SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-01-11 nr. 784

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Justina Augustytė
„Vilniaus albumas“ – ne tik Vilniui
1

Muzika 
• Dabartis ir perspektyvos
• Kristina Logvinovienė
Menotyros disertacijų derlius
3
• Gedvaldas Jurgelevičius
Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje
2
• Kauno kvarteto CD
• Apie muzikos magą1
• Tarpkultūrinio dialogo deklaracija
• KONCERTAI

Dailė 
 Monika Krikštopaitytė
Pragiedruliai
19
• PARODOS

Fotografija 
• Kornelija Česonytė
Skopofilija. Mirties atvaizdai. Peizažas kaip atmintis
8

Literatūra 
• VAKARAI

Knygos 
• Ona Mažeikienė
Rašytinis paminklas dailininkui

Teatras 
• Pasaulis juodo polietileno maiše
• Naujam gyvenimui prikelta „Raudonkepurė“
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Dviprasmiški gėrio ir blogio žaidimai
• 40 tūkstančių motyvų
• Menas priklauso liaudžiai
• Didžiausios 2007-ųjų kino nesėkmės6
• Audriaus Stonio paskaita Kalkutoje1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Pragiedruliai

Paroda „Eksperimentas“ (XX–XXI a. Lietuvos dailė) Radvilų rūmuose

Monika Krikštopaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kostas Dereškevičius. „Moters portretas“. 1979 m.

Aš vėl galiu vaikščioti, vieną rytą šaukė kaimynas, kai jam pavogė automobilį. Aš vėl galiu matyti, norėjosi šaukti man, kai atsidarė paroda „Eksperimentas“. Kiek gi galima buvo kęsti nepilnavertiškumo kompleksą dėl nematytų originalų? Praktiškai jau buvo nusistovėjęs toks pat knyginis santykis su XX–XXI a. Lietuvos daile, kaip ir su likusio pasaulio: atmintyje daug įvairios kokybės reprodukcijų ir vienas kitas originalas – toks bagažas didelio pasitikėjimo nekelia, ypač kai kalbama apie modernizmą, kuris be materialaus kūno tiesiog neveikia.

Pagaliau yra bent šiokia tokia galimybė Nacionalinės galerijos neturintiems specialistams, studentams ir meno mylėtojams išsamiau susipažinti su Lietuvos menu tiesiogiai. Dėl kokybės abejoti neverta, nes parodos ėmėsi ypač kompetentingos specialistės Erika Grigoravičienė, Lolita Jablonskienė ir Jolita Mulevičiūtė. Galų gale užtenka vien užmesti akį į menininkų sąrašą, norint įsitikinti, kad tai – ne eksperimentas. O turinio formavimo ir aptariamo laikotarpio prasme eksperimento parodoje nemažai, gal ne tiek, kiek pranešimas spaudai nuteikia, bet pakankamai, kad taip galima būtų pavadinti parodą.

Pirma, XX–XXI a. Lietuvos dailei būdingas eksperimentavimas, naujų raiškos ir turinio paieška. Antra – yra teisinga vadinti eksperimentu ne chronologinį kūrinių gretinimą, o teminį, nes kad ir kaip dėliosi, atsiras visiškai naujų sąskambių. Trečia, parodos formatas suteikia tikrai didelę laisvę formuoti unikalų meninį kontekstą, bet laisvė, mano nuomone, išnaudota ne iki galo. Parodą sudarantys septyni skyriai – „Tuštuma“, „Šviesa“, „Ribos“, „Geometrijos kūnai“, „Raidės“, „Medžiagos ir daiktai“ ir „Citatos“ – labai vientisi, aiškūs, gal net kiek hermetiški, todėl edukacijos tikslams idealiai tinkantys.

Visa paroda labai primena gerai sumanytos knygos struktūrą. Kiekvienas skyrius turi net lydimąjį ir aiškinamąjį tekstą. Tai ne viena iš tų parodų, kur sakoma: „Suprask kaip nori“ arba „jums reikėjo menu domėtis bent 10 metų, jei norite susigaudyti“. Kiekvieno skyriaus pradžioje paruoštas lapas, ne tik pateikiantis argumentus, dėl ko kūriniai atsirado ekspozicijoje, bet ir pristatantis temos istoriją. Istoriškumo aspektas ypač būdingas Jolitai Mulevičiūtei ir Lolitai Jablonskienei. Erika Grigoravičienė elgiasi laisviau, ją, regis, labiau domina temos tikslumas, įžvalga, o ne kolekcijos spektro platumas ir nuoseklumas. Būtent todėl Erikos rengtame skyriuje „Ribos“ didžioji dalis kūrinių yra panašaus sukūrimo laiko ir kartojasi autoriai (net keli Kosto Dereškevičiaus paveikslai). Už tai rezultatas daugiau nei įtikina – tiesiog fiziškai dusina. Apima lengva klaustrofobija atsidūrus tarp tapytų ir nufotografuotų „sienų“, kurių „plokštuma, lygiagreti paveikslo paviršiui, beveik, bet ne visai su juo sutapusi. Paveikslas tada yra jau nebe langas, bet dar ne paviršius.“ [E. G.] Tarp paveikslų ir nuotraukų jautiesi tarsi užremtas riaušių tramdytojų skydų, o burnoje atsiranda tarybiniais laikais mėgto žodžio „negalima“ prieskonis.

iliustracija
Česlovas Lukenskas. „Žvaigždė“. Iš ciklo „Persižvaigždžiavimas“. 1994–2003 m.

E. Grigoravičienės formuotoje parodos dalyje „Citatos“ daugiau skirtingų autorių ir temos atskleidimo taškų. Čia koncentruotą įspūdį nugali minties žaismas. Eglės Rakauskaitės „Taukuose“ (1997 m.) pateko dėl panašumo į renesanso kūrinių struktūrą, o Arvydo Šaltenio „Kompozicija su Rafaeliu“ (1967 m.) – dėl tiesioginio citavimo.

Vos įžengus į parodą, pasitinka Jolitos Mulevičiūtės skyrius „Tuštuma“. Drąsus sprendimas žiūrovą pirmiausia išmesti į orą arba priversti žiūrėti į bedugnę. Truputis nerimo visada sveika. Juolab kad nuo neaprėpiamų erdvių ir abstrakcijų koordinates pametusį žmogų iškart pasitinka jaukios kito skyriaus šviesos. Skiltis „Šviesa“ bene iliustratyviausia. Nė dėl vieno kūrinio atsiradimo rinkinyje nesuabejoji, nes visuose juose pagrindinis veikėjas yra šviesa, nors kūriniai ir iš labai įvairių laikotarpių. Subtiliausias šviesos dalyvavimas yra Juzefos Čeičytės darbuose „Paukščių takas“ (1980 m.) ir „Šviesa“ (1982 m.). Būtent šios menininkės giluminis drobių švytėjimas ir šviesos blyksnių užgimimas abstrakcijos juodumoje kokybiškai atsveria kitų kūrinių šviesos buvimo kūrinio objektu akivaizdumą.

Kiti trys vadovėlinio parodos formato skyriai: „Geometriniai kūnai“, „Raidės“ ir „Medžiagos ir daiktai“, turint galvoje Lietuvos dailės istorinį kontekstą, negalėjo neatsirasti. Pirmieji du susiję su avangardo idėjų ir XX a. Vakarų dailės krypčių poveikiu tarpukario Lietuvos ir vėlesnei dailei. „Medžiagos ir daiktai“ atspindi meno demitologizavimo ir judėjimo objekto link etapą. Parodoje rodomi kūriniai iškalbingi, tačiau minimų meno reiškinių mastas neleido skiltims būti iki galo išsamioms. Jos nusipelno atskirų didelių parodų, galbūt naujai atsidarysiančioje Nacionalinėje galerijoje.

iliustracija
Eglė Ridikaitė. „Žiedų 50“. 1999–2000 m.

O kol kas verta pasidžiaugti netikėtais ir, sakyčiau, gurmaniškais kūrinių sąskambiais, pavyzdžiui, Kazio Varnelio „Šešiolika kart keturi“ (1970 m.) ir Romualdo Rakausko „Architektūriniai fragmentai“ (1977 m.). Rakausko fotografijoje niūriai pasikartojantys Kauno miegamojo rajono daugiabučiai savo kampuota monotonija kuria lygiai tokią pačią ritmiką ir svetimumo jausmą, kaip ir Varnelio vamzdynus primenanti konstruktyvistinė abstrakcija.

Tai, kad įdomiausiai tarpusavyje koreliuoja tapyba su fotografija, akivaizdu ir Lolitos Jablonskienės kuruotame „Raidžių“ skyriuje. Antai nors Antano Sutkaus nuotraukoje „Epochos veidas. Baltarusija“ (1981 m.) demonstracijos vaizdas užfiksuotas ne Lietuvoje, jis nurodo į labai svarbų kontekstą, padėjusį raidėms organiškai įsiskverbti į vaizdų pasaulį. Transparantai jau patys savaime yra meno atmaina. O per fotografiją šie nešiojami užrašai fragmentuojami ir tampa aktyviais kompozicijų dalyviais. Todėl avangardo tapyboje žaidimas su raidėmis jau buvo kažkur giliai užkoduotas meninėje pasąmonėje.

Smagiai suveikia ir mastelių kontrastai. Iki pat lubų ištįsusi Eglės Ridikaitės padidinta tipinio buto schema su buitiškais prierašais („Žiedų 50. II.“ 1999–2000 m.) akcentuoja šalia esančių mažesnių (Eugenijus Antanas Cukermanas. „Aplink kubą I“. 1977 m.) ir visai mažų (Petras Repšys. „Bažnyčioje“. Iš ciklo „Pasikalbėjimai su savimi Danijoje“. 1992 m.) kūrinių dienoraštinį pobūdį.

Ekspozicijoje gausu gerų kūrinių. Jos turinys sodrus ir preciziškai argumentuotas tekstiniu ir vaizdiniu pavidalu. Aprašinėdama Venecijos bienalę savo negalią viską aprėpti teisinčiau meno kiekiu ir jo išsidėstymo plotu, o „Eksperimente“ mano raiškos ribotumą nulemia istorinių ir teminių sluoksnių tirštumas. Todėl nuo raidžių siūlau grįžti prie matymo. Jei nepamatysite šitos parodos, pasiteisinimai dėl šešėliuose slepiamų originalų bus bergždi. Ar mokyklinės ekskursijos į „Eksperimentą“ jau suorganizuotos?

 

Skaitytojų vertinimai


12436. kiskis p2008-01-14 22:21
puolame organizuoti ekskursijas, vesime kiskucius.

12437. 7892008-01-14 22:37
turiu 1 klausima kaip sitoj parodoj gali nebuti Bogdano jaunesniojo darbu. tik tiek.

12438. kiskis p2008-01-14 23:12
bogdano vyresniojo irgi nematyti. ir dar daugelio tuo metu gyvenusiu ir kurusiu dailininku. pastaruoju metu apeiti astrius kampus pasidare gero tono pozymis. nemazai ano laikotarpio menininku parode stebetinu chameleono sugebejimu, o ju praeitis isnyko ir issitryne. tiesa, taip sakyt irgi blogas tonas. vadinkime tai menininko profesionalumu. tokie nutylejimai iskilioms menotyrininkems garbes nedaro. ko joms bijoti?

12439. gluosnis2008-01-14 23:18
viena kita neformala idejo. pvz Laivi. Gal del to kad apie parodu rumus kalba - vis arciau centro. O stai Jablonskis kuo patrauke prasyciau paaiskinti. spragos mano.... nebukit baisiai griezti

12440. braske2008-01-14 23:19
nu.........visu neidesi, bet formuojant N.G. (skamba kaip kokie reperio inicialai) verta butu pratampyti nomenklaturini tinkleli.

12442. 1592008-01-15 08:41
jei galit bet sekundes dali sulyginti laivio ir kb jaunesniojo mastelius, tai jum ne su galva, bet su visu jos turiniu tikrai negerai.

12445. Gurmanas2008-01-15 10:34
Pagaliau! Visa menotyrininkų klano negalia - pirmoje pastraipoje. Knyginė pažintis su menu - tai nėra tikroji pažintis ir supratimas. Paradoksas, bet minimi autoriai dar gyvi vaikšto aplinkui ir jų studijų durys mielai atsiveria besidomintiems, o tiesioginis kontaktas su menininku duoda daugiau informacijos, nei kažkieno kažkada suformuluota nuomonė. Tik kad neįdomu. Iš šio teksto matyti, kad didžiausi nuopelnai - parodos kuratorių, keli menininkai paminėti lyg tarp kitko, elementari darbinė medžiaga, “Kiekvienas skyrius turi net lydimąjį ir aiškinamąjį tekstą“! Menotyrininkės tekstas apie menotyrininkes. Nes prieš meno kūrinį autorė, matyt, bejėgė. Prie mėgėjiško lygio kūrinėlių dar stabtelėjo, o apie stipriausius patylėjo, savo subjektyvios nuomonės, matyt, iš viso be. Kai savo esybe neužčiuopia kūrinio energijos, belieka manipuliuoti frazėmis ir pilstyti iš tuščio į kiaurą. Su kuo ir sveikinu.

12447. pastaba2008-01-15 13:35
Laivys tikrai nuobodus ir be humoro jausmo. Bet vat atsirado ratelis, kuris ji stumia. O Bogdanas daug idomesnis, bet neturi ratelio. Anksciau dar Valatkevicius kviesdavo i projektus - truksta sio kuratoriaus zvilgsnio i LT mena.

12450. gurmanui2008-01-15 14:15
tai ko jus tikejotes is straipsnio - tam reikia atskiros studdijos 500 pls. minimum.

12452. pastaba dar2008-01-15 17:37
kad susipazinimui su menu reikia originalu - irgi tiesiog stereotipas. Visa meno praeitis galetu buti sukaupta elektroninese laikmenose, o patys artefaktai sunaikinti. Kiek vietos atsirastu. Jokio skirtumo ar tu i originala spoksai ar i reprodukcija. galima suprasti kas noreta pasakyti ir be originalo. Net ir modernizmas neisimtis. manau spalvines paklaidos reprodukcijoje esmes nekeicia. O kazkokie patiriami prie originalo katarsiai - tai taip pat tomo sakalausko lygio nuvalgioti stereotipai. O muziejai ir visokios N.G. reikalingos sunaudoti pinigams, islaikyti kruvai musu menotyrininkiu, migruojanciu is vienos istaigos i kita ir taip sudaranciu demokratijos ir sveiko menotyros gyvenimo ivaizdi arba miraza.O kad laivys atsiduria tokiose kolekcijose, tai jau, taip sakant, priklauso nuo to su kuo draugauji, o laivys moka draugauti su kuo reikia, ne su bet kuo. Cia jau kuratoriu "sazines" reikalas.

12453. kiskis p apie pastaba2008-01-15 17:41
sitoki kliedesi gali varyti tik visiskas megejas, totalus kvaisis arba filologas.

12454. kiskis p2008-01-15 17:42
su kuo laivys draugauja, gal ir man pavyktu susidraugauti?

12455. kiskis p2008-01-15 18:54
nepavyksta suzinoti su kuo draugauja laivys. tikriausiai priklauso slaptai zemaiciu organizacijai.

12462. Laivio drauge2008-01-16 15:05
Laivys draugauja su manim. Ko jus dabar prikibot prie to Laivio? O gurmanas matosi is neivertintu geniju tarpo, kad taip nuosirdziai menotyrininkiu (kodel ne menotyrininku?) nekencia. Egzistuoja ne tik tiesiogine meno pazinimo forma - nezinojot? Ir knygas paskaityti dar nei vienam nepakenke. Paroda puiki!

12465. kiskis p2008-01-16 16:51
tikriausiai juodais trumpais plaukais garbanota.

12467. Laivio draugei2008-01-16 18:44
Tai netiesiogiai ir patiekalus galim degustuoti - perskaitai receptą, pažiūri į paveiksliuką receptų knygoj ir pasakai ar skanu. Linkime toliau mokytis iš knygų ir tobulėti. Gal meno kritikais tapsite.

12471. Gurmanui2008-01-17 08:39
Aciu uz vertingus patarimus - jau tapau ir gana seniai.Ir meno pazinimo formas naudoju abi. O jus matosi knyguciu nemegstat...Laivio drauge (ir ne juodais plaukais ir ne garbonota).

12473. kiskis p2008-01-17 13:56
apie juodus plaukus buvo tik spejimas.

12479. Siaip2008-01-19 14:05
labai dziaugiausi sita paroda. ir profesionalui idomu, ir edukacine prasme tikslinga, nes net nieko neismananciam suteikia galimybe uz kazko isikibt, kazkokia intriga, logine grandi sukuria. manau, po sios parodos padauges meno myletoju :) tik kad tos Nacionalines galerijos reiktu tai tikrai, nes patalpos komplikuotos. kai kurias instaliacijas uzgozia ir siaip erdviau noretusi viska ziuret. bet aciu :) patiko

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
6:59:05 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba