SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-10-10 nr. 584

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Rusiškojo Hamleto klausimas
4

Muzika 
 Darius Kučinskas
Naujas žvilgsnis į Arnoldą Schönbergą
4
• Skirmantė Valiulytė
Susieti Čiurlionio
1
• Vytautė Markeliūnienė
Klausantis XX amžiaus klasikos
5
• Armonų trio koncertas "Euroradijo" auditorijai1
• anonsas
Išskirtiniai susitikimai Filharmonijoje
• in memoriam
Antanas Rekašius
2
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Aleksandro Macijausko metamorfozės
• Jonas Valatkevičius
Urbanistinio peizažo atšvaitai
2
• Austėja Čepauskaitė
Žemiškai tvirta laikysena
2
• Monika Krikštopaitytė
Vidinių ertmių trauka
2
• Aldona Dapkutė
Sližio personažai Kvašio miške
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Šarūnė Trinkūnaitė
Apie grožį, meilės polėkį ir neišsipildžiusius lūkesčius
5
• Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos forumas
• Operos teatras kviečia
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kino mitų žavesys neblėsta3
• Pažaiskime2
• Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių dokumentiniai filmai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Vienatvės knygos3
• "Nikė" Jarosławui Marekui Rymkiewicziui

Anonsai 
• 2003-ųjų SĄJUNGOS PREMIJAI GAUTI
LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGA
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PARAIŠKAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Naujas žvilgsnis į Arnoldą Schönbergą

Darius Kučinskas

[skaityti komentarus]

Pastarųjų metų menotyrininkų konferencijose, simpoziumuose, kongresuose pastebima ryški tendencija kelti tarpdisciplininius, semiotinius klausimus, nagrinėti periferinius kūrybos aspektus bei netikėtais rakursais tyrinėti lyg ir ištyrinėtų kompozitorių kūrybą. Nežymios detalės, "antraeiliai" menininko kūrybos vingiai atsiduria šių dienų tyrimų centre. Šis dėmesio poslinkis pastaruoju metu išryškėja ir muzikologijoje, todėl šių metų rugsėjį Vienoje surengtas simpoziumas, skirtas Arnoldo Schönbergo dailei, yra tipiškas laikmečio ir muzikologinių tendencijų atspindys.

Rugsėjo 11-14 d. Arnoldo Schönbergo centras Vienoje kartu su Vienos universitetu surengė simpoziumą, skirtą A. Schönbergo tapybai. Simpoziumas taip ir vadinosi: "Arnoldas Schönbergas - tapytojas". Šiame renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė žymūs pasaulio muzikologai ir menotyrininkai iš Vienos, Berlyno, Bonos, Madrido, San Diego (JAV) universitetų. Kiek netikėta ir mūsų muzikologijai neįprasta tema paskatino nuvykti į šį simpoziumą. Ten teko skaityti pranešimą "Čiurlionis ir Schönbergas: du kompozitoriai, kurie buvo žinomi ir kaip dailininkai". Trumpai pasidalysiu patirtais įspūdžiais.

Iš karto reikia pasakyti, kad simpoziumo organizacija ir pranešimų "svoris" pranoko visus lūkesčius - tai buvo ypač gerai organizuotas renginys, pasižymėjęs giliu mums dar mažai žinomos Schönbergo kūrybinės veiklos - tapybos nagrinėjimu. Simpoziumą pradėjo ir visus iki vieno pranešimus išklausė, emocionaliai į juos reagavo ir komentavo Schönbergo dukra Nuria Schönberg-Nono. Kaip žinia, visi trys Schönbergo vaikai (du sūnūs ir dukra) gyvena JAV ir aktyviai prisideda prie tėvo palikimo išsaugojimo, mokslinio tyrinėjimo ir jo kūrybos populiarinimo pasaulyje. Net ir pats Schönbergo centras Vienoje įkurtas 1998 m. pirmiausia Schönbergo vaikų iniciatyva. Nors tai privati struktūra, ji susilaukė didelės finansinės paramos tiek iš valstybinių (pirmiausia - Austrijos kultūros ministerijos), tiek ir iš privačių organizacijų. Schönbergo centras yra unikali mokslo įstaiga. Nors joje yra tik 10 darbuotojų, šis centras savo veikla gerai žinomas visame pasaulyje. Suprantama, pirmiausia dėl to, kad jame saugomas Schönbergo archyvas - rankraščiai, laiškai, knygos, dokumentiniai filmai. Centre taip pat yra sukaupta bene geriausia pasaulyje Schönbergo muzikos įrašų ir publikuotų natų kolekcija, knygų biblioteka, atspindinti visą Schönbergo kūrybos tyrinėjimų istoriją, jo laikmetį, amžininkus ir pan. Šį unikalų archyvą tyrinėti įkurtas Schönbergo institutas. Nors jame nuolat darbuojasi tik keletas jaunų mokslininkų, jų darbai žavi, yra pavyzdiniai ir sektini. Pirmiausia tai mokslinis tiriamasis archyvo darbas, kasmetinis mokslinių simpoziumų organizavimas, mokslinių straipsnių publikavimas specialiai leidžiamuose leidiniuose. Siekiama visą archyvą (muzikos rankraščius, archyvines nuotraukas, laiškus) perkelti į internetą. Tai atveria kokybiškai naujo mokslinio tiriamojo darbo galimybes. Todėl ruošiantis simpoziumui nebuvo labai sudėtinga gauti medžiagos apie Schönbergo dailę.

Jau per atidarymą buvo išsakytos pagrindinės būsimo simpoziumo idėjos - kodėl šiandien kalbame apie Schönbergo tapybą, kuo ji ypatinga, ar tai tik diletanto darbai, kas naujo atskleista pastarųjų metų tyrimuose ir pan. Kalbėjo Schönbergo centro direktorius Christianas Meyeris, Vienos universiteto profesoriai Hartmutas Kronesas ir Elmaras Budde, Vienos Kultūros skyriaus vedėjas Bernhardas Denscheris, Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Emilis Brixas ir Nuria Schönberg-Nono. Kitą dieną perskaityti pranešimai siekė suteikti išsamius atsakymus. Štai kelių pranešimų temos: "Dailės ir muzikos sąveika, jos poveikis Schönbergo karjerai" (Notr Dam universiteto prof. Ethanas Haimas, Indiana, JAV), "Arnoldas Schönbergas: dailininkas diletantas?" (Vienos universiteto profesorius Manfredas Wagneris), "Arnoldo Schönbergo spalva" (San Diego universiteto prof. Victoria Martino, JAV), "Arnoldo Schönbergo erdvė" (Vienos universiteto prof. Konradas Oberhuberis). Unikalų Schönbergo tapybos darbų tyrimą atliko Schönbergo centro ir Vienos istorijos muziejaus restauratorės Verena Graf, Therese Muxeneder, Martina Griesser. Jos atliko Schönbergo paletės cheminę analizę, tai leido nustatyti kai kurių tapybos darbų sukūrimo laiką ir chronologiją. Šie XXI a. metodai leidžia menotyrininkams išplėsti savo tyrimo instrumentarijų pasitelkus tiksliųjų mokslų teikiamus labai konkrečius duomenis.

Visame simpoziumo kontekste pranešimas apie Schönbergo ir Čiurlionio kūrybos paraleles bent jau iš pirmo žvilgsnio buvo kiek neįprastas. Mat tiesioginių sąsajų tarp Čiurlionio ir Schönbergo nėra. Kita vertus, būtent provokuojanti simpoziumo tema skatino atsiliepti drąsesniais, gal kiek ir avantiūristiškai atrodančiais sugretinimais. Tai, kad menininkai, nežinodami apie kitų savo amžininkų ieškojimus, kartais atranda tuos pačius dalykus, priartėja prie tų pačių meninių sprendimų, byloja apie tam tikrą epochos ženklą. Čiurlionio muzikos komponavimo paralelės su Schönbergo 15 metų vėliau sukurta serijine muzika neabejotinai pripažintos, o dailės ir muzikos sąveikų artumas - nauja ir netyrinėta sritis. Tyrimo konteksto išplėtimas - Čiurlionis greta Schönbergo arba Schönbergas greta Čiurlionio - leidžia iš arčiau pažvelgti į tiriamą reiškinį, objektyviau įvertinti argumentus, labiau priartėti prie giluminio to laikmečio "meninio pranešimo" turinio.

Beje, reikia pažymėti, kad Čiurlionis simpoziumo dalyviams nebuvo naujiena. Čiurlionį savo pranešime minėjo E. Budde, Reinerio Budde’s brolis, rengęs Čiurlionio retrospektyvinę parodą Kelne 1998 m., Čiurlionio dailę puikiai išmano Severine Neff, Šiaurės Karolinos universiteto profesorė, dėstanti sinestezijos pagrindus, ir Javieras Arnaldo, Thyssen-Bornemisza muziejaus Madride parodų kuratorius (praėjusią vasarą Madride jo dėka buvo organizuota grandiozinė paroda "Muzikinės analogijos", kurioje eksponuota ir Čiurlionio bei Schönbergo tapyba). Be to, pačioje Vienoje, muzikos įrašų parduotuvėje, radau net dvi (!) Čiurlionio muzikos kompaktines plokšteles - V. Landsbergio ("EMI") ir J. Domarko ("Marco Polo", kartu su Slovakijos simfoniniu orkestru). Taigi Čiurlionis jau nėra "nežinomas" menininkas. Šis renginys bei visa Schönbergo centro veikla yra puikus pavyzdys, ko turėtume siekti ir mes patys, jei norime visapusiškai, profesionaliai, šiuolaikiškai ir aktualiai tyrinėti bei propaguoti Čiurlionio kūrybą. Su pavydu žvelgiau į Schönbergo centro mokslinį padalinį ir svarsčiau, kodėl mes iki šiol dar neturime analogiško Čiurlionio instituto, kuris galėtų telkti ir generuoti dabar dažnai individualias ir neretai chaotiškas tiriamąsias iniciatyvas. Galbūt šiemet Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje pradėta kurti interneto svetainė "Čiurlionio centras" galėtų tapti monumentalių archyvo ir Čiurlionio kūrybos studijų centro užuomazga?

 

Skaitytojų vertinimai


2074. Bagira2003-10-14 18:44
Hm, suintrigavo. Galbūt kur nors bus galima paskaityti bent lietuviško pranešimo ištraukas?

2082. autorius bagirai2003-10-15 17:12
Lietuvisko varianto kaip ir nera, nes darba dariau gabalais iterpdamas angliska teksta... O gal butu idomu pamatyti Sionbergo "tapyba"? Tai adresas toks: http://www.usc.edu/isd/archives/schoenberg/painting/painting.htm Taip pat dar galiu pasiulyti prisijungti prie e-mail konferencijos Lietuvos muzikologams kuria paleidau praeita savaite: muzikologija-subscribe@yahoogroups.com pagarbiai - autorius

2085. Bagira2003-10-16 00:57
Ačiū, gerb.Dariau, už nuorodą ir kvietimą. Jei išdrįsiu priskirti save Lietuvos muzikologų kastai, tai būtinai prisijungsiu :) (bet kodėl Jūs taip negražiai parašėt "Sionbergo"?! Nei lietuviškai, nei vokiškai - nei šiaip, nei taip...)

2088. autoriui2003-10-17 22:45
ačiū, mielai pasižiūrinėjau Schoenbergo tapybą

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:56:09 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba