SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-09-01 nr. 720

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Kuo gyvena mūsų mokykla

Savaitė 
• „Sostinės dienos 2006“

Muzika 
• Griežia griežynė1
• Sigitas Šilinskas
Kristupo gitaros
2
• „Muzika be sienų“ Druskininkuose
• KONCERTAI1

Dailė 
• Eglė Deltuvaitė
Prancūziškojo reportažo tradicija
• Skirmantas Valiulis
Kelias į tylą
1
• Miglė Andrulionytė
Ar meną saugos spygliuota viela?
• Ermina Taujenytė
Keraminės kasdienybės objektai
• Anthony Stellaccio
Susikryžiavę keliai
• Saulius Kuizinas
Apie parodą „Naujos kaukės“
1
 Viktoras Simankevičius (1921 02 27 – 2006 06 29)1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Naujasis cirkas: cirkas, teatras, menas1
• Kauno drama pradeda sezoną ir Palėpės salėje
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Nutrauktas skrydis1
• Ieškantiems tikslo
• Moterys ir vaiduokliai
• Niekas nepasikeis
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Kultūros ministerija skelbia
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia piešti!
• Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla kviečia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Viktoras Simankevičius (1921 02 27 – 2006 06 29)

in memoriam

[skaityti komentarus]

Mano pažįstamas grafikas Viktoras Simankevičius mirė Australijoje. Jis buvo vilnietis, mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, kol ją 1943 metais pavasariop uždarė vokiečiai. Greit paskui buvo užsienis.

Susipažinau su juo 1944 metų spalio mėnesį, kai laikėm įstojamuosius egzaminus į Vienos meno akademiją. Buvome trys lietuviai: jis, aš ir toks Šapkus. Mūsų visų nepriėmė, bet tai nebuvo nelaimė, nes už kelių dienų Adolfas paskelbė „totalinį karą“ ir visos aukštosios mokyklos buvo jei ne uždarytos, tai uždarytos naujokams.

Kai atėjau atsiimti savo įstojamųjų darbų – tai buvo kokios šešios kompozicijos duota tema ir viena savo pasirinkta tema, atliktos angliniu pieštuku, man nuostabiausiai atsidengė, kad jos visos buvo pavogtos (o kiek aš už jas būčiau davęs). Paliko tik sumauta senės galva nemažo formato, kurią reikėjo įvykdyti pieštuku (ko aš dar niekad nebuvau daręs).

Nuo tada jis man paliko gerą įspūdį, nors aš jo įstojamųjų darbų nemačiau.

Po karo buvom susitikę Miunchene, kur jis pažinojo vengrą, meno reikmenų specialistą, ir Viktoras mane apdalino visokiais dalykais.

Vėliau sužinojau, kad jis studijuoja Miuncheno meno akademijoje – manęs ta akademija net prie įstojamųjų egzaminų neprileido: aš bandžiau Niurnbergo meno akademijoje, kuri mane priėmė ir dar atsidarė anksčiau už Miuncheno mokslinyčią. Dar vėliau V. Simankevičius persikėlė į Freiburgą Badene pas V.K. Jonyną, iš kurio diplomuotas išvyko į Australiją.

Australijoje jis dirbo pritaikomos grafikos plotuose, turėjo vieną savo parodą. Tautiečiams iliustravo knygas. Pati geriausia yra A. Mackaus knygų leidimo fondo Čikagoje 1985 metais išleistos A. Veščiūnaitės „Aidinčios upės“. Antroji jos knyga („Medžiai ryto laisvėj“, 1999) jau pirmajai neprilygo. Gal labai ankstyvi ženklai ligos, kuri jį pakirto.

Tipiškų lietuvių dailininko spalvų jis neturėjo. Netiko jo esmei.

Ž. Mikšys

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 76 
6:54:51 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba