SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-03-03 nr. 698

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Jei bijai savęs, neik žiūrėti Kuckaitės
20

Savaitė 
• Ar pirksite pirmą knygą?1

Muzika 
• Lina Stankevičiūtė
Moters pasaulis per šokį
1
• Koncertuoja talentingi britų muzikai
• Iš ciklo "Alma mater musicalis"
• Mozartui skirta paroda
• "Bravissimo": susitikimo vieta – Vilnius
• KONCERTAI

Dailė 
• Virginija Vitkienė
Pokalbis prie tapytojo eskizų knygos
4
• Aistė Paulina Virbickaitė
Kam reikalinga negyva knyga
• Elena Urbaitytė (1922 06 04 – 2006 02 17)
• Pornografija, rolmopsai ir geležinis dantis27
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Grimo opera dramos scenoje
• Turi pasilikti sau žmogus6
• Scenoje – sovietinės praeities herojai
• Kauno dramos teatras kviečia į pajuodusią premjerą2
• Europos teatro sąjungos prizas Oskarui Koršunovui2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Visada gali būti dar blogiau
• Iš pradžių visada yra kraštovaizdis
• Geriausi iš geriausių1
 Kuprota svajonių baimė3
• Kitoks žvilgsnis
• Lietuviškų filmų programa Amerikos lietuvių televizijos kanalu
• Lietuviškas akcentas Prahos kino festivalyje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Kuprota svajonių baimė

nauji filmai

[skaityti komentarus]

iliustracija

Režisieriaus Ango Lee sukurtas "Kuprotas kalnas" ("Brokeback Mountain", JAV, 2005) anonsuojamas kaip filmas apie dviejų kaubojų meilę. Ką gi – tokia reklama atbaido nemažai žiūrovų, kurie į TOKĮ filmą niekada neis. Ir gerai. Nes jei eini į filmą, turi eiti atmerktomis akimis, pasiryžęs pamatyti tai, ko galbūt nesi patyręs, nesupranti ir nežinai, ar suprasi. Išankstinės nuostatos padaro tave aklą ir kurčią – ką ekrane berodytų, matai tik tai, ko nenori matyti, ir erziniesi. Kam kankintis? Jei viską iš anksto žinai, neverta net bandyti.

Mane kinas žavi būtent patirčių ir vaizdų įvairove – tuo, kad potencialiai kine gali nutikti bet kas. "Kuprotas kalnas" šiuo požiūriu nėra stebuklas – jame nenutinka nieko, kas negalėtų nutikti kokioje nors Kulautuvoje (ką jau kalbėti apie kinematografines naujoves). Taip, besibučiuojantys ir galiausiai į vienas kito glėbį puolantys piemenys gal ir nėra tipiškas provincijos vaizdelis, bet tai tik keli trumpi epizodai. Visą filmą herojai tik ir stengiasi gyventi "kaip normalūs", du kartus per metus ištrūkdami "į žvejybą" – pabūti laisvi laukinėje gamtoje. Tai greičiau filmas apie svajones ir viltis, kurias mes patys užslopiname pasiduodami kasdienei rutinai ir stereotipiniam įsivaizdavimui, kaip turi būti. Apie tai, kad baimė elgtis kitaip, nei įprasta, nenoras išsiskirti, rizikuoti, įsipareigoti galiausiai mus paverčia svetimais šiame pasaulyje – ne tik bendraujant su šeima ir aplinkiniais, bet ir su pačiu savimi.

Ne, tai nėra niūrus filmas, nors laimingos pabaigos tikėtis neverta. Tad kuo gi jis ypatingas, kodėl sulaukė tiek susidomėjimo ir apdovanojimų? Manyčiau, kad būtent savo normalumu. Visai nesvarbu, kad pagrindiniai herojai – vyrai, tačiau jų neišsipildžiusio bendro gyvenimo tragedija universali. Ši meilės istorija papasakota ramiai, sklandžiai ir tiksliai. Lygiai taip pat subtiliai ir neperspausdami, bet išlaikydami savo netašytų personažų šiurkštumą vaidina ir filmo aktoriai – Heathas Ledgeris (Enisas) ir Jake’as Gyllenhaalas (Džekas). Jų drama parodoma pabrėžiant ne išskirtinumą, bet paprastumą, net tipiškumą. "Žinai, aš ne iškrypėlis", – pareiškia Enis po audringos nakties. "Ir aš ne, – atsako Džekas. – Trumpalaikis dalykas. Mudviejų reikalas, ne kitų."

Tačiau tai tampa kitų reikalu – ypač todėl, kad tie "kiti" tūno mūsų viduje ir net tiesiogiai nesusidūrę su neigiama nuomone mes jau bandome nukreipti gyvenimą į "teisingas" vėžes. Dar vaikystėje Enisą ir jo brolį tėvas specialiai vedė pasižiūrėti į užmuštus kartu gyvenusius kaubojus – ir šitas šmėkliškas vaizdas kaip rūgštis įsigraužė į atmintį. Anksti tėvų netekęs Enisas užaugo nekalbus, grubus ir kartu prisitaikantis prie bet kokių gyvenimo sąlygų. Kai kartu su tokiu pat vargo vaikiu Džeku įsidarbina visai vasarai ganyti avis ant Kuproto kalno, jie abu tėra devyniolikmečiai.

1963 metai, Vajomingas. Tarsi atsitiktinai gimusio artumo abu vaikinai nevertina, ir pasibaigus sutarčiai kiekvienas nueina savo keliu. Veda, susilaukia vaikų ir ketverius metus vienas apie kitą nieko nežino. O susitikus jausmas prasiveržia griaudamas visas išorines užtvaras, bet nepajėgdamas sugriauti vidinių. Tai filmas apie norą susigrąžinti prarastą rojų ir baimę jame apsigyventi.

Ši (ne)paprasta istorija rutuliojasi gražiai nufilmuotame kalnų peizaže skambant įkvepiančiai muzikai. Paskutiniai filmo kadrai suvirpina net labiausiai surambėjusias sielas, priversdami gailėtis visų kažkada paaukotų svajonių.

Susimąstęs Simonas Ližė

 

Skaitytojų vertinimai


6736. Vaikas :-) 2006-03-12 17:19
Teisingai pasakyta: į tokį filmą Lietuvoje bijo eiti daug kas. Bet ko norėti, jeigu net kino recenzentai bijo pasirašinėti po šito filmo pristatymu savo tikrom pavardėm.....

6738. IVS2006-03-12 22:02
Paskutinė pastraipa sugadino gerą įspūdį. O šiaip tai dar vienas bandymas išsivaduoti iš stereotipinio mąstymo. Sveikintina.

6747. Vaikui2006-03-13 16:46
Visi zino, kas yra Simonas Lize. Paaugsi,ir tu suzinosi:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:53:26 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba