SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-12-20 nr. 548

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Agnė Narušytė
Atidėtos Kalėdos
17
 Kas įsiminė 2002-aisiais28
• Laimingų Naujųjų metų!4

Muzika 
• Daina Klimauskaitė
Operetė tarp stereotipų ir novacijų
• Su Kalėdų nuotaika4
• KONCERTAI

Dailė 
• Kalėdiniai kūtvėlos sapnai
• Monika Krikštopaitytė
Tapatybės ir jų prieskoniai
1
• Dalia Navikaitė
Normos ir nenormalumo (per)versijos
3
• PARODOS

Literatūra 
• In memoriam Jurgiui Kunčinui3
• VAKARAI1

Teatras 
• Ramunė Balevičiūtė
Likimo žaismas ar žaidimas likimu?
4
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Simonas Ližė
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams
6
• Kad nekalintų ir nežudytų
• Kaip veidrodyje1
• Pasirodė naujas "Kinas"1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios3

E.redakcijos skelbimai 
• Nuotraukų konkursas 2002-12-213

Pirmasis

Kas įsiminė 2002-aisiais

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Kaukių balius"
M. Raškovskio nuotr.


Muzika

Ir vėl tradicinė 7MD kalėdinė anketa. Vėl apgailestavimai, kad visko pamatyti ir išgirsti neįmanoma, tad subjektyvumas - neišvengiamas. Ir vis dėlto vėl klausiame - kas įsiminė iš 2002-ųjų Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykių - renginių, kūrinių, atlikėjų, leidinių ir kt.

Rūta Gaidamavičiūtė

1. Algirdo Ambrazo sudaryta ir parengta knyga "Julius Juzeliūnas. Straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai".

2. Šiuolaikinės muzikos festivalis "Gaida".

3. "Ondine" įrašų kompanijos išleista kompaktinė plokštelė "Bronius Kutavičius. Lokys".

4. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas, skirtas orkestro meno vadovo ir dirigento, Nacionalinės premijos laureato prof. Donato Katkaus kūrybinio darbo 45-mečiui ir 60-ajam gimtadieniui paminėti (rugsėjo 19 d., Vilniaus rotušė).

5. Mindaugo Urbaičio baletas "Acid City".

Junija Galejeva

1. Latvijos nacionalinės operos G. Bizet "Karmen" "Vilniaus festivalyje".

2. Dmitrijaus Chvorostovskio (baritonas, Rusija) koncertas "Vilniaus festivalyje" su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Domarko.

3. "Vilniaus festivalis".

4. Violetos Urmanavičiūtės solo G. Mahlerio "Dainoje apie Žemę", atliktoje kartu su Valstybiniu simfoniniu orkestru ir Sergejumi Larinu, dirigavo Gintaras Rinkevičius (rugpjūčio 30 d., Kongresų rūmai).

5. Davido Geringo pasirodymai.

Edmundas Gedgaudas

Bandau prisiminti keletą ryškių, su muzika susijusių šių metų įspūdžių ir juos sugrupuoti į penketuką, kuriame jie nelabai išsitenka. Sekos, kuria tuos įspūdžius įvardiju, su vertinimu nesieju. Kadangi artėja Kalėdos, įvardytiems (o ir neįvardytiems) muzikams linkiu gaivinančio švenčių atokvėpio ir nemenkesnių rezultatų savuose baruose 2003-aisiais.

1. Ciklas "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai". Valstybinis Vilniaus kvartetas, muzikologė Ona Narbutienė.

2. Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijonų dueto koncertas Nacionalinėje filharmonijoje (lapkričio 6 d.) bei jų pasirodymas Thomo Manno festivalyje Nidoje.

3. Knyga "Julius Juzeliūnas. Straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai". Sudarė ir parengė Algirdas Ambrazas.

4. Smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Aušros Banaitytės bendrai Thomo Manno festivaliui parengta programa. Šios smuikininkės kompaktinė plokštelė, įrašyta kartu su minėta pianiste ir smuikininku Zbignevu Levickiu.

5. Jono Aleksos pateikta muzikinė W.A. Mozarto operos "Don Giovanni" interpretacija.

Vaclovas Juodpusis

Kad ir kaip norėtum - visų koncertų neišgirsi. Vadovausiuos tuo, ką pačiam teko patirti - ne tik Vilniaus koncertų salėse, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Tarp penkių įspūdingiausiųjų norėčiau minėti šiuos muzikinius renginius:

1. Lietuvos muzikų rėmimo fondo surengto ketvirtojo "Sugrįžimų" festivalio koncertus, kurių klausėsi pilnutėlės salės. Festivalis buvo reikšmingas visiems užsienyje gyvenantiems atlikėjams, kuriems buvo suteiktas dar vienas šansas pabendrauti su tautiečiais.

2. Lapkričio 8-osios profesoriaus Eduardo Kaniavos koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo ne tik sukaktuvinis, bet ir aukštos meninės kultūros.

3. Šiais metais teko klausytis daug profesoriaus Virgilijaus Noreikos koncertų ne tik Vilniuje, bet ir Panevėžyje, Rukloje... Gruodžio 9 d. vykęs jo koncertas Lietuvos karo akademijoje buvo išskirtinis, nes dainininkas demonstravo ne tik puikią virtuozinę vokalinę techniką, bet ir nuostabiai interpretavo pasirinktus kūrinius.

4. Iš muzikinių premjerų išskirčiau kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo "Concerto in Do" atlikimą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Davidas Geringas ir Lietuvos muzikos akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko).

5. Šįmet gražiai sužėrėjo kompozitoriaus Jurgio Juozapaičio muzikinės premjeros Vilniaus rotušėje ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o įsimintiniausias jo autorinis koncertas vyko Šiaulių konservatorijos salėje.

Beata Leščinska

Per metus Lietuvos muzikiniame gyvenime vyko kur kas daugiau įsimintinų renginių nei penki. Visgi įsitraukdama į šį "reitingavimo" žaidimą, turėjau rinktis. Savo vertinimus bandau pagrįsti, nors dėl to jie nenustoja būti subjektyvūs. Objektyvu yra tai, kad dažniausiai kalbama apie sostinės muzikinį gyvenimą, kitur nedažnai tenka būti. Tad įsimintiniausi, mano galva, yra šie įvykiai:

1. Latvijos nacionalinės operos G. Bizet "Karmen" spektaklis "Vilniaus festivalyje": itin netikėta interpretacija.

2. Broniaus Kutavičiaus "Paskutinių pagonių apeigų" atlikimas (choras "Aidija", Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių choras kartu su L. Digriu ir G. Skeryte, dir. Romas Gražinis) autoriniame kompozitoriaus vakare Nacionalinėje filharmonijoje; koncerte taip pat skambėjo oratorija "Iš jotvingių akmens" (atl."Aidija") bei "Epitafija praeinančiam laikui" (atl. Kauno valstybinis choras, LVSO, dir. G. Rinkevičius): nepaprastai nuoširdžiai pateikta tautinė klasika.

3. G. Verdi "Kaukių baliaus" premjera LNOBT (dainuojant I. Milkevičiūtei, V. Afanasenko, D. Stumbrui ir kitiems): tiesiog puikus spektaklis.

4. Vokiečių vargonininkės Barbaros Dennerlein, norvegų klavišininko Bugges Wesseltofto ir amerikiečių dainininko Kurto Ellingo koncertai "Kaunas Jazz" festivalyje: įsimintina pažintis su aktualiu pasaulio džiazu.

5. "Jaunos muzikos" festivalis, skirtas elektroninei ir elektroakustinei muzikai: netikėtas ir vykęs sumanymas.

P.S. Lietuvos džiazas Franfurto mugėje.

P.P.S. L. Rimšos ir L. Paulauskio "Opera in da House" (videoefektai D. Ulvydo) "Gaidos" festivalyje.

Vytautė Markeliūnienė

Įsimintiniausi koncertai:

1. Petro Geniušo rečitalis kovo 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje.

2. Astos Krikščiūnaitės (sopranas) ir Audronės Kisieliūtės (fortepijonas) koncertas - E. Griego ir prancūzų kompozitorių dainos - balandžio 18 d. Filharmonijoje.

3. Smuikininkės Gabrielos Demeterovos (Čekija) ir klavesinininkės Giedrės Lukšaitės-Mrazkovos atliktos J.S. Bacho Šešios sonatos smuikui ir klavesinui BWV 1014-1019 (Filharmonija, spalio 23 d.) bei smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Aušros Banaitytės programa, atlikta T. Manno festivalyje.

4. Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijonų dueto koncertas lapkričio 6 d. Filharmonijoje.

5. Roberto Šerveniko diriguojamas Nacionalinio simfoninio orkestro koncertas (S. Rachmaninovo, J. Juozapaičio, D. Šostakovičiaus kūriniai), soluojant pianistui Denisui Macujevui.

Iš "Vilniaus festivalio" labiausiai įsiminė kamerinio orkestro "I Solisti di Pavia" (Italija), vadovaujamo Enrico Dindo, koncertas birželio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje bei išilginių fleitų kvarteto "Flanders Recorder Quartet" (Belgija) ir solisto Steve Dugardino (kontratenoras, Belgija) pasirodymas Bernardinų bažnyčioje birželio 24 d. Labai patraukli ir perspektyvi pasirodė "Fortepijono muzikos festivalio" (vasario 18-25 d.) idėja, inicijuota Kristupo festivalio, įgyvendinta drauge su LMA, Lenkų institutu Vilniuje ir kino teatru "Skalvija".

Živilė Ramoškaitė

Šįsyk nenorėčiau atsakinėti į klausimus, verčiau pasakysiu savo nuomonę apie pačią savaitraščio apklausą. Per pastaruosius kelerius metus pastebėjau, jog ją pradėta naudoti kaip reklamą: giriama ne tai, kas laikoma iš tiesų išskirtiniais reiškiniais, o tai, ką norima "prastumti". Be to, atsakymus pateikia žmonės, kurie nieko be "giriamų" renginių nematė ir negirdėjo arba nenorėjo matyti ir girdėti, nes jiems tai visai neįdomu. Absurdo viršūnė buvo sykį išspausdintas atsakymas apie knygas, jog atsakytojas nieko neskaitė! Klausiama apie reiškinį, o žmogus pasakoja apie save. Kaip į tai reaguoti muzikos kritikui, per metus aplankiusiam keliasdešimt koncertų, spektaklių ir kitokių renginių?

Aliodija Ruzgaitė

1. Klausantis koncertų ciklo "Nakties serenados" (rengia Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vad. ir dir. Saulius Sondeckis) įsiminė violončelininkų Davido Geringo (pasirodžiusio ir dirigento amplua), Bong Ihn Koho (Korėja) ir Vytauto Sondeckio muzikavimas. Jaunas, 17-metis solistas iš Korėjos tapo tikru atradimu!

2. Lietuvių operų - Giedriaus Kuprevičiaus "Karalienė Bona" ir Audronės Žigaitytės "Žilvinas ir Eglė" - pastatymai Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų scenose.

3. Vytauto Juozapaičio Don Žuanas ir Vladimiro Prudnikovo Leporelas W.A. Mozarto "Don Žuano" pastatyme LNOBT.

4. Nerijaus Juškos debiutas S. Prokofjevo balete "Romeo ir Džuljeta".

5. Visi Petro Geniušo koncertai.

Živilė Stonytė

1. "Gaida ensemble" debiutas šiuolaikinės muzikos festivalyje "Gaida" (spalio 17 d., Vilniaus rotušė).

2. Flandrijos išilginių fleitų kvarteto iš Belgijos koncertas "Vilniaus festivalyje" (birželio 24 d., Bernardinų bažnyčia).

3. Viduramžių muzikos ansamblio "Dekameron" iš Varšuvos koncertas festivalyje "Banchetto musicale" (rugsėjo 17 d., Bernardinų bažnyčia).

4. Trombonininko Christiano Lindbergo (Švedija) pasirodymas "Gaidos" festivalyje (spalio 13 d., Nacionalinė filharmonija).

5. ?..

Skirmantė Valiulytė

1. "Vilniaus festivalis" (ypač - Al Jarreau koncertas) ir "Gaida". Įsimintinas ir fortepijono muzikos festivalio "Klasika" debiutas.

2. Iš sceninių veikalų pastatymų pirmiausia atminty "išnyra" G. Verdi "Kaukių balius" su Viktoru Afanasenko, Irena Milkevičiūte, Dainiumi Stumbru ir kitais bei Mindaugo Urbaičio baletas "Acid City".

3. Gerų koncertų buvo nemažai. Sunku įvardyti įsimintiniausią. Vis dėlto, dėl įdomaus sumanymo ir preciziško jo realizavimo išskirčiau Valstybinio Vilniaus kvarteto parengtą ciklą "Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai".

4. Iš naujų kūrinių išskirčiau Anatolijaus Šenderovo "Concerto in Do", virtuoziškai interpretuotą Davido Geringo ir Lietuvos muzikos akademijos simfoninio orkestro, diriguojamo Roberto Šerveniko (premjera Vilniuje įvyko spalio 10 d., o premjeros Berlyne įrašas įtrauktas į CD "Concerto in Do").

5. Leidybos srityje šie metai džiugino žingsniais į platesnius tarptautinius vandenis: mūsų kompozitorių CD išleido kompanijos "Finlandia Records", "Ondine", "Dreyer.Gaido".

Vladas Zalatoris

1. Už geriausią lietuvių kompozitorių programą - choro "Jauna muzika" liepos 4 d. koncertas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.

2. Už novatoriškiausią atlikimą - Christianas Lindbergas (trombonas, Švedija), spalio 13 d. koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Nacionalinės filharmonijos salėje ("Gaidos" festivalis).

3. Už ieškojimus - Mindaugo Urbaičio baleto "Acid City" pastatymas.

4. Už fantastišką bisą - Michala Petri (išilginė fleita, Danija), gruodžio 16 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje.

iliustracija
Aernouto Miko videoinstaliacija

5. Už didžiausias perspektyvas - I tarptautinis bigbendų ir diksilendų festivalis "Vilnius Band 2002", surengtas gegužės mėnesį Vilniaus mokytojų namuose.


Dailė

Įsimintiniausi 2002-ųjų Lietuvos dailės gyvenimo įvykiai (1), personalinės parodos arba personos (2), leidiniai ir publikacijos (3).

Alfonsas Andriuškevičius

1. Labai svarbiu įvykiu laikau "Traukos centrą". Būtent įvykiu, kuris įtraukė Lietuvą į periodinių tarptautinių parodų tinklą; tą patį, kuriame spurda Venecijos, Kaselio, Stambulo parodos...

2. Iš lietuvių minėčiau Roberto Antinio paminklą Romui Kalantai. Daugiau niekas lyg ir nesukrėtė. Užtat tų užsieniečių - Josefas Dabernigas, Emmanuelle Antille, Aernoutas Mikas...

3. Tikrai rimtas, mano galva, publikacijų ciklas "Šiaurės Atėnuose" (paskutinis tekstas pasirodys rytoj) apie pasaulinio masto autorių kūrinius Europos skulptūrų parke. Tekstus parašė Agnė Narušytė, Renata Dubinskaitė, Austėja Čepauskaitė, Jurgita Ludavičienė.

Austėja Čepauskaitė

1. Liūdni įvykiai, bylojantys apie kieno nors (visuomenės, menininkų, kritikų ir t.t.) stagnaciją: prie "alternatyvaus" Užupio konteksto nelimpantis ir negražus angelas, nuvertęs skulptūrinį kiaušinį. Vienintelės su jokiomis Lietuvos dailės peizaže siaučiančiomis jėgomis nesusijusios "Skliautų" galerijos galas. Geri įvykiai, susiję su kieno nors gyvybingumu: paroda-įvykis "Traukos centras"; paroda "Trasuojanti"; į krizę nepatekusi meno kritika.

2. Modernios moters laikysena stovėjusi Domicelė Tarabildienė (paroda "Nematyta ir nepažįstama Domicelė Tarabildienė: fotografijos ir fotografika"); Jurga Barilaitė ir jos "Būtinoji gintis. Tapyba"; aktyviai parodomis ir katalogais reiškęsis Mindaugas Navakas.

3. Agnės Narušytės publikacijos; kokybiškai finansinį spaudimą atlaikiusios popierinės ir internetinės 7MD kartu su Laima Kreivyte ir visais geranoriškais autoriais; Domicelės Tarabildienės parodos katalogas (sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė); Mindaugo Navako kūrybos katalogas "Mindaugas Navakas. Po dešimties metų" (sudarytojai Elona Lubytė ir Mindaugas Navakas).

Linara Dovydaitytė

Paprašyta užpildyti 7MD kalėdinę anketą "nepaliekant nuošalyje Kauno", nusprendžiau pabandyti atsakyti į klausimą: dėl ko buvo verta atvažiuoti į Kauną 2002 metais? Taigi, mano atmintin įstrigę kaunietiškos ir nekaunietiškos kilmės įvykiai, nutikę šiame mieste:

1. Naujos šiuolaikinio meno ir dizaino galerijos "ARTeritorija" atidarymas; skulptūrinių objektų ekspozicija po atviru dangumi "Skulptūrų zona"; AICA Lietuvos sekcijos konferencija "Meno kritikos krizė - kritikos egzistavimo būdas".

2. Robertas Antinis ir jo paminklas, skirtas R. Kalantos aukai atminti; Linos Jonikienės paroda Paveikslų galerijoje.

3. O dėl leidinių, atrodo, niekur vykti nereikia. Tačiau šiandien pati važiuoju į Laimos Laučkaitės knygos "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje" pristatymą Vilniuje. Ir, nusižengdama savojo anketos pildymo sumanymo nuoseklumui, šią knygą čia ir įrašau.

Renata Dubinskaitė

1. "Maskvos laikas", nes parodė, kaip mes vis dėlto mylim rusus; "Traukos centras", nes buvo labai didelis ir linksmas; "ARTeritorijos" Kaune ir "IBID. Projektų" Vilniuje atsiradimas.

2. Tobias Berger!

3. Smagu, kad Artūras Tereškinas vėl išleido knygą, tik šį kartą įvairių autorių, keistų provokuojančių straipsnių rinktinę; 7MD skaitytojų atsiliepimų skyrelis - valio interaktyvumui!

Giedrė Jankevičiūtė

1. Oficialiai patvirtintas sprendimas rekonstruoti buvusį Revoliucijos muziejaus pastatą ir jame įsteigti Modernaus meno muziejų; Lietuvos pasirodymas Frankfurto knygų mugėje, ypač 11 teminių katalogų serija; konferencija "Paribiai: kita Lietuvos kultūros istorija" Kultūros, filosofijos ir meno institute.

2. Seniai pažįstamas Robertas Antinis, sukūręs paminklą Romui Kalantai ir gavęs už jį Nacionalinę premiją; katalogas ir paroda "Nematyta ir nepažįstama Domicelė Tarabildienė"; Vaido Skrinsko mecenatinė veikla finansuojant įvairius dailės renginius Kaune - nuo "Skulptūrų zonos" iki AICA konferencijos.

3. Teigiamu požiūriu - Austėjos Čepauskaitės kritikos straipsniai; neigiamu požiūriu - VDA leidyklos išleistas vadovėlis "Lietuvos dailės istorija"; objektyviai reikšminga Laimos Laučkaitės monografija "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje"

Laima Kreivytė

1. "Traukos centras" (kuratorius Tobias Berger); tarptautinė Nomedos ir Gedimino Urbonų "Transakcijos" sėkmė; "Lietuvos fotografijos dešimtmečiai 1945-1990" (kuratorė A. Narušytė).

2. Robertas Antinis, įgyvendinęs novatorišką paminklą Romui Kalantai; Jurgos Barilaitės "Būtinoji gintis"; Sigito Virpilaičio "Priekūniai", netikėtai atsiskleidusi Domicelė Tarabildienė. Iš užsieniečių - Emmanuelle Antille erdvės poetika ir Monicos Bonvicini meninė drąsa. Labai stipri Aernouto Miko videoinstaliacija ŠMC.

3. Austėjos Čepauskaitės rašytiniai ir žodiniai tekstai; Laimos Laučkaitės "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje", daugiakalbis Mindaugo Navako katalogas; Paulinos Eglės Pukytės serialas apie Londoną "Omni laike".

Monika Krikštopaitytė

1. Įsiminė (be abejo) "Traukos centras", ne tiek ekspozicija, kiek šurmulys mieste, spaudoje, pokalbiuose. Manau esant reikšmingu "Skalvijos" kino teatro atgimimą, ėmus vadovauti Živilei Pipinytei. Sveikintinas naujos meno erdvės atsiradimas - "IBID. Projektai" - kaip potenciali vieta alternatyviems projektams.

2. Emmanuelle Antille videoinstaliacija "Gilus kaip miegas, greitas kaip širdis", Aernouto Miko videoinstaliacijos, Candice Breitz "Karaoke". Visi minėti darbai įtraukia į fantastinę erdvę, kai suvokiantysis negali neigti kūrinio dėl neaiškumo, nes pats tampa sau neaiškus - gauna patirčių dozę, kurių kaip mat negali verbalizuoti. Išvengiama muziejinio - stebimo objekto ir žiūrinčio subjekto - santykio.

3. Šiuo klausimu mano nuomonė labai nenuosekli, nes leidiniai yra sunkiai įperkami. Tačiau kaip gaivališka skaitymui "mėsa" užstrigo Sigito Parulskio esė rinkinys "Nuogi drabužiai". Džiugina, jog internetinėje erdvėje apsigyvena vis daugiau kultūrai ir subkultūrai skirtų tekstų (kai kur vis dar trūksta interaktyvumo arba atsakingumo). Nors labai trūksta parodinį Lietuvos gyvenimą atspindinčios spaudos, išleisti keli geros kokybės katalogai, skirti tarptautiniams renginiams - "Traukos centro", Frankfurto mugei skirtas Lietuvos fotografijos albumas.

Algis Lankelis

1. "Traukos centras" (ŠMC, kuratorius Tobias Berger); "Miesto žymėjimas" ("ARTeritorija", kuratorius A. Novickas); "Paralelinės progresijos 3" (ŠMC, kuratorės Renata Dubinskaitė, Virginija Januškevičiūtė).

2. Augustino Beinaravičiaus ir Mirjam Wirz projektas "Involved"; Gintautas Martynaitis (1935-1999) "Nuotraukos iš atminties"; Artūras Raila "Pirmapradis dangus".

3. Tomo Sakalausko "Žiūrėjimas į ugnį"; diskusijos 7MD "Kultūros politika šiandien"; Elonos Lubytės, Boriso Melniko "Šiuolaikinės dailės sistema ir jos vadyba".

Elona Lubytė

1. Lietuvos dalyvavimas Frankfurto knygų mugėje: pasirengimo diskusijos ir rezultatas - patrauklios modernios valstybės įvaizdis. Vietiniai nemalonumai: a) kontrastas tarp Žemutinės pilies atstatymo sąnaudų bei griūvančių autentiškų istorinių paminklų, nepasipildančių senosios ir šiuolaikinės dailės eksponatais muziejų rinkinių; b) apdovanojimų prioritetai: vis dar dominuojantis patriarchališkas požiūris į kūrybinių galių sklaidą, tarp Lietuvoje pagerbtų ir apdovanotų kultūros veikėjų nėra moterų, sulaukusių tarptautinio pripažinimo ne tik Frankfurto knygų mugėje; valdininkiškas protekcionizmas - Vyriausybinės premijos paskyrimas komisijos nariui; Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos - poetui, vertėjui, buvusiam "Vagos" leidyklos direktoriui bei Lietuvos švietimo ministrui, esamam savaitraščio "Literatūra ir menas" redaktoriui; propagandinė konjunktūra - Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos paskyrimas už heraldikos ir kt. kūrinius; c) neadekvačios politikų reakcijos į šiuolaikinės dailės kūrinius, reprezentuojančius Lietuvą tarptautiniuose renginiuose. Gerosios naujienos: a) LNKMP paskyrimas skulptoriui, akcionistui Robertui Antiniui ir teatro režisieriui Oskarui Koršunovui; b) Lietuvos prisistatymas Kaselio "Documenta" parodoje; c) viešas Lietuvos dalyvavimo Tarptautinėje Venecijos bienalėje konkursas.

2. Ferdinando Ruščico paroda LDM; Mindaugo Navako "Ant sienų" ir "Katės" galerijoje "O11" bei Arūno Baltėno Venecijos nuotraukų ciklas; atsinaujinęs nekomercinių meno galerijų bei ekspozicinių erdvių tinklas: Ievos Kuizinienės "Meno projektų studija", Vitos Zaman "IBID. Projektai", Mariaus Šukliausko "O11", nauja ekspozicinė erdvė Maironio g. buvusioje spaustuvėje, "ARTeritorija" Kaune; konferencija "Paribiai: kita Lietuvos kultūros istorija".

3. Laimos Laučkaitės "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje" ("Baltos lankos"); "Changing Society: Lithuania" (New York, Lukas Sternberg). Kritinio požiūrio sklaida: a) Jolitos Mulevičiūtės "Apie meilę, arba XX a. Lietuvos dailės istorija tarp prietarų ir stereotipų". ("Naujasis Židinys-Aidai", 2002 m. sausis-vasaris); b) Austėjos Čepauskaitės meno įvykių apžvalgos; c) Sigito Parulskio skiltis "Veido" savaitraštyje. Keisčiausias paskirties ir turinio prasme metų leidinys - "Lietuvos dailininkų sąjunga".

Agnė Narušytė

1. Emmanuelle Antille, nepastebimai įsibrovusi į mano nuojautų kertes (mįslingas vaizdas provokuoja miglotą reakciją); Domicelės Tarabildienės "nosis" laikui; Tomo Hunterio klasikinės dailės damų įkūnijimai socialinėje fotografijoje.

2. Meno apsnūdimą liudijantys įvykiai: kankinanti monotonija "Juodojoje dėžėje", prastų televizijos laidų transliacija "Susitikimų platformoje" ir faktą konstatavęs lietuvių seminaras Austrijoje "Apie miegustumą"; fotografijos skaitymo problematiką palietusi paroda "Su cenzūros žyme".

3. Nors dar neskaičiau, bet ką tik išleista Skirmanto Valiulio ir Stanislovo Žvirgždo knyga "Fotografijos slėpiniai" žada fotografijos istorijos atradimų; "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien"; drąsus Austėjos Čepauskaitės tekstas "Bijanti kritika".

Dalia Navikaitė

1, 2. Iš Lietuvos įvykių ir personų ar personalinių parodų įsiminė "Maskvos laikas", priderintas prie lietuviškojo; "Traukos centro" tarptautinis laikas su žymia lietuviškumo doze. Tai du gigantiški renginiai, kurie, manau, visiems užkabino akis, o kai kam gal ir badė. Kaune buvo įdomi T. Saito paroda - visiškai kitoks rytiečių (t. y. japonų) fluxus supratimas... Daugeliu atveju netgi subtilesnis nei vakariečių.

iliustracija
Scena iš spektaklio "Pati pradžios pradžia"
D. Matvejevo nuotr.

Iš mažesniųjų: M. Navakas "O11" visiškai netikėtu rakursu, ir jas gal reikėtų prie personalinių... Nors šiaip jau visos personos tokios viešos ir pažįstamos, kad kas nors netikėto (ir dar džiuginančio) retai pasirodo. Bet apskritai maloniai nuteikė suaktyvėjusi meninė veikla, t. y. naujų šiuolaikinio meno parodinių erdvių atsiradimas: "Meno projektų galerijos", "IBID. Projektų" Vilniuje ir "ARTeritorijos" Kaune.

3. Atkreipiau dėmesį į išskirtinai daug Austėjos Čepauskaitės publikacijų 7MD. Kilo klausimas, kaip ji nepavargsta - paprastai taip intensyviai dailės kritiką rašantys menotyrininkai "išsisemia" ir pradeda kartotis, pasidaro nebeįdomūs. Bet, matyt, jaunystė ir moteriškas ištvermingumas padeda, nes vis dėlto dauguma straipsnių įdomūs ir netgi jau beveik nejaunatviškai brandūs. Iš leidinių šias metais apskritai pasirodė daug įdomių ir lietuviškų, ir verstinių knygų aktualiomis kultūros temomis. Sunku ką nors išskirti, kad tik būtų jas skaitančių...

Paulina Eglė Pukytė

Labiausiai įsiminė (žiniasklaidos dėka) tai, kas buvo neįdomu ir ko nemačiau: "tragiški" įvykiai "Akvariume" ir Bushas Vilniuje.

Neišdildoma įspūdį paliko du įvykiai/asmenybės/tekstai:

1. Mindaugo afera, t.y. paminklo rinkimai ir neva visuomenės (liaudies) dalyvavimas juose. Su keliomis itin sąmoningomis visuomenės atstovėmis praeitą žiemą per didžiausias pusnis šiaip taip išsistūmę iš kiemo mašiną (dar ir su kaimynų pagalba), pūgai siaučiant iš senamiesčio nuvažiavome į pasaulio kraštą - "liaudies pasiekimų rūmus" - apžiūrėti konkursui pateiktų projektų. Prieš tai, be abejo, pasitikrinom valandas, kada liaudžiai galima. Prisikasus iki tikslo paaiškėjo, kad liaudžiai dabar negalima, nes eina komisija. Pakėlėme triukšmą, kad mes, atseit, ne tik liaudies atstovės, bet ir kultūros dalyvės, atvažiavom iš toli, be to, lauke pusto. Įleido. Tik liepė per daug nesiartinti prie komisijos. Nesiartinom. Tačiau neįpusėjus ekspozicijos paprašė išeiti, nes per daug juokėmės. Bet kad eksponatai tikrai buvo juokingi. Ypač žaltys apie karaliaus klubus.

2. Vasarą einam Užupio gatve ir grožimės atliktais remonto darbais. Kalbamės: "Na štai, kaip gražiai Zuokas sau kelią namo išsigrindė." - "Bet pėsčias vis tiek juk nevaikšto." - "Nevaikšto". Priėję dar neremontuotą gatvės dalį sakom: "Vis dėlto yra dar kur ranką pridėti". Kaip tyčia tuo metu pro mus eina Zuokas ir atsako: "Yra, yra". Tada manyje prabunda liaudies balsas ir aš jam pavymui šaukiu: "Bet to angelo galėjot ir nestatyti - labai jau negražus!" O meras atsisukdamas: "Pirmą kartą girdžiu tokią nuomonę". Bet juk ne vien draugų nuomonės reikia klausti, ponas mere. Angelas - klaikus. O meras vaikšto pėsčias.

Kalėdinis-Naujametinis pasiūlymas/palinkėjimas/pageidavimas kitiems metams:

Užuot mėginus susigrąžinti praeitį ir kišus krūvas pinigų į Karalių rūmų, kuriuose neaišku ką reikės veikti, atstatymą, siūlau atstatyti tik fasadinę sieną, kaip kine: ir kainuos daug pigiau, ir atstatyta bus greičiau, ir atrodys gražiai, ir nereikės sukti galvos, ką viduje patalpinti. O už surinktas bei skirtas lėšas siūlau pažvelgti į ateitį ir pastatyti statinį, kurio reikia visiems, už kurį bus dėkingi visi trys milijonai: tiltą per Lenkiją, kad galima būtų sėsti į automobilį ir lengvai, greitai bet kur nuvažiuoti - ir pasijusti Europos dalimi.


Teatras

Įsimintiniausi gerąja ir blogąja prasme teatro įvykiai

Irena Aleksaitė

Ramunės Marcinkevičiūtės monografija apie Eimuntą Nekrošių; "Lietuvių teatro istorija 1935-1940", kur pirmą kartą pateikiamas išsamus 1920-1940 m. Valstybės teatro scenose dirbusių aktorių žinynas - tai etapinės knygos lietuvių teatrologijoje; M. Ivaškevičiaus "Malūš" - puikiai suvaidinta, dramaturgas šauniai debiutuoja ir kaip režisierius; Keistuolių teatro spektaklis vaikams "Marius ir Miglė" - žavus ir linksmas, puikiai bendraujama su vaikais; klausimas režisierei R. Kudzmanaitei: kur dingo 7 juodvarniai, nes scenoje jų skraido tik 5 ("Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių", Jaunimo teatras). Slogiausi įspūdžiai iš naujos LTV laidos "Kultūros namai" - keičiasi vedėjai, bet laida neįdomi ir neinformatyvi, o teatrui joje skirta ypač mažai vietos;

pribloškė pasyvi visuomenės nuomonė apie tokį paties žemiausio lygmens reiškinį kaip "Akvariumas 2" - visuomenė, toleruodama jį, pjauna šaką, ant kurios sėdi.

Ramunė Balevičiūtė

M. Carr "Portija Koglen", rež. G. Varnas, KVADT;

šiųmetė Naujosios dramos akcija "Britų iššūkis - lietuvių atsakas";

atgijęs ir "atjaunėjęs" Jaunimo teatras;

Lenkų instituto veikla pristatant lenkų teatro istoriją ir dabartį;

R. Marcinkevičiūtės monografija apie E. Nekrošių.

Audronė Girdzijauskaitė

M. Ivaškevičiaus "Malūš", rež. M. Ivaškevičius, OKT;

Rimo Tumino studentų spektaklis "Dviejų ponų tarnas", kur atgaivinamas senos epochos vaidybos stilius: mūsų scenose trūkstant komedijų, šis spektaklis turės pasisekimą Mažojo teatro repertuare;

gilių ir prieštaringų minčių sukėlęs Sofoklio "Oidijas karalius", rež. O. Koršunovas, OKT - tarp spektaklio gynėjų atsirado nemažai filosofų, bet teatrologų analizės jam pritrūko; deja, nepavyko scenoje įgyvendinti impresionistinės J. Meko pjesės "Pati pradžios pradžia" formos; du teatrologiniai įvykiai: R. Marcinkevičiūtės monografija ir "Lietuvių teatro istorija 1935-1940"; nelengvai, bet skinasi kelią lietuvių modernus baletas - M. Urbaičio "Acid City", LNOBT.

Indrė Daunytė

B. Schulzo "Filosofai", choreografas Josephas Nadjis (Avinjono festivalis);

M. Meaterlinck’o "Aklieji", rež. Denis Marleau (Avinjono festivalis);

M. Carr "Portija Koglen" (pjesės skaitymas Menų spaustuvėje), rež. G. Varnas;

G. Burke’o "Gagarino gatvė" (pjesės skaitymas Menų spaustuvėje), rež. J. Vaitkus; vis labiau pasitvirtina įdomi tendencija, kad skaitymas įsiteisina kaip dar viena išbaigta teatro forma, neretai duodanti daugiau impulsų ir esanti gyvesnė nei "stacionarus" spektaklis;

R. Marcinkevičiūtės knyga apie Eimuntą Nekrošių;

"Sąvartynas", rež. N. Karpuškaitė, KVADT - tobuliausias pavyzdys (ne vienintelis Lietuvos teatruose), kaip galima išmesti pinigus į sąvartyną ir atvirai kvailinti žiūrovus;

THEOREMA ir Latvijos teatro instituto seminaras Rygoje "Managing The Performing Arts Across Europe".

Valdas Gedgaudas

Tarptautinės teatro dienos šventė KVADT: J. Arčikausko teatrinių kostiumų paradas - beprecedentinis nuotykis;

I. Jankaičio Korifėjas Sofoklio "Oidipe karaliuje", taip pat "Oidipas karalius", rež. O. Koršunovas, OKT;

T. Liutajevos ir A. Dapšio duetas M. Ivaškevičiaus spektaklyje "Malūš", OKT;

J. Meko "Pati pradžios pradžia", rež. J. Vaitkus, NDT;

M. Carr "Portijos Koglen" skaitymas Naujosios dramos akcijoje, taip pat V. Kuodytės vaidmuo (Portija Koglen) ir sceninis brolio vaidmens sprendimas;

X. Durringer "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos", rež. I. Jonynas, Jaunimo teatras;

nuoseklus S. Račkio ėjimas į režisūrą (su išlygomis - "Pikviko klubas", KDT);

R. Marcinkevičiūtės knyga "Ei- muntas Nekrošius: erdvė už žodžių". Jaudinanti;

Ursulos Martinez "Show off" ir "Mažutis dinamitas" Naujosios dramos akcijoje;

G. Verdi "Kaukių balius", rež. D. Ibelhauptaitė, LNOBT;

A. Žigaitytės "Žilvinas ir Eglė", Klaipėdos muzikinis teatras;

tragifarsinė reforma KVADT;

dažnėjantys kūrybinio cinizmo atvejai scenoje. Suprantu, kad niekas nenori pastatyti prasto spektaklio. Ir vis dėlto...

Vaidas Jauniškis

1. Britų pjesės Naujosios Dramos akcijoje - kaip iššūkis be atsako;

2. J. Vaitkaus "Pati pradžios pradžia" pagal J. Meką - kaip sėkmingas bandymas rasti intonaciją;

3. I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos" pagal X. Durringer;

4. V. Kuodytės ir scenografo G. Makarevičiaus "duetas" G. Varno "Portijoje Koglen";

5. "Scenos" leidyklos knygos "Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Dienoraštis. Atsiminimai. Laiškai" ir Gintaro Aleknonio "Andrius Oleka-Žilinskas. Pakeliui";

6. Larry Zappia "Europiečiai" pagal E. Barkerį - kaip neišnaudota galimybė Nacionaliniam dramos teatrui surasti savo kelią.

Vlada Kalpokaitė

R. Marcinkevičiūtės knyga apie Eimuntą Nekrošių;

intensyvus, skulptūriškas O. Koršunovo "Oidipo karaliaus" pasaulis su nepamirštamais įvaizdžiais;

jaukiai teatrališkos "a la retro" I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos" ir aktorė Irena Tamošiūnaitė;

fantastiškas J. Vaitkaus "Gagarino gatvės" teksto humoras (ypač žiūrint pirmą kartą) ir čia vaidinančio Alberto Vidžiūno energija;

aktorės Viktorija Kuodytė, Birutė Raubaitė ir Giedriaus Puskunigio muzika G. Varno "Portijos Koglen" skaityme Naujosios dramos akcijos metu;

M. Ivaškevičiaus "Malūš".

Rūta Oginskaitė

Ramunės Marcinkevičiūtės knyga "Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių". Jausmas, kad tavo laiką sugrąžino;

Viktorijos Kuodytės sugrįžimas į sceną su Portija Koglen;

Keistuolių teatro "Marius ir Miglė";

būtent šiemet sąmonėje įsitvirtino keistas reiškinys: laimė per spektaklio eskizą ir nusivylimas per premjerą. "Malūš", "Gagarino gatvė", "Portija Koglen" - jie atmintyje tebegyvena tokie, kokie buvo pirmąkart Spaustuvėje. Terminas "nusivylimas" čia nelabai tikslus. Tiesiog ateini į premjerą ir neberandi to, ko taip ilgėjaisi. Gal tai mano asmeninis profesinis trūkumas;

O. Koršunovo "Oidipas karalius" - hipnotizuoja net žiūrint antrą kartą, kai žinai ne tik veikalą, bei ir spektaklio sprendimą;

šventės Jaunimo teatre - I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos", Rusijos šiuolaikinės dramaturgijos forumas, Ramunės Kudzmanaitės "Plastilino" skaitymas - ypač.

Daiva Šabasevičienė

Ramunės Marcinkevičiūtės knyga "Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių";

J. Meko "Pati pradžios pradžia", rež. J. Vaitkus, LNDT: naujas teatro galimybes atverianti režisūrinė koncepcija, puikus aktorių ansamblis, iš kurio išskirčiau Eglę Mikulionytę, Arūną Sakalauską, Neringą Bulotaitę, Vaidotą Martinaitį, Algirdą Dainavičių, taip pat ryškus Medilės Šiaulytytės scenografijos darbas;

M. Carr "Portija Koglen" - skaitymas (deja, spektaklio dar neteko matyti), rež. G. Varnas ir pagrindinio vaidmens atlikėja V. Kuodytė;

Jaunimo teatro organizuotas Rusų dramaturgijos forumas;

Valentinas Masalskis - kaip šiandienos teatro fenomenas;

dėkoju Doloresai Kazragytei už mintis, išsakytas "Šiaurės Atėnuose".

iliustracija
"Žmogus be praeities"


Literatūra

Kaip ir kasmet prašėme rašto žmonių išvardyti 3-5 įvairių žanrų knygas, kurios, jų manymu, vertos paminėti.

Sigitas Geda

Žinai, man geriausi tie, kurie numirė. O tie, kur liko gyventi - dar turi laiko. Frankfurto knygų mugė iš visų atėmė sveikatos, ir numirė Jurgis Kunčinas. Mirusius visi girs, nes nebėra gyvų. Iš debiutų - gal Gyčio Norvilo knyga "Akmen - Skeltės". Kas dar?.. Petro Dirgėlos "Karalystė", Mariaus Ivaškevičiaus "Žali", už kurią jau jam kaip anais gerais laikais tremtiniai kėsinasi iškabint akį, Sigito Parulskio esė knyga "Nuogi drabužiai". Bet žinai, visų geriausia knyga būtų apie Kazimierą Prunskienę, tik man ne visai aišku, kokio tai žanro turėtų būt kūrinys.

Liudvikas Jakimavičius

1. Rimvydo Stankevičiaus "Randas"(LRS leidykla).

2. Jurgio Kunčino "Bilė ir kiti" ("Vaga"). Ne pats stipriausias jo romanas, bet pastarosiomis dienomis apie jį daug daugiau mąstau negu apie kitų išėjusias knygas.

3. Penkių esė romanas "Siužetą siūlau nušauti" ("Baltos lankos"), kurį sudarė Sigitas Geda. Joks tai ne romanas, bet skaityt įdomu. Galėjo dar prijungti ir Gintaro Grajausko tekstų iš jo esė knygos "Iš klausos" (LRS leidykla).

4. Sigito Gedos "Sokratas kalbasi su vėju" (LRS leidykla).

Eglė Juodvalkė

Iš šiemet išleistų knygų, kurios pakliuvo man į rankas, tarp svarbesniųjų negrožinės literatūros knygų įvardyčiau paskutinį Didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomą, o iš beletristikos - Gražinos Cieškaitės eilių knygą "Antgamtėje klajojanti šviesa", Vandos Juknaitės esė ir dialogų rinkinį "Išsiduosi. Balsu", Donaldo Kajoko esė ir prozos rinktinę "Lietaus migla Lu kalne". Visos trys knygos, nors skirtingų žanrų, skatina mąstyti. Įspūdingas buvo Oskaro Milašiaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimas Nacionaliniame dramos teatre.

Darius Kuolys

1. Gintaro Beresnevičiaus "Ant laiko ašmenų" ("Aidai").

2. Laimos Laučkaitės "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje" ("Baltos lankos").

3. Mariaus Ivaškevičiaus "Žali" ("Tyto alba").

Aidas Marčėnas

1. Sigito Parulskio "Nuogi drabužiai".

2. Seamus Heaney "Kasanti plunksna" (LRS leidykla).

3. Rimvydo Stankevičiaus "Randas".

4. Romo Daugirdo "Punktyras" ("Regnum fondas").

Vytautas Martinkus

Nelabai galėčiau paklusti žanrų įvairovės reikalavimams: nespėju visur ar visko paskaityti. Norėčiau minėti prozos ir tik lietuvių knygas - jos juk gana storos ir ryja brangų laiką, o ir nepigios, neturi savų vadybininkų ir nežinia kaip susiranda leidyklas-pribuvėjas, tad bene labiausiai prašo ar reikalingos mūsų visų dėmesio.

Tačiau ir tokios keistuolės 2002 m. yra įžūlokai iškilios ir jas sunku nustumti nuo kelio, kuriuo vėluodamos pas skaitytoją skubinosi A. de Sent Egziuperi "Citadelė", V. Stairono "Sofi išpažintis" ir kitos. Išvardiju penkias lietuviškąsias, šiek tiek painiodamas abėcėlės tvarką, nes regiu skirtumus tarp jų vietos ne tiek skaitytojo literatūriniame pasaulyje, kiek pačių autorių invokacijose, intencijose ir literatūrinėje karjeroje: Birutės Jonuškaitės "Žalčių tiltas", Petro Dirgėlos "Ceremonijų knygos" ("Karalystės" ciklo antroji knyga), Vandos Juknaitės "Išsiduosi. Balsu", Donaldo Kajoko "Lietaus migla Lu kalne" ir Ričardo Gavelio "Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste".

Sigitas Parulskis

Neprisimenu nė vienos knygos. Iš lietuvių autorių visiškai nieko gero neskaičiau. Net savęs neskaičiau. Net ir A. Marčėno... Tombovo vilkas jam draugas.

Amnezija man. Liūdna, ką čia bepasakysi. Šiemet iš lietuvių autorių nieko neišėjo. Visos knygos jau išėjusios - nieko nebeliko. Jei klausi apie eseistiką, tai ne tuo adresu. Geriau paklausk Sauliaus Žuko.

Rolandas Rastauskas

Iš lauktų labiausiai nuvylė begalinė apibendrinimų erdvė (nors kai kurie pasažai - įstabūs) A. Nykos-Niliūno "Dienoraščio fragmentuose 1938-1975" ir saldžiarūgštė T. Sakalausko maniera bei pasirinkta optika (ir vis dėlto - kiti tegu padaro geriau!) "Žiūrėjime į ugnį". Nenuvylė - A. Lingio "Pavojingos emocijos" ir A. Etkindo "Kelionių aiškinimas". Bet tai - jau kita opera, bičiuliai. Kvapnūs G. Radvilavičiūtės opusai "Š. Atėnuose" - ne eseizmo, o narcisizmo vaisiai. Ypatingą liūdesį jutau išėjus A. Danieliui - geriausiam vertėjui ir puikiam žmogui. Poezijos seniai neberašau ir nebeskaitau. Tačiau kai poetas, versdamas antologinį Z. Herberto šedevrą, princą Hamletą pavadina "kunigaikščiu", suprantu, kad Danijos karalystėje išties kažkas papuvę.

Alicija Rybałko

Labiausiai atmintin įstrigęs šių metų kultūrinis įvykis, kurį šiomis gruodžio dienomis intensyviai prisimenu, buvo tyki saulėta pavakarė Kunčinų namuose, Žvėryne. Buvo vasaros pradžia, sėdėjome lauke, gėrėme kavą su pyragu, kalbėjomės apie vertimus, naujai išėjusias knygas, planus ateinančiam rudeniui, kūrybinį degimą ir apie tai, kaip mesti rūkyti. Kunčinukas ant tėvo rankų ryžtingai nušlavė nuo stalo puodelį su kavos likučiais, beveik pataikydamas mano vyrui ant kelnių. Tai sukėlė daug juoko, o atmosfera tapo dar labiau šeimyninė ir jauki. Vokiečių kalba pynėsi su lietuvių, inkrustuota lenkiškais akcentais. Jurgis padovanojo man savo naujausią knygą "Bilė ir kiti", pirmiausia pasiteiravęs, ar tikrai perskaitysiu. Pasimėgaudama perskaičiau namuose, Miunsteryje, tuoj atsirado noras versti. Taip pat noras parašyti Autoriui apie savo įspūdžius, išsakyti pastabas. Šį laišką mintyse rašau iki šiol. Nespėjau. Taip pat nespėjau informuoti apie pasirodžiusias Lenkijoje įdomias, labai teigiamas "Tūlos" recenzijas. Ir dar, kad anas vakaras dėl savo paprastumo ir nuoširdumo tapo man pačiu gražiausiu praėjusios vasaros įvykiu.

Rimvydas Šilbajoris

Iš skaitytų knygų mane labiausiai patraukė Nijolės Miliauskaitės paskutinė rinktinė "Sielos labirintas". Joje gyvenimo meilė tokia intensyvi ir paprasta, kad visos jos eilės persisunkia magika, žodžio burtais kažkur pusiaukely tarp sielos ir maldos, kai siela išvirsta į maldą.

Labai mane sudomino ir Tautvydos Marcinkevičiūtės "Juodasis asfalto veidrodis" savo be galo subtiliu žodžiu, stovinčiu kryžkelėje tarp daugybės galimų ir išsipildančių prasmių, persunktų gilaus jausmo.

Kazio Bradūno "Suvestinė" - tinkamas jo visos poezijos užbaigtuvių vainikas, kuriam priklausys ir tai, kas dar bus jo parašyta. Tai jo savotiški "Valdovų rūmai", tautos istorijos mito šventovė.

Šiuo metu pradėjau skaityti Vytauto Kubiliaus "Neparklupdytą mūzą". Labai patraukė jo pakilus, iškalbingas, sakyčiau, tiesiog jaunatviškas pasišventimas temai ir patyrusio mokslininko rūpestingai surašyti teiginių šaltiniai.


Kinas

Kaip kiekvienais metais, ir šiemet paprašėmė kino kritikų išvardyti po penkis labiausiai patikusius ir įsiminusius 2002-ųjų filmus.

Nijolė Andrijauskienė

1. "Pasikalbėk su ja" ("Hable con ella", rež. Pedro Almodovar, Ispanija, 2002).

2. "Žmogus be praeities" ("Mies vailla menneisytta", rež. Aki Kaurismäki, Suomija, 2002).

3. "Migruojantys paukščiai" ("Le Peuple migrateur", rež. Jacques Perrin, Jacques Cluzaud, Michel Debats, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, 2001).

4. "Žmogus, kurio nebuvo" ("The Man Who Wasn`t There", rež. Joelis ir Ethanas Coenai, JAV, 2001).

5. "Gegutė" ("Kukuška", rež. Aleksandras Rogožkinas, Rusija, 2002).

Vaidas Jauniškis

1. "Pasikalbėk su ja".

2. "Žmogus be praeities".

3. "Žmogus, kurio nebuvo".

4. "Kikudžiro" ("Kikujiro", rež. Takeshi Kitano, Japonija, 1999).

5. "Pianistė" ("La Pianiste", rež. Michael Haneke, Austrija, Prancūzija, 2001).

Simonas Ližė

1. "Malholando kelias" (rež. David Lynch, JAV, Prancūzija, 2001).

2. "Pasikalbėk su ja".

3. "Žmogus, kurio nebuvo".

4. "Monstrų puota" ("Monsters’ Ball", rež. Marc Forster, JAV, 2002).

5. "Pasveikink mirtį kitą dieną" ("Die Another Day", rež. Lee Tamahory, JAV, 2002).

Saulius Macaitis

1. "Žmogus be praeities".

2. "Voras" ("Spider", rež. David Cronenberg, Kanada, 2002).

3. "Sūnus" ("Le Fils", rež. broliai Darnenne`ai, Belgija, 2002).

4. "Oazė" ("Oasis", rež. Lee Chang-Dong, Pietų Korėja, 2002).

5. "Dingęs ginklas" ("Xun Qiang", rež. Lu Chuan, Kinija, 2002).

Taip jau išėjo, kad geriausiųjų sąrašas susiklosto iš grynai šiųmečių filmų. Bet tai nereiškia, kad nevertinčiau į lietuvių kino teatrų ekranus truputį pavėlavusių šedevrų: amerikiečių brolių Coenų "Žmogaus, kurio nebuvo", japono Shohei Imamuros "Šilto vandens po raudonu tiltu", bosnio Deniso Tanovičiaus "Niekieno žemės", taip gėdingai sužlugdytos Vilniuje...

Rasa Paukštytė

1. "Čechovo motyvai" (rež. Kira Muratova, Ukraina, Rusija, 2002).

2. "Malholando kelias".

3. "Žmogus, kurio nebuvo".

4. "Žmogus be praeities".

5. "Migruojantys paukščiai".

Živilė Pipinytė

1. "Žmogus be praeities".

2. "Pasikalbėk su ja".

3. "Pirmadienio rytą" ("Lundi matin", rež. Otar Joseliani, Prancūzija, 2002).

4. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

5. "Migruojantys paukščiai".

Ir dar keli filmai, be kurių šitas sąrašas tikrai nepilnas - Michaelio Haneke`s "Pianistė", Romano Polanskio "Pianistas", Atomo Egoyano "Araratas"...

Skirmantas Valiulis

1. Jono Meko "Kai aš keliavau, retkarčiais šmėstelėdavo grožio fragmentėliai".

2. "Intymumas" ("Intimacy", rež. Patrice Chereau, D. Britanija, Italija, 2001).

3. "Kino bandymai" ("Odishon", rež. Takashi Miike, Japonija, 1999).

4. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

5. "Žmogus be praeities".

Linas Vildžiūnas

1. Paskutinis Ingmaro Bergmano filmas "Klouno akivaizdoje" (1997), rodytas metų pradžioje per Maskvos TV programą "Kultura", kol mūsų kabelinės kompanijos dar nebuvo sužlugdžiusios šio kanalo retransliacijos.

2. "Pianistė".

3. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

Jūratė Visockaitė

1. "Pianistė".

2. "Birželis, vasaros pradžia" (rež. Raimondas Vabalas, 1968).

3. "Viskas gali atsitikti" ("Wszystko może się przytrafić", rež. Marcel Łoziński, Lenkija, 1995).

4. "Šeimyna" (rež. Rimantas Gruodis, 2001).

5. Vidinė ir išorinė "Skalvijos" kino centro rekonstrukcija.

Sonata Žalneravičiūtė

1. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva

2. "Labas, Tereska" ("Cześc, Tereska", rež. Robert Glinski, Lenkija, 2001).

3. "Pianistė".

4. "Malholando kelias".

5. "Pasikalbėk su ja".

 

Skaitytojų vertinimai


1168. Šaunuolė2002-12-20 16:53
Šaunuolė Ramoškaitė, vienintelė nepasidavė minkštagalvės redakcijos idiotizmui! Ir labai tiksliai jį apibūdino. Bravo.

1169. roges2002-12-20 17:10
Keistai atrodo tas dalykas, kad apie literatura sneka beveik vien rasytojai, t.y.praktikai, o apie kita mena tik teoretikai. Alsuoja nuobodziu oficialumu. Uzkulisiuose kalba visai kitaip, visi ta zino.

1173. YYY2002-12-20 19:04
o kas kada musu paklaus, kas isimine? :)

1175. Kuosa2002-12-20 19:35
Galetu ir mums (skaitytojams, t.y.) uzpildyti pasiulyti. Aciu Renatai D. uz komplimentus. :)

1176. #@&2002-12-20 20:58
"padovanojo tau Elenkenis šaldytuvą, ir tu jau patyrei Kalėdų stebuklą". Surašė laikraštis sąrašiuką, ir kvit!

1177. vertinimu vertinimai2002-12-20 21:55
Ramoskaite is dalies teisi del "prastuminejimo", bet rasyti, kad "atsakymus pateikia žmonės, kurie nieko be "giriamų" renginių nematė ir negirdėjo", hm... Padare Ramoskaite jiems panosy kaku. O Aleksaite prajuokino: "pribloškė pasyvi visuomenės nuomonė apie tokį paties žemiausio lygmens reiškinį kaip "Akvariumas 2" Budri teatrologes akis!

1179. solidars2002-12-21 18:13
Netokie jau riboti tie teatro kritikai: is kitu reiskiniu juos domina literatura, kinas, televizijos ekranas. Isivaizduoju, jog jie kartu surengtu puikia skaitymo akcija, tikrai su atsaku. Laukiu.

1187. 3-iam ir 4-am internautams2002-12-23 10:32
O kas Jums isimine? Galetumet cia pat ir surasyti. Ar butinai norit atsidurti popieriniuose laikrascio puslapiuose?

1188. xX2002-12-23 12:18
Marcinkevičiūtės "Eimuntas Nekrošius..." - gilu
"Žmogus, kurio nebuvo" - tikra
Urbaičio "Acid City" - nepretenzingas
"Jaunos muzikos" elektroninis festivalis - garso etika ir estetika
"Traukos centras" - labiau keistas, negu neįprastas
Ivaškevičiaus "Žali" - drąsus žingsnis, bet ... plagiatas

Be abejo, vienu ar keliais žodžiais kažką apibūdinti - per daug atsakinga užduotis, nes netikslumai gali būti sąlygoti Kalėdinės nuotaikos.


1192. ruonis2002-12-23 23:10
O man tai isimine siais metais vienas liudnas dalykas - sitas laikrastis vis prasteja...

1193. bebras2002-12-23 23:40
Ruoni, greiciausiai tavo atmintis prasteja...

1198. pastebejo2002-12-24 21:00
Kas per fauna musu laikrasti skaito:kuosos,ruoniai,bebrai...

1200. Kalėda2002-12-25 08:05
Tikrieji KULTŪROS VARTOTOJAI - TAIP PAT DIEVO TVARINIAI, netgi jei jie tik bebrai, kuosos, ruoniai... O dėl vertinimų - jie iš tiesų perdėm asmeniški. Be to. renginių tiek daug, kad kiekviens vertinantis net ne visus žino, kurie vyko aptariamaisiais metais. Gerų darbų būsimaisiais visam 7md kolektyvui ir faunai, skaitančiai 7md!

1202. Paradoksai:2002-12-25 12:59
Joks laikskrastis be skaitytoju neegzistuos, bet skaitytojai be laikrascio gyvens ir neliudes. Sekmes 7md skaitytojams ir redakcijai: bukite kuo asmenis`kesni, kuo margesni. Svarbiausia - bukite.

1203. Žmogus, kurio nėra2002-12-25 15:08
Geriausia filma -"Žmogus, kurio nebuvo"

1204. toreodore2002-12-26 17:53
O man geriausias-"Pasikalbek su ja"

1205. LATGA2002-12-27 16:01
Filmai - "Niekieno žemė" ir "Gegutė" Spauda - "Statybų pilotas" Muzika - Kutavičiaus "Lokys" Tekstai - Beresnevičiaus Omni.lt

1206. Kuosa2002-12-28 15:56
R. Antinis, Kaunas Jazz, "Kulturbariai", V. Jauniskio kulturine zurnalistika, almanachas "Daile" - uz stabilia nepirmamete kokybe; pirmasis "Satenu" puslapis, "Butoves slepiniai" ir "Kulturos namai" - uz barokini ten snekanciu-rasanciu galvu narcicizma; zydra "Lietuvos dailes istorija" ir Br. Kutaviciaus "Lokio" libreto vertimas i anglu kalba - uz jokios kritikos neatlaikanti diletantizma; "Maskvos laikas" ir "Traukos centras" - uz fanaberiju ir materiju prasilenkima; (dar nemacius G. Varno paskutinio darbo) D. Ibelhauptaites G. Verdi "Kaukiu baliaus" pastatymas - uz fanaberiju ir materiju susitikima; didziojo lietuviu klb. zodyno publikavimo baigimas (ir J. Bretkuno biblijos vertimo ranksrascio atvezimas) - uz pamaloninima, kad "maza tauta su dideliu zodynu"; www.culture.lt. :)

1207. Kuosa2002-12-28 16:07
Tiesa, dar ir Kulturos ministervos negalima pamirsti - uz tai, kad primine (Frankfurto muges, Kauno dramos teatro ir Ozarinsku instaliacijos Kopenhagoje atvejais), jog "razresitelnoe" pas mus taip ir toliau gera tarybine maniera yra svarbiau nei "zajavitelnoe".

1208. contraKuosa2002-12-29 14:42
Kuosa, kada tu zmonems pasakysi, kas tu is tikruju esi? Koki vardeli tau teveliai sugalvojo? Kam slapstaisi? Ko visus uz nosies vedzioji, kniaukdama sakinius, posakius, issireiskimus ir daug kitu dalyku? Kiek dar kraupinsi? Gal tau koki Nobeli pasiulyt?

1209. bulka2002-12-29 15:37
spasciau ranka kuosai - "fanaberiska materijamat" tu, bet artima sirdziai

1210. Mykolas OK :-) 2002-12-29 20:25
Dėl Živilės Ramoškaitės atsakymo: Sutinku, kad būtų galima organizuoti objektyvesnes apklausas, reikalaujant, kad kelis (tarkime 5) geriausius koncertus, filmus, parodas ar kt. nurodytų žmogus, aplankęs jų bent kelias dešimtis. Apklausos dalyvis turėtų išvardinti kelis geriausius, tiek pat prasčiausių, dar tiek pat vidutiniškų, niekuo neišsiskiriančių.

Tačiau čia nėra viktorina, kurios prodiuseris galėtų visus siuntinėti. Tarp atsakiusiųjų į klausimą radau nemažai žmonių, kurių nuomonę man įdomu išgirsti. Truputi pritrūko komentarų, ypač kino skyriuje. Toks filmų sąrašas geriau būtų pateiktas kaip lentelė: kurį filmą kas įrašė į geriausių penketuką.

Patiko ir straipsnis, ir idėja www skaitytojams parašyti savo metų Įvykių sąrašą. Tačiau kai susimąsčiau, ką parašyčiau, supratau, kad man įvykiu tapo vos ne kiekienas mano apsilankymas kokiame nors renginyje. Su kinu dar blogiau - dauguma mano matytų gerų filmų sukurta daugiau nei prieš metus. Iš jų ne pirmą kartą žiūrėti "Knockin` on Heavens Door" ir "Crna Macka Beli Macor" man asmeniškai buvo "metų įvykis".


1211. Kuosa2002-12-29 23:46
Ir kaip ivardinti tuos ivykius, kurie neisimine? Nei Z. Ramoskaites asmeniskas "dusios isliejimas", priestaraujant paciai sau, nei issamiau paruostos apklausu formos nepajegios sukontroliuoti, kaip profesionaliai dirba kuris menotyrininkas ar kaip gerai reflektuoja savo patirtis kulturos vartotojas. As niekaip negaleciau pasakyti, kad kiekvienas lietuviskas (lietuviu darytas ar Lietuvoje rodytas) kulturos ivykis, kuri teko suvartoti, tapo ivykiu. Kaip kas isimine del grynai subjektyviu priezasciu, bet to kaip ir neuztenka, kad siulyti pretendentu i kiek bendresne reiksme galinti tureti kulturini metu ivyki.

1212. xX2002-12-30 09:42
Nušvitimai. Asmeniniai. Ar jų buvo šiuose metuose? Ir nuo ko tai priklauso? Be abejo - turi atsirasti grįžtamasis ryšys tarp manęs ir kultūros reiškinio. Tačiau jei gyvenčiau atsiskyrėlišką gyvenimą (kad ir su satelitine televizija, kai televizorius maitinamas vėjo energija) - sakyčiau, kad viskas labiau priklauso nuo manęs, nuo mano vaizduotės ir norų. Dabar sakau, kad ir kiti veikia mane, skatina arba gesina. Bet ieškau ir noriu matyti tik tuos, kurie skatina, nuteikia kūrybai - kultūra ir yra kūrybos dvasia. Todėl nušvitimai priklauso nuo aplinkinių geros nuotaikos, ugnelės, su kuria kažkas organizuojama (kaip noriu paminėti Agnę Nastopkaitę iš Europos kultūros programų centro - tai fenomenas!), kuriama labiau jausmais, o ne protu, atliekama ne tik techniškai, bet ir nuoširdžiai tikint tuo, kas atliekama. Kritikuoti galėčiau tik "sintetinius", užsakytus, išprievartautus kultūros reiškinius.
Nejučia užduodu sau klausimą: kas mums daro didesnę įtaką - kultūros biurokratai ar kultūros kūrėjai? Turėtų būti dinaminė pusiausvyra...

1213. ne i tema2003-01-01 20:08
Truputi persistengiai del Nastopkaites-ta pati ministeriskai- chamiska(bendravimo) pliurpalyne,kuri jokios naudos dar neatnese.Mistiniai milijoniniai fondai, mistines programos...Gal atejus Elonai Bajorinienei atsiras ir tikras atviros visuomenes propaguojamas santykis i ta,reikalinga pagalbos, kulturos visuomene.

1214. Spejimas2003-01-02 01:58
Kuosa tikriausiai viena iš tų "nesostoivšisia chudožnik". Dušia meminiška,o veikla...?

1226. Taip bent zurnalistas2003-01-06 18:39
Ne, Kuosai tiesiog patinka V. Jauniskis, "nesostoivšisia mužčina". Nesvarbu, kad jis mazaugis, uztat tikras lietuviu kulturos Nagyjevas, su savo zurnalistika populiarinantis visus autsaiderius ir autseideres. Kam tai ne prie sirdies?

1227. xX2003-01-06 20:18
ne i tema`i - o Dieve, na ir tauta - nejaugi pavydas kitam sėkmės ir veiklos suteikia malonumą? Niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Taip, Nastopkaitė per prievartą naudos jums neįbruks. Reikia ir patiems pakrutėti, pasvajoti, pafantazuoti, kokią nors avantiūrą sugalvoti:) Visuomenė pakankamai atvira, kokia dar propaganda reikalinga, kurią E.Bajorinienė gali suteikti? Nebent išslaptinti "karines" paslaptis ir uždrausti bet kokias užuolaidas ant langų.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
6:47:33 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba