SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-12-20 nr. 548

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Agnė Narušytė
Atidėtos Kalėdos
17
• Kas įsiminė 2002-aisiais28
• Laimingų Naujųjų metų!4

Muzika 
• Daina Klimauskaitė
Operetė tarp stereotipų ir novacijų
• Su Kalėdų nuotaika4
• KONCERTAI

Dailė 
 Kalėdiniai kūtvėlos sapnai
• Monika Krikštopaitytė
Tapatybės ir jų prieskoniai
1
• Dalia Navikaitė
Normos ir nenormalumo (per)versijos
3
• PARODOS

Literatūra 
• In memoriam Jurgiui Kunčinui3
• VAKARAI1

Teatras 
• Ramunė Balevičiūtė
Likimo žaismas ar žaidimas likimu?
4
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Simonas Ližė
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams
6
• Kad nekalintų ir nežudytų
• Kaip veidrodyje1
• Pasirodė naujas "Kinas"1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios3

E.redakcijos skelbimai 
• Nuotraukų konkursas 2002-12-213

Dailė

Kalėdiniai kūtvėlos sapnai

Auksinės mintys iš 7MD lobyno

[skaityti komentarus]

iliustracija
Silvie Blocher. "Living Pictures". 2002 m.

Tautų draugystė

Kalbėdamiesi su po paskutinės Venecijos bienalės pavojingai išpopuliarėjusiu Sergejumi Šutovu, trečiame ar penktame pokalbio sakinyje ėmėme džiūgauti dėl naujai atrastos "tautų draugystės": kaip mes vieni kitų pasiilgom, kaip gerai, kad buvo pauzė, po kurios galima pajusti ryšio šviežumą... (Renata Dubinskaitė, "Tekstas Lietuvos laiku", vasario 8 d.)

...tauta dažno menininko suprantama kaip tam tikra pingvinų populiacija, kuri gyvena tam tikroje teritorijoje. (Eligijus Raila, pokalbis "Trūkinėjanti tradicija", sausio 4 d.)

Žodžiu, keliaujame į draugų (nepabijosiu šio nudėvėto žodžio) parodą, kur Alfonsas Andriuškevičius ir Leonidas Bažanovas puola vienas kitam į glėbį, o iš pastarojo lūpų "Kuizinas" skamba kaip kuzin - t.y. pusbrolis. (Renata Dubinskaitė, "Tekstas Lietuvos laiku", vasario 8 d.)

...Koranas ir Biblija dera kartu taip pat gražiai kaip vėjo pustomas smėlis ir baobabai. (Milda Paškauskaitė, "Kodėl Afrika?", birželio 7 d.)

Na, bet paskui viskas ėjo kaip iš pypkės - buvo apdainuotos visos salės moterys (beje, ir vyrai), merginos spiegė, ūsuoti vengrai šypsojosi į alaus bokalą... (Laima Kreivytė, "Anapus reprezentacijos", balandžio 26 d.)

Dar kartais čekai ir čekės dėvi dujokaukes, taigi neaišku, ar iš viso juos galima pavadinti žmonėmis. (Austėja Čepauskaitė, "Kitoks kaimas", gegužės 31 d.)

... viena Kinijos gražuolės akis turi 22, o kita - 23 blakstienas... (Kristina Budrytė, "Nesenstantis kičo pasaulis", liepos 19 d.)

Specifinė žiūrovų publika ilgisi ne žinomų menininkų, o universalaus nacionalinio stereotipo įkūnijimo darbuose - Palangos smėlio ir Turkmėnijos saulės. (Rima Povilionytė, "Imperiniai sentimentai", balandžio 19 d.)

Tegu visi keliai veda į Lietuvą ir iš Lietuvos! (Skirmantas Valiulis, "Naujojo amžiaus ženklai", balandžio 26 d.)

SM (seksas ir menas)

...pirmiausia žiūrovą pasitinka Irinos Nachovos erekcijon kylanti raudona varpa (žinoma, ne jos, bet jos sukurta) su daug daug varpučių. Priartėjus ji įkvepia, o atsitraukus vėl liūdnai dūsauja. ... (Renata Dubinskaitė, "Tekstas Lietuvos laiku", vasario 8 d.)

Bet kas kartą klausi savęs, ar verta stengtis įvaizdžiais pateisinti kūrinį? Gal abejingumu atkeršyti menui, kuris nesugeba tavęs sujaudinti? (Agnė Narušytė, "Smūgiai į smegenis", kovo 15 d.)

Gyvenant pilnakraujiškai trumpėja gyvenimo trukmė; seksas alina organizmą, tačiau seksualus įvaizdis - ne. (Eglė Rindzevičiūtė, "Postnarciziška erotika...?", kovo 29 d.)

Vaizduotė apipina vertikaliai spyruokliuojantį strypą visokiais kankinimo įvaizdžiais, nes kuo kruvinesnė asociacija, tuo "tirštesnė" meno kūrinio patirtis (...). (Agnė Narušytė, "Smūgiai į smegenis", kovo 15 d.)

Didžiulis "vyriškumas" atrodo lyg erkėmis nusėtas mažasis "moteriškumas"... (Renata Dubinskaitė, "Tekstas Lietuvos laiku", vasario 8 d.)

...anglų kalbos žodyne nėra nė vieno žodžio, niekinamai įvardijančio seksualiai aktyvius vyrus, tačiau net septyni pritaikomi aktyvioms moterims. (Laima Kreivytė, "Intymūs pokalbiai", birželio 28 d.)

Naujasis asketizmas, skelbiantis "we`d rather be sexy forever than have sex" neblogai išreiškia ir dabartinę daugumos šiuolaikinių meno organizacijų, nuosekliai eliminuojančių bet kokias vitališkumo apraiškas, būklę. (Eglė Rindzevičiūtė, "Postnarciziška erotika...?", kovo 29 d.)

Pornografinė nuotrauka ar reportažinių mados fotografijų koliažas labiau primena sesers dienoraščio skaitymą, nei jos tvirkinimą. (Virginija Januškevičiūtė, "Gražūs rūbai puošia kūną", kovo 8 d.)

... (jei yra petnešos, tai kur vyras? O jei nėra vyro, tai kodėl jos laiko užuolaidas?). (Dovilė Tumpytė, "Katės galerijoje "O 11", gegužės 24 d.)

Nuostabiai daugiaprasmiška visa jos darbo filosofija, pradedant nuo minties: kur žada autorė plaukti? Ar iš mokymosi įstaigos į gyvenimą, o gal į meilės, santuokinio gyvenimo jūrą? (Vytautas Tumėnas, "Kai išsiuvinėsiu 1000 laivelių", birželio 14 d.)

Apie šlapias kelnes ir balutę apačioje galima būtų ir nutylėti. Tačiau tokie ciniški tik du parodos dalyviai vyrai. (Renata Ščerbavičiūtė, "Objektai, kuriuos galima liesti", gegužės 17 d.)

Vyrai pareidavo namo, kur būdavo savimi, kur laukė intymūs santykiai po sunkios dienos žiauriame individualistiškame kapitalistinių priešybių ir konkurencijos pasaulyje... (Griselda Pollock, "Modernumas ir moteriškumo erdvės", sausio 18 d.)

Be aistringos meilės sau vargu ar galima ką sukurti. (Eligijus Raila, pokalbis "Trūkinėjanti tradicija", sausio 4 d.)

Esama nuomonės, kad menininko prievarta žiūrovo atžvilgiu - tai būdas užmegzti dialogą su nuo jo nusisukusia visuomene, o menas kaip prievartos praktika - ne kas kita kaip paskutinė visuomeninės komunikacijos priemonė, šiandien tebeprieinama šiuolaikiniam menui. (Renata Ščerbavičiūtė, "Pasaulis po Dabernigo", birželio 28 d.)

Gamta - visų namai

Žinoma, dinozaurai išmirė, o driežai gyvi. Galbūt Jeano Cocteau noras "būti skuduru. Nesimaišyti tarp servetėlių!" yra ėjimas prieš natūralią evoliucijos eigą...(Darius Sutkus, "Paprasto daikto nepaprastas likimas", rugsėjo 20 d.)

Neišnyko ir jie - buldogiški buožiagalviai - storasprandžiai vyrukai ir grakščios spermatozoidiškų formų plonakaklės panikės. (Renata Ščerbavičiūtė, "Modernistinis Raimundo Sližio koliažas", sausio 25 d.)

Leidinio herojumi galėjo tapti daugelis iš gausaus nusipelniusių LDS narių rato, tačiau čia pasirodo antrasis "kiškis"... (Monika Krikštopaitytė, "Pašautos tik kiškio ausys", gruodžio 13 d.)

Ilgai ir įdėmiai jį kontempliuojant, poreikis valgyti mėsą turėtų išnykti savaime. (Kristina Stančienė, "Potyriai gotikiniuose rūsiuose", birželio 14 d.)

O juk ką suvalgai, tas ir esti tavy... (Dalia Navikaitė, "Kultūrinės baimės strategijos", kovo 22 d.)

Kitaip tariant, vabalas nėra tai, kas yra iš tiesų. Jam patikima informacijos skleidėjo misija. (Ignas Kazakevičius, "Stop - inkliuzai", kovo 22 d.)

Kol vyriškis nusitaikydavo į musę laikraščiu ir pastarasis pradėdavo artėti, ši dar spėdavo įsiurbti šiek tiek skrebučio ir laiku nuskristi. (Austėja Čepauskaitė, "Futuristinės vizijos", gruodžio 13 d.)

Visa laimė, kad pats nuo to esi gerai apsaugotas tvoros, per kurią šokti nesinori, nes tu juk - ne avytė. (Živilė Ambrasaitė, Elena Černiauskaitė, "Trasuojanti paroda", balandžio 19 d.)

Menas priklauso liaudžiai

Jei būtų rėkęs koks kareivis, invalidas arba "bomžas", skirtumas būtų ryškesnis. O kai dvi moterys menininkės rėkia beveik tuo pačiu metu - tai iš tiesų nepakeliama. (Eglė Rakauskaitė, pokalbis "Riksmo mutacijos", kovo 22 d.)

Įdomiausia, kaip tiems benamiams, elgetoms ir alkoholikams atrodo šiuolaikinis menas ir menininkai? (Milda Valentaitė, "Pokalbio pradžia", balandžio 12 d.)

Dabar kontoroje kabinamas kuo lygesnis, kuo artimesnis tapetams darbas. (Ričardas Bartkevičius, "Pokalbis apie tapybą", vasario 1 d.)

Tai vėl ta pati ekspresionistinė situacija: kai po nosimi nėra europinių šedevrų, tada vietiniuose prireikus gali įžiūrėti ką nori. (Gintaras Palemonas Janonis, "Pokalbis apie tapybą", vasario 1 d.)

Šiaip ar taip, kas yra tradicija? Ir kodėl mes taip bijome prarasti su ja sąsajas? (Goda Giedraitytė, "Nidos magija", spalio 4 d.)

"O 11" paprastai eksponuojami senstelėję Lietuvos klasikų kūriniai, kuriems jau laikas garbingai dūlėti nesančiame modernaus meno muziejuje. (Austėja Čepauskaitė, "Paraiška Nacionalinei galerijai", balandžio 5 d.)

Toks kiekis aliejinių dažų, sumaišytų su putojančiu emocijų srautu, palieka neišdildomą įspūdį. (Rima Povilionytė, "Imperiniai sentimentai", balandžio 19 d.)

Privatumas tampa tuo šventumu, kuris kaip kupranugaris išlenda pro kameros skylutę - tebūnie atleista už biblinį palyginimą, galiausiai juk liaudis turtuolius jau senokai suvarė į rojų, gal kiek vėliau, nei buvo apsižiūrėta, kad jis tuščias. Ir kuo daugiau kamerų, tuo daugiau privatumo. (Virginija Januškevičiūtė, "Kupranugaris pro adatos skylutę", balandžio 12 d.)

Dabar daug sukuriama videodarbų, kurie nebeturi veido. Jie primena televizijos reportažus - surandamas "atpirkimo ožys", paskui kurį sekiojama su kamera ir kuris išvaduoja menininką iš kūrybinių kančių. (Eglė Rakauskaitė, pokalbis "Riksmo mutacijos", kovo 22 d.)

Programavimo virtuvė yra nuobodi - kam disciplinuotai mokytis konvertuoti vizualumą į neaiškius kodų makaronus. Juk kur kas paprasčiau paspausti kameros "record" mygtuką, mėgaujantis garuojančiu bohemos sultiniu." (Kristina Inčiūraitė pokalbyje "Metamorfozių labirintais", lapkričio 22 d.)

"Du kartus į tą pačią upę neįbrisi!.." - sušuko kadais Herakleitas... Ką sušuktų senasis graikas (ar tu jo vietoje, skaitytojau) apsilankęs minėtoje parodoje, deja, jau pasibaigusioje? Teisingai: "Dukart ta pačia servetėle nepasinaudosi!" Gležnas daiktas servetėlė. Vienkartinis. (Darius Sutkus, "Paprasto daikto nepaprastas likimas", rugsėjo 20 d.)

Moterys ir vyrai

Mes turime išsiaiškinti, kodėl kalbėdami apie modernizmą taip dažnai susiduriame su vyrišku seksualumu ir jo ženklu, moters kūnu - kodėl aktai, viešieji namai, baras? (Griselda Pollock, "Modernumas ir moteriškumo erdvės", sausio 18 d.)

...nes geriant alų reikia specifinių vyriškų galių (kuriuo galu tas alus geriamas?). (Laima Kreivytė, "Intymūs pokalbiai", birželio 28 d.)

Garsiausi pasaulyje architektai yra vyrai - jie savo tekstuose visada randa ką pasakyti apie moteris. Atrodo kiek keistai - jei kalbi apie architektūrą, kodėl turėtum aptarinėti moteris? (Monica Bonvicini, pokalbis "Apie sienas", lapkričio 8 d.)

Nebent prisipažinčiau, jog tapytojo moters interpretacija man atrodo kažkoks stebuklingas ir labai lietuviškas (gal dėl poreikio viską sukonstruoti patiems) kalakuto kaklo ir dušo žarnelės junginys.... (Austėja Čepauskaitė, "Paraiška Nacionalinei galerijai", balandžio 5 d.)

Dekoratyvi nuogos moters figūra lyg koks Atlantas žengdama laiko melsvus, nerūpestingai nutįsusius debesis... (Kristina Stančienė, "Ironiški mitai", gegužės 24 d.)

Ką čia bepadarysi - kaip "reikėjo berniukams padangių žydrų", taip reikėjo lietuviams didvyrių savų. (Dalia Navikaitė, "Potencijos ir impotencijos", vasario 15 d.)

Koks varganas moters gyvenimas! Vargu ar ji gali kur nors išeiti vakare; ji būtų palaikyta prostitute. Yra tūkstančiai vietų, kur sutiksi tik vyrus, bet jei ten su reikalais nueina moteris, vyrai apstulbsta ir žvengia kaip arkliai. (Juleso Michelet citata Griseldos Pollock straipsnyje "Modernumas ir moteriškumo erdvės", sausio 18 d.)

Kritikos kirčiai

Kritika čia vis dar yra ir asmeninis įžeidimas, todėl norint palaikyti pozityvius viešuosius ryšius, rašant tekstą geriau atsiriboti nuo savo nuomonės ir užimti kokią nors gudriai neaiškią poziciją, uždusinant skaitytoją niekur nevedančių nuorodų gausa. (Austėja Čepauskaitė, "Bijanti kritika", gruodžio 13 d.)

Taip galima buvo rašyti sėdint lageryje, o ką daryti tiems, kurie nesėdi? (Vytautas Kubilius, pokalbis "Trūkinėjanti tradicija", sausio 4 d.)

Šitaip A. Andriuškevičiaus dėka gyvasis šiuolaikinės lietuvių tapybos klasikas buvo įvaikintas kito, jau mirusio klasiko. (Renata Ščerbavičiūtė, "Pragaras ir rojaus sodai", gegužės 10 d.)

Neįsigilinus galima makabriškai pajuokauti, kad dabartinė Lietuva - sau duobę kasančių senukų šalis (...) (Laima Kreivytė, "Pasakojimas tęsiasi", spalio 25 d.)

Geriau pavykę pavyzdžiai net verčia manyti, jog už tekstą ir jo padarinius dabar jau atsakingas tu, o ne autorius. (Austėja Čepauskaitė, "Bijanti kritika", gruodžio 13 d.)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
6:47:29 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba