SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-07-13 nr. 764

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Virginijus Baublinskas
Amerikietiškas džiazas lietuviškais instrumentais
2

Muzika 
• Sudie, Onute
• Aliona Afanasjeva
Muzika yra gyvenimas
 Audronė Jurkėnaitė Epih
Kristupo festivalio atidarymui
2
• Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Senosios muzikos žavesys
• Festivalis Nidoje tęsia kultūros kraštovaizdžių temą1
• Iš konkurso Kardife sugrįžus3
• KONCERTAI1

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Sapnuojame Afriką
3
• Kornelija Česonytė
Abejingų nėra
19
• Ugnė Gudelytė
Ir Deimantas Narkevičius aplanko Soliarį
4
• Dešimt idėjų netradicinėms erdvėms
• PARODOS

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Scenos tekstai
• KVDT vasarą ir rudenį
• Oskaro Koršunovo teatras Portugalijoje
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Tiesa. Bet ar susitaikymas?
1
• „Moljeras: teprasideda komedija“
• Jaunystės baimės ir apetitas1
• Vasara su nauju „Kinu“1
• Kino naktys ant Urbo kalno
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Ieva Dilytė
Privilegijuotas žvilgsnis į meno pasaulį
9

Anonsai 
• Vilniaus dailės akademija skelbia1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Kristupo festivalio atidarymui

„African Sanctus“ premjera Lietuvoje

Audronė Jurkėnaitė Epih

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šių metų Kristupo festivalis prasidėjo įspūdingu koncertu – liepos 1 d. pirmąkart Lietuvoje skambėjo anglų kompozitoriaus Davido Fanshawe’o oratorija „African Sanctus“. Vėlų sekmadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčia buvo sausakimša, o po koncerto publika negailėjo ovacijų išties didelį darbą nuveikusiems atlikėjams. Koncertas tapo ne tik nauja muzikine patirtimi, bet ir ryškiu reginiu: skambant muzikai demonstruotos autentiškos autoriaus kelionių po Afriką metu darytos nuotraukos, filmuotos medžiagos fragmentai, kulminacinius oratorijos momentus dar labiau išryškino apšvietimo efektai.

Kūrinio autorius – garsus keliautojas, surinkęs kelis tūkstančius Arabijos pusiasalio, Afrikos, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno tautų muzikos įrašų, apie jo keliones sukurta dokumentinių filmų. „African Sanctus“ panaudota muzika buvo surinkta D. Fanshawe’o kelionių Nilo upe po Egiptą, Sudaną, Ugandą ir Keniją periodu 1969–1973 metais. Kūrinys sukurtas prieš 35 metus, tačiau ir šiandien aktualiai atliepia kuo toliau, tuo, atrodo, labiau madingą daugiakultūriškumo, pacifizmo ir, pasak paties kompozitoriaus, „vieno pasaulio muzikos“ idėją.

Apie valandą trunkantis kūrinys – tai europietiškos ir afrikietiškos, akustinės ir elektroakustinės, akademinės, roko ir liaudies muzikos bei religinių apeigų lydinys. Formos karkasu tapo lotyniškųjų mišių struktūra, kurią kompozitorius traktuoja labai laisvai: simetriškai įrėmina kūrinio pradžioje, viduryje ir pabaigoje skambančiu „Sanctus“ bei arkos formą išryškinančia repriza („Kyrie“ ir „Gloria“). Trylikos dalių oratorijos apoteozė – „Dona nobis pacem“, kompozitoriaus sukurta ir dažnai atliekama kaip atskiras kūrinys, tačiau paties autoriaus rekomenduojama ir kaip „African Sanctus“ ad libitum XIV dalis. Kompozicija atrodo labai eklektiška, tačiau kartu ir vientisa. Per visą kūrinį išlaikomas panašus kompozitoriaus sukurtos ir iš įrašo skambančios autentiškos afrikiečių muzikos (vietomis ir gamtos garsų) kontrapunktas, sąmoningai išryškinant jų sutapimo taškus. Be to, tam tikrų afrikietiškos muzikos elementų panaudojama ir originalioje D. Fanshawe’o gyvai grojamoje muzikoje; afrikietišką koloritą ypač sustiprina gausi perkusijos dozė.

Koncerto rengėjai pasirinko pilniausią iš kompozitoriaus numatytų atlikėjų sudėčių: du chorai – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir berniukų choras „Dagilėlis“, sopranas Irena Zelenkauskaitė, fortepijonas (Laimutė Mameniškytė), instrumentinė lyg roko ansamblio grupė: solinė ir bosinė gitaros (Rokas Girčius ir Laimonas Tamošiūnas), sintezatorius (Tomas Laugalis) ir net penki perkusininkai – Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai, Gediminas Dapkevičius, Jonas Lengvinas ir Aivaras Dundinas. Didžiausias krūvis teko „Polifonijos“ chorui ir dirigentui Gediminui Ramanauskui, koordinavusiam iš įrašo skambančios ir gyvai atliekamos muzikos dramaturgiją. Atlikėjus norisi tik pasveikinti sėkmingai įgyvendinus drąsų užmojį; manau, kad ir pats autorius, jeigu būtų dalyvavęs koncerte, nebūtų nusivylęs oratorijos atlikimu.

Klausantis šios oratorijos, imponavo ne tik afrikietiškos muzikos ir vaizdo medžiagos autentiškumas, bet ir jos panaudojimo korektiškumas – buvo justi kompozitoriaus pagarba ir tų tautų kultūrai, ir žmonėms, ir muzikai. Atrodo, kompozitorius nesureikšmina jos egzotikos ir nenaudoja jos tik kaip pikantiško europinės muzikos puošybos elemento. Šiame kūrinyje iš tiesų du pasauliai parodomi kaip lygiaverčiai, vienas kitą papildantys, nė vienam jų nesuteikiant pranašumo.

Daugiau abejonių sukėlė autoriaus pabrėžiama sakralinė kūrinio dimensija. Lotyniškosios liturgijos dalys (tik IX oratorijos dalyje „Tėve mūsų“ giedama angliškai) čia keistai derinamos su labai įvairiais ritualiniais ir kasdieniškais buitiniais reiškiniais. Toks skirtingų parametrų junginys ir glumina, ir intriguoja: pavyzdžiui, „Sanctus“ – ir acholi genties „Bwala“ šokis (šiaurinė Uganda), simbolizuojantis karo pergales; „Gloria“ – ir egiptietiškos vestuvės; „Agnus Dei“ – ir hadandua genties kariniai būgnai (Sudanas); „Kyrie“ – ir „Allahu akbar“; X dalyje „Giesmės“ („Chants“) skambančios Kenijos masajų melžimo ar Turkanos galvijų dainos pakylėtos iki sakralinių giesmių ir t.t. Tūlam krikščioniui (kaip ir šių eilučių autorei) toks „miksas“ neatrodo priimtinas ir dvelkia mišių – bei krikščioniškos dievogarbos apskritai – profanacija. Kita vertus, tokie ir meniniai, ir religiniai hibridai jau tapo mūsų laikmečio ženklais.

 

Skaitytojų vertinimai


13080. Tomas2008-03-07 13:17
Siaip tai ne Aivaras Dundinas, o Aivaras Mundinas :)

15424. pikciurna :(2008-11-12 19:15
aivariukas...:*

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
6:46:32 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba