SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-07-08 nr. 669

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Dovilė Tumpytė
Menas / dailė: pokyčiai ir pastovumas
11

Muzika 
• Algirdas Klova
Kertinis akmuo
8
• Tik pirmieji 60 metų buvo sunkūs2
• Vera Markova
Vasaros koncertai vilniečiams
• Kviečia IX tarptautinis Thomo Manno festivalis
• Nepamirštas, minėtas su meile
• Druskininkų vasara tęsiasi
• KONCERTAI

Dailė 
• Elena Černiauskaitė
Atviras laiškas
• Ingrida Tamošiūnienė
Kas gražiau už duris?
3
• Aistė Paulina Virbickaitė
Lietuviška raketa
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Socialinės Vilniaus "Sirenos"
1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Didvyrio receptas2
• Živilė Pipinytė
Tėvystės drama pasaulių karo fone
• Pasmerkti pralaimėti
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Laima Kreivytė
Polka su ragučiais
5
• Lenkija nėra moteris2

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Didvyrio receptas

Nauji ir seni kovinio kino herojai

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Fantastiškas ketvertas"

Superdidvyrių genezė geriausiai liudija apie laikus, kai jie atsirado. Populiariosios kultūros superherojai, jei tik patys patiki savyje glūdinčia jėga, lengvai naikina blogį, o mes, žiūrovai, stebėdami jų pakilimus ir nuopuolius gauname optimistinį patvirtinimą, kad norėti ir galėti reiškia tą patį. Tačiau eiliniam žiūrovui vis dėlto neprieinami didvyrių jėgos šaltiniai, paprastai jie yra antgamtiniai. Tuo galime įsitikinti žiūrėdami naujausius filmus – paskutinę "Žvaigždžių karų" dalį, "Betmenas: pradžia" ir netrukus ekranuose pasirodysiantį "Fantastišką ketvertą".

Žmonės ir dievai

Pirmieji didvyriai buvo dieviškos kilmės, kartais pavainikiai, kaip kad Heraklis – Tėbų karalienės ir dievo Dzeuso meilės vaisius. Šie herojai jau yra "super" nuo pat gimimo. Seniausias herojus yra šumerų epo Gilgamešas – deivės ir pusdievio sūnus. Toks yra ir 1933 m. Jerry Siegelio ir Joe Shusterio sukurtas Supermenas, tik dieviškoji genealogija čia pakeista kilme iš sunaikintos Kriptono planetos. Kaip ir "Eneidos" romėnai (Trojos pabėgėliai) ar pirmieji baltieji amerikiečiai, Supermenas yra emigrantas. Jo gimtojoje planetoje – sunkios sąlygos, tad jaunuolis išauga Žemėje. Palaipsniui jis suvokia, kad gali skraidyti, kelti milžinišką svorį ir net skleisti Rentgeno spindulius. Nuo antikinio pavyzdžio jis skiriasi drabužiais (normaliame gyvenime jis yra žurnalistas), kuriuos paveldėjo iš Johnstono McCulley 1919 m. sukurto Zoro. Persirenginėjimas, tapatybės slėpimas – tipiška šiuolaikinių superdidvyrių strategija. Ji leidžia jiems gyventi normalų gyvenimą, o žiūrovams palengvina susitapatinimą. Superžmogaus motyvas ą rebours sugrįžta Bleido (1973) ar Pragaro vaikio (Hellboy) personažuose. Jie taip pat gimė "super", tik tamsiojoje pusėje. Bleidas (Blade) – tai demonas, kurį per okultinį eksperimentą iš pragaro prisišaukė naciai, kitas – pusiau vampyras. Tačiau jie abu kovoja gėrio pusėje, todėl jiems nuolat iškyla tapatybės klausimas. Panašiai atsiverčia ir kibernetinis supermenas Terminatorius – svarbiausias Arnoldo Schwarzeneggerio herojus.

Mutantai

Pirmoji 1940 m. pasirodžiusi superherojė Wonder Woman yra kilusi iš amazonių salos Ramiajame vandenyne. Apie ją pasakojantis Williamo M. Marstono komiksas išsiskyrė tuo, kad supermoteris norėjo ne tik kovoti su netikėliais, bet ir perauklėti juos specialioje Permainų saloje. Tačiau jos jėga buvo ne prigimtinė, o glūdėjo neperšaunamose apyrankėse, magiškame lase ir amazonių treniruotėse. Todėl ji priklauso jau kitai herojų rūšiai – jų galią lemia stebuklingas daiktas. Šios grupės atstovas yra ir "Kaukės" (1994) herojus – valdininkas tampa didvyriu, kai užsideda upėje rastą kaukę. Stebuklingi daiktai – mėgstama tema. Tolkieno "Žiedų valdovas" novatoriškas tuo, kad rašytojas savo herojus vertė tokį daiktą sunaikinti, užuot jį radus ir turėjus.

Šiuolaikinės popkultūros aukso gysla yra mutanto tema. Jos ištakos siekia Achilą – jį "mutantu" pavertė motina, panardinusi į Stiksą. Šis motyvas tapo labai veiksmingas, kai buvo sujungtas su šiuolaikinio mokslo galia, kurią numatė Mary Shelley savo knygoje "Frankenšteinas". Herojų mutantų yra visas legionas. Patys žinomiausi – Žmogus voras (Spiderman), įkąstas voro mutanto; Halkas (Hulk) – tėčio mokslininko eksperimentų auka; Flešas (Flash), prisiuostęs mutacijas sukeliančių garų, bei fantastiškas ketvertas – kosminio eksperimento metu mutavę astronautai. Nuo šios grupės reikėtų atskirti sąmoningai pakeistas būtybes, tokias kaip kapitonas Amerika (JAV armijai tarnaujantis mutantas) ar protingasis Geraltas, žynių brolijos eksperimentų paverstas autsaideriu ne tik žmonių, bet ir žynių pasaulyje.

Auksarankiai ir keršytojai

Quentino Tarantino filmo "Nužudyti Bilą" herojė Juodoji mamba sako: "Kerštas yra patiekalas, kuris skaniausias, kai patiektas šaltas". Masinei kultūrai keršto temą atrado populiarioji XIX a. prancūzų literatūra, pirmiausia Alexandre’o Dumas romanas "Grafas Montekristas". Beveik kiekvienas šiuolaikinis herojus širdyje turi spyglį, kuris skatina kovoti su blogiu. Didžioji keršytojų dalis naudojasi technika, už kurią turėtų būti dėkingi Jules’o Verne’o kapitonui Nemo. Šis genialus indas keršijo anglams už tėvynės kolonizavimą savo sukonstruotu laivu skandindamas britų laivus. Panašus personažas yra Briusas Veinas – Betmenas, vaikystėje matęs savo tėvų mirtį. Tarp auksarankių rasime ir vampyrų nugalėtoją Van Helsingą, ir Džeimsą Bondą, negalintį išsiversti be Q jam sugalvotų gudrių daikčiukų. Savotišką pogrupį sudaro tokie personažai kaip Indiana Džounsas, sprendžiantis archeologines šaradas ir išvengiantis priešų paspęstų spąstų.

Magai ir kovotojai

Dar viena herojų grupė savo jėgas išlaisvina ilgai treniruodamasi ir studijuodama. Prie jos priskirtume iš fantasy literatūros atsiradusius magus. Juos labai išpopuliarino "Žiedų valdovą" ekranizavęs Peteris Jacksonas ir rašytoja Jane K. Rowling, sukūrusi Harį Poterį. Tad artimiausiais metais kine bus daug magijos, juolab kad kino studijos masiškai supirkinėja populiariausių fantasy kūrinių ekranizavimo teises.

Azijos popkultūroje sutinkami visų minėtų kategorijų atstovai. Tačiau tipiškas Azijos indėlis į didvyrių atributiką yra kovų menas. Čia svarbu ne tik treniruotės (būsimasis Montekristas taip pat treniravosi), bet ir jų magiška aura, susijusi su gyvenimo energijos koncepcija. Honkongo kung-fu filmų herojai sugeba kaupti kartu su oru įkvepiamą energiją, todėl gali skraidyti, smūgiuoti per atstumą ir blokuoti energiją priešininko kūne. Iš čia atsirado ir "penkių širdį sprogdinančių taškų" technika, nuo kurios, beje, finale žūsta Bilas ("Nužudyti Bilą"). Legenda tvirtina, esą panašiai žuvo ir Bruce’as Lee, kurį už kung-fu paslapčių atskleidimą nubaudė pavydus meistras.

Holivudas dabar išgyvena žavėjimosi Rytais laikotarpį, todėl atsiranda vis daugiau herojų, kurių jėgos slypi kovų mene. Ši mada neaplenkė net Betmeno – naujausiame filme jis treniruojasi pas nindzių meistrą. Kiekviena epocha turi tokius didvyrius, kokių nusipelno.

Rusiškas Holivudas

Pastarųjų metų rusų filmai "Naktinė sargyba", "Turkų gambitas", "Kova su šešėliu", "Pabėgimas" davė šaliai naujus herojus. Rusų veiksmo filmo herojus dar tik gimsta. Vargšelis turi du gimdytojus –herojišką sovietinę praeitį ir holivudišką standartą. Rusų supermenai skiriasi nuo savo kolegų užsieniečių: jie myli tėvynę, atlieka žygdarbius, tačiau neturi nei šeimos, nei namų, nei nuolatinio darbo.

Populiariausių rusų filmų herojai visada energingi ir tiki savo teisumu. Kad išgelbėtų dešimtis ar net šimtus žmonių, jie turi būti apdovanoti superjėga ir žinoti, kodėl taip elgiasi. Šia prasme herojai neturi jokių problemų: Antonas Gorodeckis iš "Naktinės sargybos" persekioja pasaulinį blogį; Erastas Fandorinas ("Turkų gambitas") daro viską, kad rusai nepralaimėtų karo su turkais; boksininkas Artiomas Kolčinas ("Kova su šešėliu") kaunasi už bokso garbę, o chirurgas Jevgenijus Vetrovas ("Pabėgimas") gelbsti vaikus. Nesvarbu, kas diktuoja jų misiją – scenaristai ar dievai, pasauliui kažko stigtų, jei nebūtų kariškio ar tiesiog ryžtingo trisdešimtmečio vyro. Jo charakteryje surinkti visi amžininko bruožai, sucementuoti abstrakčia herojine estetika. Neaišku tik, kas trukdo asmeniniam herojų gyvenimui, bet rusų moterys jų akivaizdžiai nemyli. Draugės neturi Antonas Gorodeckis, Erastas Fandorinas privengia Varvaros Suvorovos, o Artiomas Kolčinas su mergina susipažįsta pernelyg anksti, todėl filmui iškyla grėsmė peraugti į meilės dramą. Chirurgas Vetrovas, perėjęs taigą ir sėkmingai užbaigęs rizikingą chirurginę operaciją, taip pat negauna tradicinio herojaus apdovanojimo – abipusės meilės. Svarstant seksualinį rusų filmų herojų neišsipildymą, taip ir lieka neaišku, ar scenaristai pamiršo apdovanoti vyriškį, ar čia tebeveikia totalitarinės praeities prakeikimas, todėl didvyriškumas ir seksualumas vis dar tebėra nesuderinami dalykai.

Skirtingai nei amerikiečių supermenai, rusų herojus neturi konkrečios profesijos. Jo pajamų šaltiniai mįslingi, gyvenimo nedrumsčia santykiai su viršininku. Tačiau veiksmo filmo herojui, kad būtų atpažįstamas, profesija būtina. Taip žiūrovui paprasčiau susitapatinti su personažu. Antonas Gorodeckis ir Erastas Fandorinas – slaptų profesijų žmonės. Tai suteikia jiems dar daugiau paslapties, bet visiškai atima konkretumą. Filmo "Kova su šešėliu" pradžioje Artiomas Kolčinas yra boksininkas, bet lemiamoje kovoje jis praranda regėjimą, taigi ir užsiėmimą. Tik Jevgenijus Vetrovas išsaugo ištikimybę Hipokrato priesaikai. Jis – puikus chirurgas, dėl pavyduolių atsidūręs kalėjime. Didžiąją filmo dalį režisierius jam neleidžia į rankas paimti skalpelio ir liepia slapstytis nuo persekiotojų taigoje. Tačiau išsikrapštęs iš mirtinos pelkės, perplaukęs platų ežerą ir be parašiuto iššokęs iš sraigtasparnio Vetrovas pagaliau gaus galimybę grįžti prie operacinio stalo.

Rusų herojai neturi ir praeities. Erastas Fandorinas, kaip ir kiekvienas slaptasis agentas, gali pasiūlyti tik legendą. Boksininko Artiomo Kolčino istoriją paaiškina kelios detalės. Tik filmo pabaigoje tampa aišku, kaip iš normalaus tarybinio žmogaus jis virto herojumi. O Vetrovo praeitis nusakoma keliais filmo pradžios epizodais. Prieš tapdamas keršytoju Vetrovas važinėjosi brangia mašina, mėgavosi šeimynine laime ir pelnytu profesiniu pripažinimu.

Išoriškai šie herojai nepanašūs, juos vaidina nepanašūs aktoriai Konstantinas Chabenskis, Jegoras Berojevas, Denisas Nikiforovas, Jevgenijus Mironovas. Vieni personažai – sudėtingi, kiti – paprastesni. Tačiau juos jungia vienas bruožas – jiems sunku būti didvyriais. Tai nenuostabu, nes rusų herojus gimsta kančiose. Jo genetinis kodas kuriamas eksperimentuojant ir klystant. Tačiau jau aišku, kad naujasis herojus gyvena ne tam, kad aukotųsi, o tam, kad nugalėtų. Jis – laisvas laisvos šalies pilietis. Tai – nauja šalies diagnozė, todėl ji ir myli savo naują herojų.

Šalis jį suras

Rusų psichologai Jevgenija Šamis ir Aleksejus Antipovas tvirtina, kad pilnaverčio herojaus nebereikės ilgai laukti. Jie mano, kad naujasis rusų filmų herojus yra neherojiškas todėl, kad neaiški jo kovos prasmė. Kitas faktorius: visai neseniai visuomenėje baigėsi cinizmo stadija. Nors filmai tebėra žiaurūs, bet herojus jau truputį sutrikęs. Jis nėra iki galo įsitikinęs savo teisumu. Sudėtingesnė tapo ir jo pasaulėžiūra. Santykius su savimi jis jau išsiaiškino, bet dar lieka išsiaiškinti santykius su pasauliu. Anksčiau visuomenė už jį nutardavo, ką jam daryti, o jis sprendė tik kaip; dabar jis priverstas spręsti ir viena, ir kita. Todėl šis herojus neturi praeities: jei nori sukurti pasaulį iš naujo, turi užbraukti tai, kas buvo. Ateitį jis turi, tik ji neaiški. Pasak kartų teorijos, kiekvienoje šalyje kartos vystosi cikliškai, tas ciklas trunka maždaug 80 metų. Per tą laiką pasikeičia keturios kartos, kurių charakteris atitinka keturis metų laikus. 6-ojo dešimtmečio rusų filmų herojai yra "pavasariški" – jie nespalvoti, o ateitis jiems atrodo šviesi ir džiugi. Kitos kartos ("vasarinės") pasaulėžiūra sudėtingesnė: atsiranda Štirlicas, Žeglovas, Šarapovas. "Rudeninės" kartos savivoka – pati sudėtingiausia ("perestroikos" kinas), ateitis jiems atrodo pilka ir beviltiška. Remiantis šia teorija, dabartiniai kino herojai priklauso "vėlyvo rudens" kartai. Tokie yra Fandorinas ir Gorodeckis. Šiai kartai ateitis yra tarsi kryžkelė – ūkanota, neaiški.

Dar visai neseniai pagrindiniai rusų filmų herojai buvo "mentai" ir banditai. Dabar liko tik paieškų tarnybų, sargybos darbuotojai, tie, kurie eina priekyje. Jie visada vienišiai. Kol likusieji nemato, kas yra priekyje, jie turi susivokti, kas vyksta, ir pradėti veikti. Tokiu atveju nelieka laiko nei šeimai, nei namams.

Sudėtingais laikais nusitrina įvairios ribos, tarp jų ir socialinė riba tarp vyro ir moters. Dabar moteris yra tik bendražygė, kaip Olga ir Svetlana "Nakties sargyboje" ar Varvara iš "Turkų gambito". Moteris bendražygė negali būti apdovanojimas, ji lygi su vyrais.

Pasak kartų teorijos, kiekvienas žmogus gyvenime pereina keturias stadijas: klajoklio, didvyrio, menininko, pranašo. Dabartinių trisdešimtmečių herojų vaikystė buvo stabili, todėl vaikystėje jie buvo pranašai. Dabar jie, kaip ir jų herojai, išgyvena klajoklio stadiją. Kai klajoji, turi mokėti viską, todėl negali turėti vienos profesijos. Bet paskui klajoklis taps herojumi. Beje, knygoje Gorodeckis tampa aukščiausios kategorijos magu (t.y. didvyriu), įgyja ir šeimą, ir profesiją.

Pagal "Gazeta Wyborcza" ir "Ogoniok" parengė Kora Ročkienė

 

Skaitytojų vertinimai


5633. VALDA2005-10-17 16:19
COOL

11413. MARVEL Fanas, Gerbejas ir t.t :-) 2007-11-04 19:13
Wykes MARVEL`io komixo perdarymas y filma bet per daug pakeista :( (tai minusas)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:45:00 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba