SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-07-08 nr. 669

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Dovilė Tumpytė
Menas / dailė: pokyčiai ir pastovumas
11

Muzika 
• Algirdas Klova
Kertinis akmuo
8
• Tik pirmieji 60 metų buvo sunkūs2
• Vera Markova
Vasaros koncertai vilniečiams
• Kviečia IX tarptautinis Thomo Manno festivalis
• Nepamirštas, minėtas su meile
• Druskininkų vasara tęsiasi
• KONCERTAI

Dailė 
• Elena Černiauskaitė
Atviras laiškas
• Ingrida Tamošiūnienė
Kas gražiau už duris?
3
• Aistė Paulina Virbickaitė
Lietuviška raketa
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Socialinės Vilniaus "Sirenos"
1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Didvyrio receptas2
• Živilė Pipinytė
Tėvystės drama pasaulių karo fone
 Pasmerkti pralaimėti
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Laima Kreivytė
Polka su ragučiais
5
• Lenkija nėra moteris2

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Pasmerkti pralaimėti

rodo TV

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Sudie, Leninai!

Philipas Rothas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. Holivudas juo domisi nuo seno. Robertas Bentonas, mums žinomas kaip filmo "Kramer prieš Kramerį" režisierius, 2003 m. sukūrė filmą "Suteršta reputacija" (BTV, 10 d. 22 val.). Filmo pagrindas – trečioji Rotho trilogijos, kuriai dar priskiriami romanai "Amerikietiška pastoralė" ir "Ištekėjau už komunisto", dalis.

Rotho romanų herojai turi vieną bendrą bruožą – dažniausiai jie pasmerkti pralaimėti. Visą gyvenimą jie siekia tobulybės, bet jų ambicijos galiausiai pasirodo esą nieko vertos. Panašią schemą galima pastebėti ir "Suterštoje reputacijoje" (beje, kino teatruose filmas vadinosi "Suteršta garbė"). Filmo herojus Kolmanas Silkas yra koledžo klasikinės literatūros dekanas. Jo dėka koledžas vertinamas labai gerai. Tačiau tam Silkui teko gerokai pasistengti ir įgyti ne vieną priešą. Kai kurie jų tik ir laukia, kada senstantis profesorius suklups. Proga susidoroti su Silku atsiranda tada, kai vienoje paskaitoje praleidusius paskaitą studentus profesorius apibūdina žodeliu "spooky". Šis anglų kalbos žodis turi ne vieną reikšmę. Pirmoji susijusi su dvasiomis, o antroji – su niekinamu juodaodžių apibūdinimu. Tarp praleidusių paskaitą studentų yra viena juodaodė, ji ir apskundžia profesorių, kuris "politinio korektiškumo" dėlei atleidžiamas iš pareigų. Tai sužinojusi, miršta profesoriaus žmona. Šie dramatiški įvykiai užbaigia vieną ilgą profesoriaus gyvenimo periodą. Dabar jis atsiduria prie finalo. Jo dar laukia paskutinė draugystė, paskutinė meilė ir paskutinis tiesos išpažinimas… Pagrindinius vaidmenis filme kuria du geri aktoriai – seras Anthony Hopkinsas ir Nicole Kidman.

Rothas rašė: "Po savęs paliekame dėmę, pėdsaką, atspaudą… tik taip egzistuojame". Ši frazė galėtų būti ir Paulo Schraderio filmo "Sielvartas" (BTV, 11 d. 22.05) epigrafas. Filmo herojus Veidas (jį puikiai suvaidino Nickas Nolte) yra mažo miestelio šerifas. Didžiąją laiko dalį jis praleidžia prisimindamas savo siaubingą vaikystę, valdingo, žiauraus tėvo (James Coburn) šešėlį ir gerdamas. Deja, iš tėvo Veidas paveldėjo ne pačius geriausius bruožus, tad ir jo šeimyninis gyvenimas nėra nusisekęs. Vienintelis artimas Veidui žmogus yra jo draugė Mardžė (Sissy Spacek), tačiau ir ji kenčia. Kai nužudomas įtakingas verslininkas, Veidas pradeda įtarti nešvarų žaidimą, tačiau tyrimas dar labiau pagilina jo depresiją.

"Sielvartas" – niūrus pasakojimas apie alkoholio, žiaurumo, abejingumo sugriautą šeimą. Kai kas net vadina filmą tikra amerikietiška tragedija. "Sielvarto" pagrindas – rašytojo Russello Bankso romanas. Filmas, matyt, yra ir kažkiek autobiografiškas, nes ir iš griežtos kalvinistų šeimos kilęs scenaristas ("Taksistas", "Įsiutęs bulius") ir režisierius Schraderis, ir Nickas Nolte taip pat kenčia nuo alkoholizmo ir depresijos.

Dar viena niūri istorija pasakojama Claude’o Chabrolio filme "Įpykęs policininkas" (LTV, 9 d. 00.55), kurio veiksmas nukelia į Prancūzijos provinciją. Neįgali motina (Stephane Audran) terorizuoja savo paauglį sūnų. Ji turi tris priešus, kurie kėsinasi į jos turtą – miestelio mėsininką, gydytoją ir notarą. Netrukus prasideda ir mįslingos mirtys, kurias tiria policininkas Lavardenas (Jean Poiret). Chabrolį visada domino mažos ir uždaros miestelių bendruomenės, tai, kas slypi už jų fasado, mažos dramos, kurios gali tapti didelėmis tragedijomis. Poiret ir Chabrolio duetas šiame filme buvo toks sėkmingas, kad po metų (1985) atsirado ir antras filmas, pavadintas jau "Inspektorius Lavardenas".

Amerikiečių rašytojas ir režisierius Richardas Linklateris niekad nesigėdija prisipažinti, kad simpatizuoja Europai ir europiečiams. Tą liudija ir jo dilogija "Prieš saulėtekį" ir "Prieš saulėlydį". Savo filmuose jis mėgsta kalbėti apie jaunus žmones, jų svajones ir viltis. TV3 (9 d. 14 val.) parodys vieną ankstyvųjų režisieriaus filmų "Išmuštieji iš vėžių" (1993). Šis filmas dažnai lyginamas su George’o Lucaso "Amerikietiškais grafiti". Veiksmas vyksta 10-ajame dešimtmetyje. Filmo herojai – paaugliai, kurių laukia startas į suaugusiųjų gyvenimą ir kurie anaiptol nemano, kad mokykloje praleido geriausius savo gyvenimo metus. Tai gana realistiškas kartos portretas, kurį sukūrė vėliau išgarsėję jauni aktoriai Milla Jovovich, Benas Affleckas, Matthew McConaughey .

Galiu pradžiuginti nemigos nekamuojamus žiūrovus – 14 d. 22.30 LNK "Snobo kine" rodomas Williamo Friedkino filmas "Egzorcistas. Versija, kurios dar nematėte" (2000). Nuo originalios versijos filmas skiriasi tik 11 minučių, tad jis skiriamas tik patiems smalsiausiems snobams.

Tiems, kurie dar nematė vieno populiariausių pastarųjų metų Europos filmų – Wolfgango Beckerio "Sudie, Leninai!" (LNK vertėjai vėl patingėjo pasitikrinti: Lietuvoje filmas buvo rodomas pavadinimu "Viso gero, Leninai!") – tikrai pasisekė. 10 d. 20.25 jie galės pasižiūrėti į tai, ką negrąžinamai parardo, mat filmas pasakoja apie pokyčius, vykusius griuvus Berlyno sienai. Filme rodoma viena Rytų Berlyne gyvenanti šeima. Sūnus, bijodamas, kad po ligos atsigavusi motina komunistė labai susijaudins sužinojusi, jog VDR jau nebėra, slepia nuo jos tiesą. Prie šio žaidimo prisideda jo draugai ir pažįstami. Jie imituoja Rytų Berlyno televizijos laidas, elgiasi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Motina ir toliau palaimingai gyvena savojoje VDR. Tačiau aš manau, kad vokiečių filmo scenaristo idėja yra universali. Jei filmas rodytų išgalvotą istoriją, kam tada būtų skirtos Pirmojo Baltijos kanalo žinios ir kai kurių kitų televizijų laidos?

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:44:41 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba