SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-04-13 nr. 751

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Kristina Stančienė
Išmirę jaunieji
31
• Gerbiami skaitytojai,

Muzika 
• „Jaunai muzikai“ artėjant1
• Kūrimo (meno be ribų) diena1
• Dvi monografijos apie muzikus5
• Meistrų meistrui – 100
• Vidutis Bakas
Choro gastrolės Škotijoje
2
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Koketiška fotografija
1
• Andrius Zakarauskas
Išgelbėk draugą
32
 Erika Grigoravičienė
Konfliktų įkaitai
20
• Vidas Poškus
Alternatyvūs monologai
40
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Aktorius yra scena1
• Austriškai amerikietiškas „Bembilendas“
• Gyčio Ivanausko teatrui – apdovanojimas šokio konkurse Barselonoje1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kvepiantys vienuoliai ir kitos istorijos
• Meluoja visi
• Pesimistai ir iliuzijos2
• Arūno Matelio filmas keliaus po Lietuvą
• Azerbaidžano kino savaitgalis
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Santa Lingevičiūtė
Svetimi patys sau
11
• Parama Jono Meko vizualiųjų menų centrui2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Konfliktų įkaitai

Apie XIII Vilniaus tapybos trienalę ŠMC

Erika Grigoravičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Atsbekha Negga Tesfae. „Dukters portretas“. 2006 m.

Tryliktosios Vilniaus tapybos trienalės (kuri tiesiog negalėjo būti sėkminga) rengėjai parodos koncepcijos aprašyme teigė grįžtą „prie Europos klasikinės kultūros ir meno ištakų“, sąvoką „dialogas“ bandė sieti su Platonu, o platesne prasme „kalbėti apie šių dienų tapytojo dialogą su žiūrovu, tradicijomis, šiuolaikiniu menu, išlikimu“ bei „apie dialogus tarp artimiausių šalių – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos (Peterburgo), Estijos, Suomijos, Danijos“. Neturėjo būti pamirštos gilios trienalės tradicijos, jos sovietinė praeitis bei likimo vingiai po 1990-ųjų. Deja, tinkamesnis raktažodis šiai parodai būtų ne taikus „dialogas“, bet konfliktas ar net karas, kuris vyksta tarp ŠMC ir Lietuvos dailininkų sąjungos, ir greičiausiai vyko tarp parodos kuratorių ir kūrinių atrankos komisijos (kurių paralelinis egzistavimas jau yra oksimoronas), tarp komisijos ir atstumtųjų ir t.t. Konflikto simptomų nebeįmanoma nuslėpti net nuo eilinio kultūros išsiilgusio parodų salių lankytojo, o slėpti jų niekas ir nesistengia, ir tai pakankamai apsunkina elementarų žiūrovo dialogą su kūriniais, kas šiaip jau yra svarbiausias kiekvieno viešo kūrinių pristatymo tikslas.

Apžiūrinėjant parodą neapleido mintis, kad rengėjai žiūrovus laiko visiškais idiotais. Nuo 1969-ųjų žiūrovas, kaip stebėtojas ir vaizdų suvokėjas, šiek tiek pasikeitė (tiesiog knieti pridurti „mielieji“, kaip mėgsta rašyti mano draugė pastoviosios „7md“ skilties autorė). Tai, kad menininkai neįvertina žiūrovų intelekto ir suvokimo gebos, ne naujiena. Garsus amerikiečių vaizdų kultūros teoretikas Jonathanas Crary veikale „Stebėtojo technikos“ šaipėsi iš avangardistų, kurie abejojo, ar publika įstengs suprasti neregėtą naujovę – abstrakčiąją tapybą, nors ne tik tuometiniai žiūrovai, bet ir jų proseneliai jau mėgo žaisti su kaleidoskopais. Šiuolaikinį žiūrovą internetas išmokė reikalauti daug įvairios, įdomios ir pagal aiškius kriterijus susistemintos informacijos. Parodos šiandien rengiamos ne tik tam, kad žiūrovai išvystų kūrinių originalus – apsilankyti jose daug smagiau nei naršyti virtualiose meno enciklopedijose ir saugyklose. Šiuolaikinėse dailės ekspozicijose kūrinių originalus dažnai lydi įvairūs aiškinamieji tekstai, fotografijos bei reprodukcijos, eskizai, kartais net kūrybos procesą dokumentuojančios vaizdo projekcijos. Arba bent jau kūriniai grupuojami taip, kad jie „kalbėtųsi“ tarpusavyje, parodos kontekste įgydami naujų prasmių.

Tryliktosios trienalės žiūrovas tradiciškai priverstas susidurti su plikais paveikslais, o visi potencialūs skirtingų autorių kūrinių pašnekesiai negailestingai nutildyti nubloškiant tuos kūrinius į skirtingus ekspozicijos kampus. Ką jau kalbėti apie kokias nors kuratorių išryškintas temas, tendencijas ar tapymo principus. Žinoma, negalima to tikėtis, kai darbus atrenka balsuojanti komisija, kaip kad sovietmečiu darydavo „respublikinė dailės taryba“ ar „parodinis komitetas“. Klaustina, kam reikalingi kuratoriai, kurie negali patys atsirinkti kūrinių, juolab patys jų ieškoti. Atrankos komisijai paroda, kaip pasakojimas, skirtas suaktyvinti menininko dialogą su žiūrovu, mažiausiai rūpi, jos užduotis – atskirti gerus, vertingus, tinkamus rodyti menininkus nuo blogų, nevertų, netinkamų (šį lemtingą galios gestą Michelis Foucault analizavo keliuose savo veikaluose, bet vis tiek liko neaiškumų). Jei vis dėlto parodą iš tiesų sudarė būtent atrankos komisija, ji privalėjo paviešinti (ne kur kitur, o pačioje ekspozicijos erdvėje) atrankos kriterijus ir pakomentuoti, kodėl parodoje atsidūrė vieno ar kito tapytojo darbai. Aišku, tokie pageidavimai juokingi, mat skirstymo, atrankos, supriešinimo gestas visuomet nulemia tam tikrus norminius diskursus, o ne atvirkščiai. Dalis komisijos narių kartu yra ir parodos dalyviai, mat reikalavimas nepainioti viešų ir privačių interesų menininkams negalioja. O žodinių komentarų fobija paveldėta dar iš sovietmečio. Vilniaus tapybos trienalėse dažnai eksponuoti ne itin socrealistiški paveikslai, tačiau parodų recenzijose jie būtinai būdavo nutylėti ar išcenzūruoti. Dailės taryba, kaip ir komunistų partija, nekomentuodavo savo sprendimų, pasiaiškinti veikiau privalėjo atmesti autoriai. Gal neatsitiktinai kai kurie dažnai atmetinėti menininkai tapo ir visai neblogais rašytojais.

Atviresnė recepcijai paroda „Monologai“, sudaryta patyrusio atstumtųjų gynėjo Vido Poškaus iš nepriimtų į trienalę menininkų paraiškų. Jučiu apmaudą, kad trienalės rengėjai man nesuteikė progos pamatyti (ir aprašyti) Kęstučio Grigaliūno, Agnės Jonkutės, Aurio Radzevičiaus, Arūno Daujoto, Andriaus Zakarausko, Kristijono Miliūno paveikslų. Negana to, betyrinėjant mažas jų reprodukcijas, žvilgsnį patraukė savitas ŠMC kiemo vaizdas. Nusėtas šiukšlėmis, užstatytas purvinais automobiliais ir kupinais atliekų konteineriais kiemas (kaip visi muziejų kiemai, kažkada skirtas lauko skulptūroms eksponuoti) atrodė kažkaip egzotiškai ir priminė per televizijos žinių kanalus dažnai rodomą Bagdadą, ypač tądien tiesiai už lango suversta didžiulė baldų krūva, kurią norėjosi aplieti benzinu ir padegti.

Žiūrovo dialogą su visais ŠMC eksponuojamais kūriniais gerokai sutrikdo ir neišvengiamas susidūrimas su, regis, permanentiniu „Hansa“ banko premijos laureato kūriniu – keistoka instaliacija ŠMC hole (ir kodėl gi jos neperkėlus į centrinius banko rūmus), kuri reprezentuoja agresyvią šio architekto neapykantą modernistiniams sovietmečio statiniams bei jo trauminį polinkį į provizorinius sprendimus, pigius surogatus ir apnuogintų gelžbetonio vidurių estetiką. Pirkdamas bilietą ŠMC lankytojas priverstas spoksoti į nubrozdintus kažkokio sklandytuvo sparnus ir nenoromis prisiminti nelemtą „Lituanicos“ skrydį, Rugsėjo 11-ąją, nušalinto prezidento sugrįžimą ar radijo stočių savininko žūtį.

Negi kam nors po viso to dar pakaktų jėgų ir ryžto susipažinti su Aleksandro Vozbino ar Rusijos piliečio Atsbekha Negga Tesfae kūryba?

 

Skaitytojų vertinimai


10049. Trys šimtai dešimt 2007-04-16 13:20
Bravo, Erika! Tiesiai i desimtuka. Daugiau tokiu tekstu!

10068. ruta2007-04-16 16:13
Sovietiniais laikais pasakyta fraze "Burzuazinis nacionalistas" pasakydavo viska. Baisiau negalejo buti. Siuo laiku panasi leksika ir pasmerkimas. Cituoju E.Grigoraviciene: "jos sovietinė praeitis" "kaip kad sovietmečiu darydavo" "paveldėta dar iš sovietmečio" Kuo ne anu laiku partsekretores mastymas ??? Po saule nieko naujo. Geda peleda, Erika

10070. Arvis :-( 2007-04-16 16:17
sutinku su Ruta. Etiketems kabinti daug vingiu smegenyse nereikia.

10072. 3102007-04-16 16:41
Zinoma, visa tai, kas sako gerb. Erika (pradzioje) teisybe, taciau siek tiek nuvilia straipsnio pabaigoje prasimusanciu asmeniniu antipatiju demonstravimas (pvz. Ozarinskui) ir labai keistai atrodo, kai autore teisingai pastebi, kad menininkai (komisija) amoraliai nepaiso privaciu ir viesu interesu konflikto, taciau "Monologu" projekte, kuriu kuratorius akivaizdziai taip pat yra isipainiojes i privaciu ir viesuju interesu konflikta, staiga jau nebepastebi... Stebetinas nepastabumas. Juk "dialogu" kuratorius savo perspaustuose tekstuose pats labai negudriai issiduoda, kad labiau megaujasi savo slove, nei kokiais nors "demokratijos" ar "atstumtuju" gynimo procesais. O tie absurdiski ir beprasmiski paraisku aprasinejimai"analizavimai" parodo, kad kurtatorius, is tiesu, net nezino ka su tuo projektu veikti, kaip ji konceptualizuoti, argumentuoti ir kokie jo tikslai, kaip tik gudriai parazituoti svarbesniu instituciniu projektu deka. Cia juk demokratijps simuliacija, o ne demokratija. Todel, keista, kad tokia rimta ir solidi (be ironijos)dailes kritike Erika siuos subtilius momentus ignoruoja, o gal tiesiog apeina...

10073. 3102007-04-16 16:56
bet siaip, gerbiu Erika, nenorejau izeisti ar supeikti. Ji pati yra padariusi puikiai artikuliuota ir argumentuota trienale. Tokio lygio trienalemis nuo 2001-uju kol kas net nekvepia. Todel ji tikrai turi teise kritikuoti, manau...

10075. Trys šimtai dešimt 2007-04-16 17:10
Labai taiklus ir izvalgus straipsnis. O kad Erika turi ironijos geluoni - tai tik geriau visiems. Atsibodo skaityti preskas ataskaiteles.

10087. Je je2007-04-16 18:39
gal straipsnis ir izvalgus, bet kitus mozoja tuo kuo pati atsiduoda

10093. che che2007-04-16 21:33
beveik visur linkes pritarti gerb.erikai taciau viena vieta manau apie komsijos atrankos kriterus teisinga bet nebudinga Lietuvai "komisija, ji privalėjo paviešinti (ne kur kitur, o pačioje ekspozicijos erdvėje) atrankos kriterijus ir pakomentuoti, kodėl parodoje atsidūrė vieno ar kito tapytojo darbai" negirdejau, kad kur nors lietuvoje yra buves kokios nors komisijos aiskinimasis pradedant gerb.kuratoriais ir baigiant naceonaliniu premiju lauretu.komisija .visa kita kandu ir teisinga . negi atgimsta dailes kritika kuria visi buvo palaidoje . didi tapybos jega. kita vertus si paroda demonstruoja jog kai kurie aktyvus tapybos ideologai isduoda savo pozicijas tarkim gasiunas ir vozbinas kartu tu

10108. sibile2007-04-17 16:56
Puikus tekstas. Verkiau is malonumo:)

10141. Idemesniam skaitytojui2007-04-19 11:30
jau pats pirmas "objektyviosios" Erikos G. straipsnio sakinys pasako viska, cituoju: "Tryliktosios Vilniaus tapybos trienalės (kuri tiesiog negalėjo būti sėkminga)" Toliau skaityti nebutina, nes paroda bus sudirbta ir jau nesvarbu kokiais zodziais ar "argumentais". Taigi tekstas "puikus" tiems kas butent nori, kad paroda butu sudirbta. Skaito straipsni ir jaucia dideli malonuma.

10147. vo vo2007-04-19 12:17
ir as jauciu malonuma kai ka nors "dubasina", o jei ka viesai kartu Rotuses aiksteje eiciau ziureti

10152. geras ponas2007-04-19 12:47
nu jo - šiaip visada įdomiau skaityti kai pipete medų į užpakalį lašina ir vien tik giria

10158. Seliava2007-04-19 17:25
jaunimas turi buti pikti, su astriais dantimis ir isgalabyti LDS senukus, nes kaip kitaip uzimsi ju vieta

10165. na kam gi sitaip nusipigint2007-04-20 14:30
viesinant antipatija ozarinskui. negi malonu buvo parasius tai? juk nebe.

10166. nuomone2007-04-20 14:55
pritariu 310 del beprasmisku paraisku aptarinejimu ir is to padarytos parodos. Bet atrinktiesiems i "monologus" "jauniems pasizymejusiems menininkams" tai tik nauda, nes ju tikslas panasus ir buvo - grupine paroda smc. Niekam veliau neidomu kas ir kaip buvo rodyta. (Pasekite veliau ju cv/gyvenimo aprasymus ir pamatysite visur besipuikuojanti irasa). O del tokiu issitesusiu diskusiju, panasu, kad lds padare klaida - butu pakviete tuos kelis "jaunus" menininkus ir kritikai butu patenkinti vel rasydami apie tuos pacius. Nesuprantu kodel E. Grigoraviciene jaucia apmauda nepamaciusi tu darbu - nejau tikisi kad butu buve kazkas naujo?

10171. be akiniu2007-04-21 10:27
10169. be akiniu 2007-04-21 10:25 man rodos si paroda yra per daug sureiksminta(pateksi-geras tapytojas,ne-prastas).kas keisciausia- sureiksmina ja tiek nepapuole tiek papuole dailininkai savo dejonemis.paprastai paroda prestiziska tampa savo kokybe,o cia jos nera jau ne pirma karta.sis renginys man asocijuojasi su eurovizija.vienintelis dailininkus traukiantis dalykas sioje parodoje yra tai kad ji vyksta smc.reklama,ivaizdis...atseit.o pasimato paprasciausias vyraujantis vidutinybiu neigalumas. sios parodos tikslas tai humaniskas socialinis aktas-leisti pasijusti "menininkais" daugumai vidutinybiu. p.s.cia netinka liaudies ismintis"auksas ir pelenuose ziba",geresni darbai tiesiog prasmenga sitoj pelkeje.

10174. JL32007-04-21 20:59
Apie Ozarinska tai kaip pirstu i aki - labai teisingai. Sudas tas jo SMC prieangis, sudas visiskas, tik niekas apie tai nedrista pasakyti. O jeigu ir ne sudas, tai tiesiog visiskas niekas. Erika, galetum ir dazniau parasyti, apsileidai ko tai pastaraisiais metais :) (zinau, zinau - visi mes uzsieme, ir satisfakcija menka, bet vistiek)

10175. Siūlas2007-04-21 21:10
ne, Ozarinsko vestibiulis geras.man patinka tie lyg gondolos kybantys sparnai ir išpreparuotas sovmodernus interjeras.

10179. asocialas2007-04-22 15:45
ozarinsko deklaracija-atsisakyti dekoracijos. kam tie apdarai jeigu po jais vistiek kūšys. teplioriams jučas irgi pataria važiuot skint braškes į UK.

10184. JL12007-04-23 12:25
ne, nu baikit su tom betono adoracijom. susiremontuokit ir tiek. o tas sparnas tai kaip is vaiku zaidimu aiksteles - savaitele buvo linksma, bet dabar tikrai juokingai atrodo. kaip praziles jaunuolis:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
6:43:58 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba