SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-04-13 nr. 751

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Kristina Stančienė
Išmirę jaunieji
31
• Gerbiami skaitytojai,

Muzika 
• „Jaunai muzikai“ artėjant1
• Kūrimo (meno be ribų) diena1
• Dvi monografijos apie muzikus5
• Meistrų meistrui – 100
• Vidutis Bakas
Choro gastrolės Škotijoje
2
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Koketiška fotografija
1
• Andrius Zakarauskas
Išgelbėk draugą
32
• Erika Grigoravičienė
Konfliktų įkaitai
20
 Vidas Poškus
Alternatyvūs monologai
40
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Aktorius yra scena1
• Austriškai amerikietiškas „Bembilendas“
• Gyčio Ivanausko teatrui – apdovanojimas šokio konkurse Barselonoje1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kvepiantys vienuoliai ir kitos istorijos
• Meluoja visi
• Pesimistai ir iliuzijos2
• Arūno Matelio filmas keliaus po Lietuvą
• Azerbaidžano kino savaitgalis
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Santa Lingevičiūtė
Svetimi patys sau
11
• Parama Jono Meko vizualiųjų menų centrui2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Alternatyvūs monologai

Atmestų XIII Vilniaus tapybos trienalės paraiškų paroda ŠMC

Vidas Poškus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Marius Zavadskis. Parodos plakato eskizas

…Gerokai lengviau sukurti filmą, negu jį parodyti, nes visuomet atsiras tokių, kurie nuspręs, ką gali ir ko negali žiūrėti kiti…

Lluis Minarro

Tryliktąją Vilniaus tapybos trienalę lydintis projektas „Monologai“ – trienalei pateiktų ir atmestų paraiškų paroda – nėra nukreiptas prieš trienalę ar atranką vykdžiusios garbios komisijos verdiktą. Na, gal tik iš dalies – atsižvelgiant į tai, kad asmeniškai man, kaip buvusiam pretendentui ir esamam „Monologų“ kuratoriui, keistai atrodo sovietišku – slapto balsavimo – būdu priimtų potvarkių principu sudaryta kolekcija arba tai, kad kai kurie komisijos nariai nenusišalino nuo balsavimo ir išdrįso išsirinkti save. Nepaisydami priemonių, jie tapo tais laimingaisiais, kurie pateko į mylimą ir kartu nekenčiamą ŠMC. Tačiau nėra ko piktintis, kadangi tokia tradicija nėra jokia naujovė. Priklausydamas galios mechanizmams gal irgi remčiau save bei artimuosius. Be to, nesu išprotėjęs ir suprantu, kad net propaguojant demokratiškiausias idėjas, joks parodoms pritaikytas pastatas nėra guminis, todėl daugiau kaip šimto norinčių pasirodyti menininkų darbų neįmanoma patalpinti sienomis apribotoje erdvėje. Atranka turėjo būti, ir visada atsiras atstumtųjų. Nesvarbu, kad tarp tokių pasitaikė Lietuvos dailės klasikų (J. Bagdonavičiūtė, K. Grigaliūnas, A. Griškevičius, E. Markūnas, R. Martinėnas ar A. Tornau) arba visai ne tokių jau žalių, pastaraisiais metais pasižymėjusių „debiutantų“ (A. Černiūtė, A. Jonkutė, N. Kūlokaitė, R. Milukas, S. Paliukas, A. Radzevičius, S. Skrabulis, A. Zakarauskas). Akivaizdu, kad paraiškų pavidalu pristatyti jų darbai neatitiko komisijos ar nūdienos reikalavimų: buvo sukurti seniau nei prieš trejus metus, per mažo formato, neatsakė į „Dialogų“ temą ir panašiai. Gal neperšoko kanceliarinių barjerų – dokumentai buvo užpildyti neįskaitomu šriftu, mėlynos, o ne juodos spalvos rašalu, įdėti ne į skaidrias, o į matines įmautes.

Todėl susimuliuotos antitezės Vilniaus tapybos trienalei būdu suformuotas sumanymas „Monologai“ tėra neblogai pasitaikiusi proga reflektuoti pastaruoju metu ypač suklestėjusią dokumentavimo industriją, reanimuoti paraiškų rašymo, svarstymo ir atmetimo procesą, supažindinti visuomenę su meninės kūrybos instrumentais. Taip, „Monologuose“ iš tikrųjų dalyvauja į „Dialogus“ nepriimtų asmenų pateiktos ir nepriimtos paraiškos. Kaip kuratorius, norėjau kviesti visus maždaug aštuoniasdešimt atstumtųjų, tačiau taip neišėjo: vieni nenorėjo, kitų nenorėjau aš, dar kitų neradau – dėl jų ypač gaila. Taip, iš tikrųjų projektas suponuoja mintį apie atstumtųjų saloną. Dar didesnį undergroundo miražą būtų sukėlęs parodos eksponavimas iš pradžių numatytuose Šv. Jono galerijos gatvės rūsiuose (ačiū galerijos direktorei už geranoriškumą), tačiau ŠMC architektui V. Ozarinskui, dailėtyrininkei R. Mikučionytei ir LDS vadovybei pasiūlius kitą variantą, nuspręsta žaidimą perkelti į pačios trienalės erdvę. Tokiu būdu pasirinkta taktiškai ir strategiškai palankesnė pozicija, o pati alternatyva susimuliuota dvigubai. Taip, dalis iš dalyvaujančių menininkų iš tikrųjų jaučia revanšistines nuotaikas ar nedidelį buitinio pobūdžio nepasitenkinimą. Tačiau labiausiai užpykę nesutiko dalyvauti ir šiame renginyje. Naivu būtų tikėtis, kad dauguma „Monologų“ bendradarbių būtų specialiai rašę paraišką dar vienam projektui. O čia atsirado galimybė reanimuoti atmestus dokumentus. „Monologuose“ keliamas tik retorinis klausimas – ar galima apie menininką spręsti iš jo gebėjimų pildyti blankus ir popierius, rašyti prašymus ir pareiškimus, sukurpti asmeninę CV ir nufotografuoti tapybos darbus? Ar, konkrečiai kalbant apie tapybos trienalę, komisija galėjo deramai įvertinti menininkų potencialą, nematydama jų originalų? Ar lygiai taip pat yra kompetentingi Kultūros ministerijos, kitų organizacijų ekspertai, spręsdami, kad vienas ar kitas individas yra vertas stipendijos, premijos, paramos? Ar paraiškų teikimo-priėmimo akte svarbiausia būna dokumentas, ar juo užfiksuota (tegul ir neteisingai) idėja, sumanymas? Tai klausimai be atsakymų. Paraiškų ir projektų rašymo industrijos nesunaikins parodos ar straipsniai. Sunku įsivaizduoti, kad šiais laikais būtų komunikuojama kitokiais būdais. Nereikia būti luditais – geresnio būdo formalizuoti socialinius santykius kol kas niekas neišrado. Baisiau yra tai, kad buhalterinė apskaita sureikšminama kaip savaiminė vertybė, kaip aukščiausias gėris ir būtina visuomenės egzistavimo prielaida.

Suabsoliutinus paraiškų rašymo faktą, žiūrovus ir kitokius meno vertintojus hipotetiškai galima apdrausti nuo tokio atgrasaus užsiėmimo kaip tikrų kūrinių žiūrėjimas ir pasiūlyti įvertinti dokumentaciją. Kompiuteriu ar tušinuku užpildyti popieriai apie jų autorių kartais pasako daugiau nei dažų sluoksniu užteptos drobės. Asmens fotografija supažindintų su veide užsifiksavusiomis charakterio ypatybėmis, grafologijai silpnybę jaučiantys vertintojai žinias pasitikrintų studijuodami kaligrafišku šriftu užpildytas anketas ir prašymus, keli CV lapai atskleistų slapčiausius duomenis iš privataus gyvenimo (ten būna užfiksuota net šeiminė padėtis ir telefonai), o visa tai dar papuoštų reikšmingas dekoro elementas – pačių kūrinių nuotraukos. Kalbu ironiškai, tačiau prieš paraiškų eksponavimą ant grindų išskleidęs visus lapus supratau, kad paraiškų demonstravimas prilygsta ypač didelės drąsos reikalaujančiam dvigubam menininkų „apsinuoginimui“. Žiūrovų akims bei kritikai jie prisistato ne tik kaip kūrėjai, bet ir kaip paprasti piliečiai. Fiziniu požiūriu tai yra lygiai taip pat sunku, kaip ir teptuku „atkalti“ kelis kvadratinius metrus drobės, moraliai – gal net daug sudėtingiau.

Popierių pildymas, kaip ir paveikslų tapymas, neretai būna į anoniminį adresatą orientuotas kūrybinis aktas. Na, nebent kitoje dokumentų atidavimo stalelio pusėje sėdi draugas, pažįstamas ar artimasis. Todėl šio projekto atveju prasmingesnė pasirodė monologų, o ne dialogų sąvoka. Ant balto lapo rašydami esminius savo gyvenimo faktus, spausdindami nuotraukas, menininkai stoja į akistatą prieš pačius save. Paradoksas tas, kad net tyliausiai burbant neaiškiausius monologus bei mantras egzistuoja galimybė būti išgirstam. Nežinia, ar taip atsitiks šiuo atveju, tačiau projektas unikaliausias būtent dėl šios aplinkybės. Neapsiribojama vien cechine, korporacine priklausomybe, į komisiją ir meno vertinimo procesą įtraukiami ir nekuriantys piliečiai, visa plačioji visuomenė. Kiekvienas „Monologų“ lankytojas gali įsivaizduoti esąs komisijos narys ir išsirinkti jam labiausiai patikusią paraišką. Dar svarbu tai, kad galima pamatyti ne tik oficialią versiją, bet ir kas slypi už fasado – tapybos trienalės ir atskirų menininkų.

Paraiškos vertos atidesnio dailėtyrinio dėmesio. Čia negalioja mūsiškės dailės kritikos ypač mėgstamos senosios ir naujosios kartų, seminonkomformizmo ir nonkomformizmo, primityvų ir profesionalų, šiuolaikiškumo ir šiandieniškumo priešpriešos. Biurokratiniu požiūriu, moki pildyti paraiškas arba ne. Nežinia, ar šis principas pasiteisina ir veikiant įvairioms „povandeninėmis srovėmis“. Todėl atmestosios paraiškos nėra nei blogesnės, nei geresnės už priimtąsias. Juolab kad formaliai jos tenkina visus reikalavimus. Kanceliariniai dėsniai lėmė niveliuotą skirtingų asmenų prisistatymą. Pateikta tai, ko ir reikalavo komisija. Visi pakluso standartiniam A3 arba A4 formatui, pateikė panašius gyvenimo aprašymus (su duomenimis apie gimimo datą bei vietą, baigtus mokslus), surašė žymiausias personalines ir grupines parodas. Darbai atspausdinti ant fotografinio popieriaus įprastinėse ateljė arba naudojantis rašaliniais, lazeriniais spausdintuvais. Skirtumus lėmė didesnė ar mažesnė kiekvieno patirtis, kopimas hierarchiniais karjeros laipteliais (tai susiję ir su noru save reprezentuoti, ir su materialinėmis galimybėmis). Vieni menininkai pasistengė labiau, kiti buvo aplaidesni. Pastangas demonstruotų išsamesni gyvenimų aprašymai, detalesni surengtų parodų sąrašai, didesni nuotraukų formatai, geresnė kokybė. Paminėtini tvarkingai į segtuvus susegti, į aplankus sudėti R. Balinsko, N. Kūlokaitės, I. Leščinskaitės, V. Lingio, A. Liškauskienės, D. Mažeikytės, S. Paliuko, G. Riškutės, V. Sevrukienės, S. Skrabulio, A. Šiekštelės, V. Viningo, R. Zdanavičiaus ar L. Zdanavičienės dokumentai. Juose duomenys surašyti pakankamai tiksliai. Aišku, klaidų – kad ir gramatinių ar korektūros – galima rasti visur. Skrupulingumu pasižymėjo R. Slavėno aplankas. Kiekvienam darbui jis užpildė po atskirą anketą, o prie viso to dar pridėjo ir lydraštį. Panašiai, lyg architektūrinio statinio aksonometrija, planas, išklotinė ir diagrama, pristatytas R. Radzevičiaus objektas. Šeiminės padėties arba kalbų mokėjimo, kompiuterinių įgūdžių detalėmis išdrįso pasidalyti tik keli (A. Černiūtė, K. Dūdienė, M. Kosinskaitė dar pridėjo ir vizitinę kortelę). Kiti tai daryti nematė didelio reikalo. Prasiveržė L. Šalčiūtės grafinė prigimtis – po kiekvienu darbu lyg estampu pieštuku kursyvu užrašyti duomenys. Be to, menininkė, kaip ir jos vyras K. Grigaliūnas, komisijai siūlė net du galimus variantus. Matyt, todėl ekspertai, kaip tie Buridano gyvūnai, niekaip neišsirinko… Fotografiniu požiūriu dėmesio verti J. Bagdonavičiūtės, L. Balsio, A. Jonkutės dokumentai. Pirmuoju atveju pati tapytoja skundėsi, kad buvo daug vargo ir nesėkmių fiksuojant subtiliai šviesias drobes (panašiai kankinosi savo juodulius fotografavęs M. Maziliauskas). Kitų dviejų autorių darbų nuotraukas padarė profesionalūs fotomenininkai. „Rankdarbiška“ laikyčiau ranka paspalvotą R. Markeliūno paraišką. Prie portretinių nuotraukų lyderių priskirtini M. Maziliauskas ir D. Pilipavičius. Vienas sau ant veido užsipiešė juodus akinius (negatyvaus požiūrio į aplinką išraiška), kitas pozavo su romantiška gėlių puokšte (pozityvumas). Psichologiniu požiūriu, dėl komplikuoto autoportreto, vidinę dramą išreiškiančios instaliacijos schemos sudėtingiausia buvo A. Bagdžiūnaitės įmautė. J. Aukštikalnytės „papkė“ su į pilkus pasportus įklijuotomis pastelinių atspalvių darbų nuotraukomis buvo subtiliai tapybiška. Panašus A. Griškevičiaus dokumentų pluoštas: lyg būtų ne elementarios paraiškos, o nedideli apžvalginiai meno albumai. Pogrindinį ziną priminė „alternatyvos“ nominacijos vertas D. Noreikos pluoštas. Ekspresyviausias pasirodė A. Radzevičiaus aplankas. Jeigu reikėtų rinkti pačią rafinuočiausią paraišką, neabejotinai premijuočiau A. Tornau nuotraukas. Konkurentė jai, žinoma, būtų D. Dokšaitė. Abiem atvejais atrodo – tik žiūrėk ir dzenbudistiškai kontempliuok meno kūrinius, tiksliau – nagrinėk taisyklingai, pagal visus reikalavimus užpildytus blankus.

Paradoksalu, tačiau trienalės atveju labiausiai išlošė „aplaidžiausieji“, t.y. tie, kurie paraiškas padavė paskutinę dieną, bet kaip paruoštas, su blankiomis, prastais rašaliniais spausdintuvais atspaustomis reprodukcijomis. Juk vis tiek nepriėmė. Didelių finansinių išlaidų nepatirta. Aišku, lazda turi ir antrą galą – gal būtent todėl ir nepriėmė. Šios „eskiziškos“ paraiškos įdomios, nes iš greitraščiu užpildytų anketų, spontaniškai nufotografuotų ir atspaustų paveikslų nuotraukų ypač daug galima sužinoti apie individualius menininkų charakterius. Tarp tokių galima paminėti K. Lupeikio (kokybiškos nuotraukos, sugestyvūs darbai, bet trūko CV, o didesniems drobių formatams galėtų būti ir didesnės nuotraukos), Č. Polonskio (panašus atvejis), V. Kauno (tik vienas A4 formato reprodukcinis atspaudas su šokoladiniu Kalėdų seniu), E. Markūno (vis dėlto ranka užrašyta koncepcija jau neatitinka šių laikų dvasios), R. Martinėno (kelios nuotraukytės ir kompaktinis diskas), R. Miliūninės ir K. Miliūno (šeiminis tandemas popierius ruošė skubotai, net nesukomponuodamas nuotraukų standartiniuose lakštuose), R. Miluko (rašaliniu spausdintuvu atspausta sunkiai įžiūrima įspūdingų gabaritų drobė), R. Radzevičiaus (iš piramidės į kryžių besitransformuojančio tapybinio objekto maketas), J. Vaitiekūno (menininkas „patingėjo“ užpildyti anketas, nufotografuoti darbus ir pasitenkino žurnalu su publikacija apie jį) popierius.

Abiejų paraiškų grupių atvejais siekta išsiveržti iš niveliuojančių dokumentinių reikalavimų rėmų. Čia slypi ryškiausia „meninių“ popierių ypatybė. Perfrazuojant visiems žinomą teiginį, „visi dokumentų pildytojai yra menininkai, tik ne visi tai žino“. Žinoma, norint šimtu procentų įsitikinti šio teiginio pagrįstumu reikėtų surengti papildomą parodą, kurioje savo biurokratinę potenciją lygiomis sąlygomis demonstruotų menininkai ir eiliniai mirtingieji. O šios paraiškų parodos pavidalu kukliai reflektuota viena iš kvazimeninės veiklos formų. Menininkai pademonstravo raštvedybinius gebėjimus. Jiems ir plačiajai publikai suteikta teisė reflektuoti su paraiškų rašymo industrija susijusią situaciją. Manau, kad tai buvo svarbiausias projekto „Monologai“ tikslas ir rezultatas.

 

Skaitytojų vertinimai


10047. Aciu, Poskau :-) 2007-04-16 12:19
Labai juokingas tekstas - geraja prasme:)

10050. orbit2007-04-16 13:21
O man labai rimtas tekstas - irgi geraja prasme. Poskus turi daugiau rimties nei visas lds org komitetas kartu sudejus.

10054. popovas2007-04-16 14:13
tikrai labai daug juokingu dalyku Poskus uzrase - neabejotinai, tam kas supranta, pvz.: "debiutante" A.Cerniute sugretino su A.Zakarausku, arba salonines lds chalturkes rimtai ivardijo 9 desimtmecio daile.

10056. WRIGLEY2007-04-16 14:30
Viskas gerai, o kas yra gerai!? siaubinga paroda ir kazkokia tarytum pagyriu apimto vyrioko sapalione,(atleiskit ponas Poskau zinau kad jus negeriat...) matyt is skubejimo net pasikartojant kelis kartus Černiute, Černiute. Na taip Poškus turi rimties, bet kas tos trienales? kas stipendijų skirstimas? Juk be to tiek darbo, nebūkit nuliūde džiaukitės, kad jūsų darbas nekaba prie kiciniu alyvų, ar senstelejusio ir gerokai salstejusio senioko Daniliausko drobių...

10057. suintrigavo2007-04-16 14:50
Suintrigavo tokia autoriaus fraze - "panašiai kankinosi savo juodulius fotografavęs M. Maziliauskas". Kas tie "juoduliai" - nepadorios kūno dalys ar vietos? Pritrenke LDS trienales komisijos cinizmas, bet dar labiau - dar didesnis sio teksto autoriaus cinizmas, asmenines naudos siekima maskuojantis po "nuskriaustuju gynymu". Idomu kiek jam metu? Gal jau yra padirbejes kur nors savivaldybeje ar kokiu biurokratu?

10058. Siūlas :-) 2007-04-16 14:56
dabar jau man maziau jusu gaila Poskau, nes straipsnis suintrigavo ir net labai patiko. Tureciau atsiimti tuos zodzius, kur parasiau limeny. Sveikinu uz drasa!Tik, kad po menesio visiem viskas isgaruos ir pasimirs, stai ko man dabar gaila. Ir vel viskas bus kaip buve:(

10061. 3202007-04-16 15:20
Cerniute cerniute cerniute o neizeis dievo tox zmonos kisimas, ir jos atseit kootu projektu atseit krootas prastuminejimas? ) JUOKINGA, JEI NEBUTU GRAUDU

10063. Siūlas :-) 2007-04-16 15:51
Cerniute mes tave visi mylime ir Posku mylim, pavasaris, ruoskites obelu zydejimui...

10064. Ruta2007-04-16 15:51
Labai idomu. Straipsnio autorius "deda" ant komisijos nepriemusios autoriu i trienale (suprask paciu geriausiu) o pats raso, kad ir jis atmete ir neprieme i savo paroda, cituoju "kitu nenorejau as". Tad reikejo suorganizuoti "Atstumtuju" paroda, tu atstumtuju, kurie nepateko i SMC Ia. "Monologu" paroda. Juk butu dar idomiau ...ir dar butu idomiau skaityti tu mintis, kuriuos atmete V.Poskus. Sujungus visas tris parodas ir jas lydincius straipsnius i viena projekta butu tikrai idomu.

10066. parasas :-) 2007-04-16 16:06
kas tie juoduliai????

10067. šaškė2007-04-16 16:08
kazkokia substacijos divergencine krize sukele gerb. daktaras siuo straipsniu;- kiek patenkintuju ir nepatenkintuju, ir visai nepatenkintu, ar patenkintas diskrecija pats rezcenzentas recenzuojantis savo kuruojama paroda, ir aplamai patenkinama, ar ne sio renginio esme ir estetine verte? taip, klausimu nemaziau nei dialoguose...

10069. to Ruta2007-04-16 16:15
O man atrodo, kad kuriu nenorejo past Poskus, jau issiliejo del cerniutes:))))))))). Durniai! cia panasu i meile;)))

10074. braske2007-04-16 17:00
o manieringas "šaškės" rašymo stilius, ko gero, yra nuoroda i tai, kad jis turi pretenziju(nepagristu) buti tekstu rasytoju. Bet, nepaisant to, vaikinas simpatingas.

10079. Siūlas2007-04-16 17:16
demesio nieko neturiu bendro su 10063 pasivadinusiu Siulu, ir nei myliu nei nemyliu tos cerniutes, na Poskui siek tiek simpatizuoju:) Prasau nepasirasineti manimi, as-vienitelis siulas!

10088. tikram siului2007-04-16 18:41
O kodel negali myleti jos, tos galbut vieninteles ?

10090. Siūlas2007-04-16 20:05
Na ja aš myliu tik:e e e, bijau jo, jis kariūnas.Ai nesvarbu myliu!Sia pacia geriausia tapytoja ir pleneru organizatore!

10092. Tikrasis Siūlas 2007-04-16 20:31
Prasau "tapytojau" nepasirasineti mano spalyvardziu!!! Mylek tu ka nori, nors ir pati paksa ar valinska! kiski p, tu manes visai neuztari:( cia kazkoks apsisaukelis rodo siului didele nepagarba!:(

10094. we are the wyners2007-04-16 21:40
reikejo leisti dalyvauti visiems kas nori , kaip tai jau yra buve parodoje ``YVAIRUS MENAS`` 2 004metais Palangoje Moncio galerijoje, nebuvo atstumtuju nebuvo piktumu, o vaizdas buvo geresnis kaip sudejus ir monologus ir dialogus.

10096. prasiblaivius2007-04-16 21:51
cenzura ir reikalinga nuo visokio brudo .............

10098. šaškė to braškė2007-04-16 22:01
va kai peroksidine blondine, ivairiausiom arabeskom raitydama, tempia siula per itin prinokusia braske, va tada buna manieringa, ir tulam daktarui tada patinka epizodas. o meiles, tai zinoma, visiems reikia...

10103. geras ponas2007-04-17 13:44
parodos nemačiau, negaliu komnetuoti. idėja gal ir nieko - kuo daugiau alternatyvių projektų. bet tekstas perspaustas. primityvus aprašinėjimas ir daugžodžiavimas. tiesiog nuobodu skaityti.

10123. ona :-) 2007-04-18 11:32
Kažkas kažko šiam pasauly nesupranta. kas yra tikra tapyba, tikra koloristika – kritikuojami Daniliauskas, Saukienė, o juk iš jų reikėtų mokytis meistriškumo, spalvos gilumo, o ne nurašinėt kaip senienas...daugiausia šūkauja negabūs, taigi vertinkim savo galva.

10124. nu2007-04-18 14:30
nu baikit plakti - Saukiene gileja, o Daniliauskas sekleja. Nu ka padarysi. o kad tapyba jau seniai ne vien koloristika, reiktu pagaliau isisamonint - gal tada ir atrankos rezultatai butu kitokie.

10127. kiskis p2007-04-18 19:52
viespatie, daniliauskas. sudas sudziausias. net iziuriu taisykle: tas kas anais laikas partinis, siais laikais tapo nuogas bobas. idealus prisitaikymas prie salygu. ziuriu ir neatsibaisiu. tai merga su treningais nuogais papais, tai su virsutine treningo dalimi nuoga apacia. kas irgi turetu intriguoti neisranku ziurova.

10128. kiskis p2007-04-18 22:43
tapyba, mano kukliu supratimu, ne vien spalva. dar ir piesinys, erdve kompozicija. net abstrakcijoje. cia musu kazkokia uzsiciklinus mokykla. savotiskai suprantamas kolorizmas. jankus kuris visa gyvenima vaziuoja ant melynos ir rudos, arba stasiulevicius isvis monochromistas daltonikas. koloristai mat.

10136. geras ponas kiškiui p2007-04-19 09:26
kiški, nėra tas daniliauskas pats prasčiausias:) mergos su treningais ir papais - tipiškas mūsų visuomenės reiškinys (kaip ir bernai su sėklidėmis ir beisbolininkų kepurėlėmis). o dėl kolorizmo tai pritariu visom keturiom (letenenom). tas užsiciklinimas, kad tapyba tik kolorizmas - daugeliu atvejų viską ir sudirbęs, tada ir išlenda fruktai, kurie nemoka nei piešti, nei komponuoti, nei kažkokių aktualijų kultivuoti, o tik prigimtinį spalvos pojūtį turi ir jį iš visų galų minko kaip kokį plasteliną

10143. to k ir p2007-04-19 11:35
tai gal Jums kolorizmas cerapiski dvieju spalvu "arimai" ? O geriausi piesejai ir komponuotojai "piliovkes" dailininkai ?

10144. geras ponas to to k ir p2007-04-19 12:04
taip. piliovkės piešėjai ir komponuotojai man geresni už daniliauską, saukienę ar tą patį čerapą. ir ką ?

10148. liuks, to g p 2007-04-19 12:20
Valio "Piliovkes trienalei", cia tikras menas, pagaliau issiaiskinom

10149. kiskis p2007-04-19 12:31
kaip tik vakar ejau pilies gatve ir zvilgterejau i viena krastini. miesto peizazai. baznycios ir trys kryziai. klaikus, bet nepasakysi, kad atmestinai padaryti. taip, kaip zmogus mokejo. jeigu reiktu rinktis tarp daniliausko kurvisku paveikslu (ne nuogybiu prasme), ir sito nuosirdaus megejo tai gal rinkciaus pasatraji. pasikisciau po spinta.

10151. geras ponas2007-04-19 12:45
jeigu jau taip - tai nei tų, nei tų nepirkčiau. net ir po spinta pakišti nervuotų. kaip suprasti "tikras menas"? bet manau, kad jeigu piliovkininkai sugebėtų konceptualizuoti savo menus - galėtų labai laisvai Lietuvą atstovauti kad ir venecijos trienalėje - šiurpintų labiau nei stanikai:) o va dėl daniliausko ar saukienės - giliai abejoju:)))

10153. kiskis p - geram ponui2007-04-19 14:05
venecijos pilni tiltai ir patiltes tokiu piliovkininku. tik paveiksleliu motyvai kiti. jiems jokia venecijos bienale nerupi, jiems rupi kaip galima daugiau turistams parduoti. taip kaip ir sitiems, musiskiams.

10154. geras ponas kiškiui p 2007-04-19 15:04
tai kad ne tik venecijoje jų yra. jų visur yra. dėl to ir faina kitur kur nors nuvažiuoti - visur gimtąją piliovkę randi:)))

10164. aisku2007-04-20 14:30
tai jau ispustas reikalas. kazkokia seseline smc ir viskas. tie patys kriterijai.

10170. be akiniu2007-04-21 10:27
10169. be akiniu 2007-04-21 10:25 man rodos si paroda yra per daug sureiksminta(pateksi-geras tapytojas,ne-prastas).kas keisciausia- sureiksmina ja tiek nepapuole tiek papuole dailininkai savo dejonemis.paprastai paroda prestiziska tampa savo kokybe,o cia jos nera jau ne pirma karta.sis renginys man asocijuojasi su eurovizija.vienintelis dailininkus traukiantis dalykas sioje parodoje yra tai kad ji vyksta smc.reklama,ivaizdis...atseit.o pasimato paprasciausias vyraujantis vidutinybiu neigalumas. sios parodos tikslas tai humaniskas socialinis aktas-leisti pasijusti "menininkais" daugumai vidutinybiu. p.s.cia netinka liaudies ismintis"auksas ir pelenuose ziba",geresni darbai tiesiog prasmenga sitoj pelkeje.

10173. kiskis p2007-04-21 18:08
pagal vietines tradicijas, kolchozo salygomis, bulves dave gera derliu. kolorado vabalas visko nenugrauze, kai kas netgi liko. paroda normali kokia gali buti sunestine, su ziuri. pagal seniausiais sovietskas tradicijas, kur yra viena vienintele dailininku sajunga be konkuruojanciu kokiu nors ten bliat alternatyviu susivienijimu. jeigu yra bent keli geri darbai parodoj tai ir dziaukimes. jei butu vienas kuratorius, menotryninikas, gal vaizdas butu buves kitoks. bet negi sekcijos nariai leis kitam rinkti? patys ir tiktai patys. saves prastuminejimas yra netgi garbes reikalas ir joks blogis. o netgi geris. argi gali buti blogai kai pats atrinkineji ir save atrenki? taigi dalyvauji tada, o tai yra gerai.

10176. Siūlas2007-04-21 21:11
Kiški, aš merkiu Tau akį

10177. DRAGON BALLS2007-04-22 13:36
visi menininkai egocentrikai ir visi tai zino,- prisimenant Bogdano tablo smc" bare. sikart vyresnieji atvirai parode kaip jiems vis dar truksta demesio, o jaunimas, berods, pervertino alter ego zombiska provokacija. tikiuosi uz Gasiuno kunigaikstisko sapno kontempliacija bus pakeltas dar ne vienas tostas,- saliut tapyba!

10182. 2582007-04-23 10:20
nu geria, akd poskus tox gudrus, nes jo, institucinio berniuko, atseit neinstituciniai projektai prasidejo tik po to arba nuoto - kai saviobjektuosna nepateke draugai isgere kavos- tarpusavyje, o ne su juo, ir nusprende daryti atsikra paroda. tik dar tada jis turejo kuklumo nevadint saves parodos kuratoriumi arba autoriumi. o jei dabar salia kiekvienos parodos kaip prielipa nores naudotis kitu mintimis ir vaidint, kad sugalvojo alternatyviuju atseit koncepcija, tai tikrai juokinga,,,, vel , matome, kad isaugino AA. geda.

10186. Siūlas2007-04-23 16:20
oi, gerbiami redaktoriai , greiciau keiskite i nauja laikrasti, nes kuo toliau tuo labiau nusimakaroniname mes cia, komentatoriai.man pirstai niezti i nauja numeri komnetuoti!!!!;)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
6:43:53 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba