SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-07-15 nr. 670

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Asta Jackutė
Kitas laikas, kita erdvė
4

Muzika 
• Laima Jedenkutė
Klaipėdos koncertų salė: gera pradžia
1
• Skirmantė Valiulytė
Nepaklusnieji skatino suklusti
3
• "Kristupo klavyrai": Mozarto kūryba
• Pianistų kursuose Čekijoje1
• Onutės Narbutaitės muzika per Bavarijos radiją1
• KONCERTAI1

Dailė 
• Kelionėse tarp meno ir menotyros
• Emilija Budrecka
Škotų skulptūros
 Kristina Pipiraitė
Konfrontacijos
14
• PARODOS

Literatūra 
• Mirtis stipresnė už meilę1
• Kosmopolitas Abisinijoje1
• Pažanga – iliuzija, kuri turi ateitį13

Teatras 
• OKT / Vilniaus miesto teatro vasaros sezonas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Filmai prasideda, filmai baigiasi
• Palaima už dešimt litų
• Živilė Pipinytė
Iki paskutinio vaško lašo
7
• Arūno Matelio filmas rodomas Briuselyje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Konfrontacijos

"Vartų" galerijos projektas "Kitos erdvės" Šv. Kotrynos bažnyčioje

Kristina Pipiraitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aistė Kirvelytė. "Heroizmas"
V. Ilčiuko nuotrauka

Pirmosios Lietuvių šiuolaikinės dailės kvadrienalės metu "Vartų" galerija pristatė projektą, kuriame dalyvaujančios menininkės bando pažvelgti į vyrų sukonstruotas erdves šiuolaikinių moterų akimis. Šis bandymas apima pagrindinius dailės kalbos aspektus: konceptualųjį, kompozicinį bei vizualųjį. Anot parodos kuratorės Laimos Kreivytės, pagrindinis šio projekto tikslas – kitokios erdvės reflektavimas, bandymas dekonstruoti vyrišką architektūros ir viešosios erdvės diskursą naudojant moteriškas strategijas.

Šv. Kotrynos bažnyčios erdvė siūlo pasižiūrėti į šį projektą iš trijų pozicijų: iš viršaus, akių lygio ir iš apačios, kurios reprezentuotų tris sąmonės lygmenis (id, ego, superego) arba hierarchinius sluoksnius (žemutinįjį, vidurinįjį ir aristokratiškąjį). Iš šių trijų rakursų galima pamatyti tris skirtingus reginius, siūlančius skirtingas projekto ekspozicijos interpretacijas.

Apžvelgdamas ekspoziciją iš tradicinio (sąmoningojo) rakurso pirmiausia galėjai pajusti čia kiek nederančią šilumą: lankytojus pasitiko moteriškės, pasidabinusios baltomis tekstilininkės Diletos Deikienės kruopščiai išsiuvinėtomis prijuostėmis. Jos skleidė jaukumą, šiai kiek grėsmingai, amžinybę reflektuojančiai iškilmingai erdvei nebūdingą intymumą ir saugią atmosferą. Tai priminė namus, kur virtuvėje darbuojasi visuomet pasiruošusi suprasti ir padėti mama. Vėliau, kai prijuostės buvo pakabintos ant griežtos formos molbertų, kurie simboliniame lygmenyje asocijuojasi su kuriančio vyro-genijaus mitu, menininkės darbo suvokimas pakito. Diletos Deikienės pasirinktas prijuosčių dekoras savo ikonografija visiškai neprimena bažnytinių drabužių ikonografijos: tekstilininkė išsiuvinėjo moteris, tarytum stabtelėjusias atsipūsti. Autorės personažės nebando paneigti savo kūniškumo, todėl nedaug skiriasi nuo stereotipinio vyriškos vaizduotės konstrukto. Jos seksualios ir kasdieniškos, užfiksuotos atsitiktinę akimirką. Kanoniškai susiformavusioje vienoje dogmatiškiausių erdvių įvyksta pirmoji akivaizdi konfrontacija: gausiai siuvinėtas, nėriniuotas, gana moteriško silueto bažnytinis rūbas (alba) susiduria su vyriško kirpimo, paprasta, ne estetinę, o kasdienišką "virtuvinę" funkciją atliekančia prijuoste. Puošybai naudojamos išsiuvinėtos personažės savo pozomis, mimika, gestais subtiliai stimuliuoja seksualumą: prasegtas užtrauktukas, praviros lūpos, skaitanti, kojomis siūbuojanti mergina, primenanti M. Martinaičio eiles: " Iš kur ji gali žinoti, kad šitaip – labai gražu."

iliustracija
Dileta Deikienė. "Moteris"
V. Ilčiuko nuotrauka

Analogišką išvadą perša bandymas įsivaizduoti moterį, kuri ant nuogo kūno pasirišusi šią prijuostėlę. Subjektyviai vertinant, prijuostė greičiau formuoja kruviną kirvį laikančio mėsininko vaizdinį, kurio buvimas šioje erdvėje ne ką mažiau reprezentuotų kitoniškumą lyginant su bažnyčios skulptūriniu dekoru ir kartu neprieštarautų feministinio meno koncepcijai. Žinoma, prijuostėms kabant ant "raumeningų" molbertų, įžvelgtinas ir kitas aspektas: nuoroda į "kabančią" moters poziciją net tuomet, kai ji "įleista" į bažnyčią.

Kita projekto dalyvė, tapytoja Aistė Kirvelytė, pristato du tapybos darbus, kurie užmezga diskusiją su skirtingais "kitoniškumo" aspektais. Kūrinyje "Mano gimtinė" reprezentuojamas erdvinis ir laikinis skirtumas, perteiktas pakitusia architektūros stilistika bei jos išorės ir vidaus santykiu: pabrėžtinai į vertikalę besistiebiančiame barokiniame interjere patalpinama koloritu neišsiskirianti, horizontaliai besiplečianti betoninė Lazdynų rajono panorama. Kitam menininkės darbui "Heroizmas" būdinga analogiška kompozicinė schema – personažai nutapyti vertikalioje drobėje remiantis nebyliojo kino kadrų išdėstymo principu. Jie žaismingai peršoka laiko skirtumą, susiliedami su altorinės bažnyčios dalies skulptūriniu dekoru. Tačiau šis žaismingumas perversiškas: popmenui būdinga maniera nutapyti personažai, reprezentuojantys vartotojiškumą, kasdieniškose situacijose savo veiksmais ir stilistine traktuote kontrastuoja su barokinių šventųjų skulptūrų stilistika ir būdinga tematika. Abu darbai spalviniu sprendimu organiškai įsilieja į bažnyčios erdvę, tačiau tarp jų vykstantys dialogai veikiau kontrastuoja su ja: žmogiškoji buitinė aplinka priešpriešinama mitiniam laikui ir šventumui.

iliustracija
Cooltūristės. "Vilnius tavo kojinėje"
V. Ilčiuko nuotrauka

Šiems pasteliniams kūriniams oponuoja vienas kontraversiškiausių ir radikaliausių darbų – "Vilnius tavo kojinėje". Jo autorės – grupė "Cooltūristės", neseniai debiutavusios "Vartų" galerijos parodoje "Šuolis iš savęs: menininko identitetas" ir pristačiusios ne mažiau radikalų, tačiau daug estetiškesnį darbą (pagal Guerrilla Girls) "Nacionalinės vyrų premijos". Šįkart menininkės ėmėsi architektūros bei skulptūros objektų kritikos. Pateikdamos pasirinktus objektus, kurių siluetas primena falo simbolį, šalia autorės pateikia analogiją: moterišką ranką, aptrauktą nailonine kojine ir rodančią falą simbolizuojantį gestą. Šalia plakato kabantis agitacinis eilėraštis sustiprina paaugliškos revoliucijos nuojautą: toks "pritildytas" nepasitenkinimo eskalavimas nebandant eiti į kompromisą provokuoja adekvatų atsaką – pyktį.

Pažvelgus į parodos ekspoziciją iš viršaus, visas šis "kitoniškumas" atrodo labai mažytis, tarsi vos girdimas cypsėjimas. Ekspozicijos darbai pavirsta į fosilijas, inkrustuotas pastato sienose. Kitoniškumų konfrontacijos nusilpsta. Nereikia daug pastangų norint jų nepastebėti. Juolab kad esant aukštai norisi žvelgti dar aukščiau.

Nusileidus į bažnyčios požemį (pasąmonę), kyla priešingas įspūdis: eksponuojami kūriniai užgožia erdvę, iššoka į pirmąjį planą ir reikalauja juos reflektuoti, gilintis, analizuoti ir lyginti. Šis reikalavimas sukelia diskomfortą, nes pajunti, kaip nugara bėgioja ilgai nuodyti emociniai parazitai. Vidinio saugumo troškimas diktuoja ramybės poreikį. Šioje erdvėje, užsislėpusioje viešumoje, norėtųsi panirti į transcendentiškumo nuojautos, amžinumo ir pilnatvės interakciją, kad apglėbtas storų mūrų galėtum nors trumpam atsitverti nuo kasdienybės ir patirti save patį.

Projekto koncepcija įdomi ir nauja Lietuvoje, gerai išnaudomaja ir bažnyčios erdvė. Tačiau kūriniai bando diskutuoti apie keletą "kitoniškumų" tuo pat metu, paversdami "Kitų erdvių" idėją neartikuliuotu šauksmu. Jis sukelia rezonansą, kuris nuaidi nejaukiu tylinčiu laukimu ir klausimu: o kas toliau?

 

Skaitytojų vertinimai


5331. agonija2005-07-18 19:39
daug sugebejimu nereikia - nesenai exponavo siukslyna altoriaus vietoje,dabar fala neilonineje kojineje -geresanes vietos kaip baznycia nerasi.........

5332. eos, feministe :-) 2005-07-19 00:06
ash tai vistiek truputi nesuprantu - nejaugi vienintelis feminisciu kelias - konfrontuoti su vyrishkaja gimine ir viskuo, kas ja simbolizuoja? ribotas tas lietuvishkas feminizmas mene, greiciau primityvusis feminizmas, kurio esme `deti ant vyru` ir deklaruoti moteru suprematishkuma. dar noreciau pareplikuoti straipsnio autorei, kad krikshcionybeje moterys neturejo problemu ieiti i baznycia, taip kad interpretacija sakinyje "...nuoroda į "kabančią" moters poziciją net tuomet, kai ji "įleista" į bažnyčią" nekorektishka. Cia ne zydu sinagoga, o kataliku baznycia, plius - kodel niekas neatkreipe demesio - tai yra moteru vienuoliu baznycia, kurios patrone irgi moteris. Taigi, manau, kad koncepcija "baznycia kaip vyrishko prado simbolis versus shiuolaikinis moteru menas" sukurta dirbtinokai.

5333. choriste2005-07-19 10:03
Labas, eos, nezinojau, kad laikai save feministe. Tavo pastebejimai idomus, bet jauciasi, kad katalikiskas identitetas nusveria feministini:) Be abejo, kiekviena turi teise kurti save taip, kaip jai tuo metu atrodo geriausia. Visiems zinoma, kad Kotrynos baznycia buvo moteru vienuoliu. Tas faktas nekeicia hierarchiskos ir vyru dominuojamos baznycios strukturos. Moteris gali buti vienuole, sventoji, ir angeliukas prie altoriaus (dar choriste, kaip, pvz., as). O misias aukoti ir vadovauti bendruomenei gali tik vyrai. Idomu, kodel? Juk siela lyties neturi, ir kalbama ne apie kuno, o apie dvasios praktika. Atseit, tokia tradicija? Pasiskaitykite feminisciu teologiu tekstus apie tai (viena net isspausdino "Naujasis zidinys"). Ten puikiausiai atskleista, kad pirmuju krikscioniu apeigose vienodai dalyvavo ir vyrai, ir moterys (nes viskas vyko slapta ir jie buvo persekiojami). Tik kai Konstantinas iteisino krikscionybe kaip valstybine religija, ji igavo valdzia ir institucionalizavosi pagal tuometiniu Romos instituciju pavyzdi. Tokia vyru dominuojamos baznycios struktura atspindi ne dievieska tvarka, o patriarchaline Konstantino laiku Romos imperijos visuomene. Per tiek amziu visuomene pasikeite, moterys dalyvauja viesajame gyvenime bei kurybineje (taigi dvasineje) veikloje, taciau baznycioje jos vis dar lieka anu laiku "naminiai gyvunai". Manau, toki konteksta reikia tureti galvoje kalbant apie "Kitu erdviu" projekta ir teksta (beje, gana kritiska "Coolturisciu" atzvilgiu - taigi jusu pozicijos artimos). Ir "dedama" ne ant vyru, o ant falogocentrinio mastymo. Geros dienos, lauksiu nauju pastebejimu!

5335. eos2005-07-19 12:20
"O misias aukoti ir vadovauti bendruomenei gali tik vyrai." Taip, ir tai mane labai nervina:) protestantai ta prasme geriau susitvarke. Esi visiskai teisi (jei leisi tujint), choriste, siuo atveju man turbut trukdo iskiepyta pagarba sakraliai erdvei. Man falas baznycioj akis bado:)) apskritai nenoriu pasirodyt kaip coolturisciu nemegeja, tik tarkime ju darbas apie nacionalines premijas labiau atitinka feminizma kaip as ji suvokiu ir matau. Daugiau pastebejimu nebeturiu, mano argumentai krito nelygioj kovoj pries choriste:)) dabar butu isties idomu kitu nuomone suzinoti. Choriste, buvo malonu diskutuoti, tikiuos, dar bus progos.

5339. Hui2005-07-19 22:05
CHoristes argumentai-niekiniai:)). "Tik kai Konstantinas iteisino krikscionybe kaip valstybine religija, ji igavo valdzia ir institucionalizavosi pagal tuometiniu Romos instituciju pavyzdi. Tokia vyru dominuojamos baznycios struktura atspindi ne dievieska tvarka, o patriarchaline Konstantino laiku Romos imperijos visuomene. Per tiek amziu visuomene pasikeite, moterys dalyvauja viesajame gyvenime bei kurybineje (taigi dvasineje) veikloje, taciau baznycioje jos vis dar lieka anu laiku "naminiai gyvunai". Manau, toki " Kiek xoristei metu? Jei jai 500,tada klausau pastates ausis:) Jei maziau-tadu ji floodina "brieda":D

5340. To Hui2005-07-20 13:21
Chujau, o kodel argumentai niekiniai? pataisyk, jei zinai ka nors priesingai:) jeigu ka, tam kad ismanytum senoves istorija, nereikia but 500 metu:) yra toks daiktas, vadinasi literatura ir saltiniai:)) beje, labai grazus tavo vardas:D

5341. maldele2005-07-20 21:25
dar viena moteriska ideja - pastato saulius prie altoriaus WC budele/tik moterims/ ir paridena akmenus/tik vyriskus/ link VARTU.....

5342. To maldele2005-07-20 21:41
Miela maldele, na kam taip viska primityvinti? Jei turite geru ideju - igyvendinkite! Neivykdyti planai gadina krauja. Sekmes!

5343. choriste2005-07-20 22:26
Jei kam butu idomu paskaityti apie vyrus ir moteis baznycioje iki ir po Konstantino (ir daugiau idomiu dalyku), galite susirasti "Naujaji zidini" 2004 nr. 12, Veerle Draulans teksta "Be penkiu dvylika Baznyciai?". Trumpas autores pristatymas yra http://www.aidai.lt/?pid=5&id=400

5344. Va2005-07-21 11:30
Я как-то читал книжку по газетному маркетингу, за что мне, конечно, стыдно. В этой буржуазной книжке все было написано неправильно. В частности, там было написано, что все заголовки в газете должен придумывать отдельный человек и что в заголовке обязательно должна быть отражена суть материала - наподобие «Слесарь Шишкин женился на трубе большого диаметра» или «Мэр города Липецка поскользнулся, но ничего не сказал. Сдержанность или трусость?». В городе-герое москве два человека из агентства рейтер учили нас тому же. Еще нас учили быть осторожными. Про то, что слесарь Шишкин женился на трубе большого диаметра, писать нужно было так: «Поговаривают, что слесарь Шишкин женился. Поговаривают также, что на трубе большого диаметра». Я на этом семинаре, помнится, организовал подпольное обучение. Я обучил одного человека из свердловска мастерству полемики из трех фраз на все случаи – «по-моему, ты немного нервничаешь», «по-моему, у тебя чувствительная кожа головы» и «я мастер полемики». Эти фразы нужно было произносить в таком порядке. Челвеку из свердловска так понравилось быть мастером полемики, что он в конец заебал и слушателей и тренеров из агентства рейтер и даже обслуживающий персонал в гостинице. Через неделю он мне написал обидное письмо про то, что схема не действует. Оказывается, он шел по улице с девушкой и их забрызгал грязью джип. Девушка, с которой шел человек из свердловска, взяла и послала джип нахуй. Вдруг из джипа вышел большой мужчина и как-то недобро стал сближаться. Человек из свердловска все сделал правильно – с ходу сказал «по моему, ты немного нервничаешь» и тут же «по-моему у тебя чувствительная кожа головы». Вот эту вторую, красивую, фразу он, правда. не договорил - мужчина ебнул ему промеж глаз и ушел. Я тогда еще, помню, говорил человеку из свердловска, чтобы он не расстраивался. Считай, говорил я ему, что тот мужчина тоже мастер полемики. Практически гуру. В прочем, речь-то о заголовках. Вот ничего не понимают эти тренеры и писатели в русском человеке. Русскому человеку ведь не важно совершенно, чтобы суть была в заголовке. Русскому человеку нужно чтобы красиво было, смешно и загадочно. Когда я служил в университете преподавателем, то студенты однажды спросили какой заголовок можно назвать идеальным. Я им честно сказал, что это слово «жопа» 72-м кеглем. Я это зря сказал, потому что они не поверили и пошли у декана переспрашивать. То есть заголовок это отдельное совершенно произведение. Однажды редактор массового молодежного издания к материалу про случай на железнодорожных путях придумал гениальный заголовок «Кругом – ж/д» и очень боялся, что его разоблачат как антисемита. А заголовок и правда получился гениальный, по всем правилам – и к делу не относится, и смешно. Лучше этого заголовка никто еще не придумал, только я однажды, но его запретили. Тогда одна чудесная барышня написала про малолетнего горнолыжника, который встал на лыжи в полтора года. Я тогда придумал заголовок «Из пизды – на лыжах!», но его почему-то завернули. Да вот еще иван николаевич как-то писал про депутата Пирожкова, победившего на выборах, так он тоже красиво озаглавил – «Победитель Пирожков». А американцы, они ничего совершенно не понимают.

5345. to Va2005-07-21 12:05
Labai juokingas VA tekstas. Ypac pabaigoje, kur su slidemis. Beje, jokio rysio su tekstu ir pries tai vykusia diskusija. Bet vis tiek juokinga. Is kur paimtas pasazas? Parasykit, prasau, adreseli:)

5346. Va2005-07-22 09:00
http://www.livejournal.com/users/krusenstern/274280.html

5348. sprendimas2005-07-22 20:05
teisingai Va,VARTAI savo erdvej meslo nekaupia,tam geriau baznycia issinuomoti.......

5353. atsakymas2005-07-25 14:43
kajp cik vartu itale kazkokia miescione, ir shiaip ten per daug sukomercinta viskas. o kajp jie toki projekta baznycioj praleido, taj as is viso nesuprantu - cia jokiom komercijom nekvepia.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:43:02 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba