SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-06-22 nr. 761

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Jūratė Katinaitė
Kristaus kančia pasaulietiškoje scenoje
13

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Muzikos grando kūrybos panorama
• Junija Galejeva
Žinios iš „Baltųjų rūmų“
• Kamilė Rupeikaitė
Prikeliama praeitis
2
• Estrados pradininkas1
• Prasideda šeštasis festivalis „Operetė Kauno pilyje“
• KONCERTAI

Dailė 
 Vidas Poškus
Nuo Čiurlionio iki Marčiurlionio
12
• Irma Balakauskaitė
Renesanso transcendencija
3
• Šiuolaikinio nekomercinio meno festivalis „Vilniaus veidai“3
• PARODOS

Fotografija 
• Eglė Deltuvaitė
Tarptautiniai fotografų maršrutai
1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Klasikos begalybė
• Neeilinė Mažojo teatro premjera rudenį1
• „Faustas“ – geriausias užsienio spektaklis Italijoje1
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Paskutinis vandenyno lašas?
• Menininko dvasios
• Pirmosios meilės receptas
• Kūrybinės „Kino atostogų 2“ dirbtuvės su Raimundu Banioniu
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Dabarties kultūros nomadai
• Aptarė programos eigą, lėšas ir prioritetus

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Nuo Čiurlionio iki Marčiurlionio

Paroda „2420 Čiurlionis“ Vilniaus šiuolaikinio meno centre

Vidas Poškus

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tekstą apie Valentino Klimašausko kuruotą parodą „2420 Čiurlionis“ norėjau pavadinti kito tuo pačiu metu po bendru Šiuolaikinio meno centro stogu prisiglaudusio sumanymo pavadinimu „Ekstremalūs amatai“. Abi ekspozicijos pasirodė giminingos ne tik dėl neišvengiamo determinizmo nulemtos aplinkos pobūdžio, bet ir kai kurių konceptualių bei formalių sąlyčio taškų. „2420 Čiurlionis“ atspirties tašku tapo lietuvių dailės klasiko vardu pavadintas asteroidas. Nevyniodamas žodžių į vatą priminsiu, kad meninėje terpėje MKČ iki mūsų dienų kai kuriuose visuomenės sluoksniuose laikomas savamoksliu, diletantu, „mėgėju“. Tad samprata „Ekstremalūs amatai“ šiam laisvalaikiu daug ir intensyviai piešusiam kompozitoriui būtų kaip niekam kitam aktuali ir reikšminga. Juk dėl savo hobio vargšas paaukojo muzikinę karjerą, solidų uždarbį, galbūt kur kas ilgesnį gyvenimą. Atrodo, kad dalis žymiojo lietuvių menininko garbei surengtos parodos dalyvių ypač skausmingai išgyveno šią erškėčiuotą kiekvieno genijaus kelią lemiančią dilemą (gal tiksliau reikėtų sakyti „karmą“) ir todėl solidarizuodamiesi pasirinko analogiškus, tai yra profaniškus raiškos būdus. Kuo, jei ne amatais ar rankdarbiais, vadinti reikėtų Donato Jankausko „maikes“ su susitapatinusio menininko profiliais, išsiuvinėtą Lauros Garbštienės albumėlį su stirnaitės nuotraukomis ar iš iškarpų ir spalvoto popieriaus sudėliotas Kęstučio Šapokos aplikacijas MKČ kompozicijų temomis? Juozo Laivio bandymas nekvėpuojant perskaityti netrumpą pastraipą (parodos salėje paleistas oras, kurį sulaikęs kvėpavimą, kol perskaitė tekstą apie pirmąją lietuvių parodą, čia išpūtė Juozas Laivys) giminingas gydomųjų oro savybių propaguotojų pastangoms. Net ir neskaitęs „Grupės prostitutės“ knygos „Čiurlionio kodas“, drąsiai ją priskirčiau geltonosios literatūros žanrui, tai yra grafomanijos sričiai. O ir po salę klajojantis, pašalinius garsus surenkantis Antano Dombrovskio mikrofonas primena darbščiųjų rankų būrelio nario kūrinį. Net elementaraus astronomijos mėgėjo (nedrįstu įsivaizduoti, ką apie tai pasakytų Gunaras Kakaras) požiūriu gana seklus turėjo būti ir menininkų santykis su astronomija. Jie juk pasirinko tik vieną iš daugelio lietuviškų kosminių vardų, pabandė savo sumanymą realizuoti kol kas sunkiai pasiekiamoje terpėje, galbūt net įvėlė vieną kitą matematinę klaidelę ar panašiai. Astronominių žinių spragos ypač ryškios Roko Tarabildos ir Tito Silovo videoreportaže, kuriame prelegentai tiesiog mikčiodami vardijo žvaigždynų pavadinimus (idėja pirkti žemės kokiame nors dangaus kūne taip pat nėra unikali). Natūralu, kad kur kas „profesionalesnė“ buvo muzikinė dalis (išskirčiau Arturo Bumšteino partitūrą). MKČ juk irgi pirmiausia buvo kompozitorius...

Tęsdamas astronominę temą ir lyginamąją abiejų parodų analizę, pirmajame ŠMC aukšte kompaktiškai įsikūrusį „Čiurlionį“ metaforiškai apibrėžčiau „asteroido“, o dvi antrojo aukšto sales bandančius apžergti „Ekstremalius amatus“ – „tarpplanetinių dulkių“ kategorijomis. Ekspoziciniu požiūriu pirmoji primena kompaktišką, homogenišką vienetą, antroji – didelę erdvę aprėpiančią struktūrą. Asteroido projekciją įkūnijo miniatiūrinei planetai ypač tinkanti kamerinė, architektūriškai koncentruota ekspozicija (parodos architektė Viktorija Makauskaitė). Į galvą savaime peršasi analogijos su „Mažuoju princu“. Juodu tinklu apgaubti artefaktai primena gigantiškus baobabus arba nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio apsaugotas rožes. Ne paroda, o tikras išpuoselėtas rožynas. Abiejų parodų atvejais nesikratoma (atvirkščiai – atvirai siekiama ir deklaruojama) socialinio angažuotumo. „2420 Čiurlionyje“ narpliojama tautinio identiteto, mokslinės ir technologinės pažangos problematika. Iš tikrųjų tai ir šviesioji, ir kartu tamsioji projekto dalis. Tamsioji, nes kuratoriui bei menininkams žvilgsnius tarytum teleskopus analitiškai sufokusavus į jiems asmeniškai aktualiausius klausimus, liko dar daug neišnagrinėtų asteroido, tai yra plačios ir įvairiapusės temos, aukštumų, įdubų ir lygumų. Aišku, kitaip ir negalėjo būti. Mokslinis pažinimas nėra baigtinis procesas. Visada lieka neatsakytų ir diskusijoms atvirų klausimų. Vis dėlto paroda pasirodė pernelyg miniatiūrinė, kai kurių artefaktų atveju netgi paviršutiniška, kad galėtų siekti tokių ambicingų tikslų. Pastaruoju metu jaunųjų lietuvių menininkų veikloje tokios tendencijos (skambi idėja, tačiau paviršutiniškas atlikimas) ypač būdingos.

Šviesioji viso reikalo dalis yra ta, kad „2420 Čiurlionis“ yra smulkus, tačiau kietas akmenėlis į MKČ mito formuotojų (jiems pirmiausia atstovauja oficialiosios, paradinės kultūros atstovai) namų langą. Sporadiškai dekonstruodami kai kuriuos MKČ mitologijos aspektus, jaunieji menininkai konstatavo, kad dailės klasikas atsidūrė tarp tokių Lietuvos „firminių ženklų“ kaip cepelinai, alus ir krepšinis. Romantizuotas Čiurlionio fenomenas evoliucionavo į komercializuotą Marčiurlionio įvaizdį. O ką daryti toliau (pirkti ar nepirkti) – kiekvieno asmeninis reikalas.

 

Skaitytojų vertinimai


10578. vardas2007-06-25 00:52
nuobodu

10579. jo2007-06-25 10:44
matyt poskus noretu, kad viskas butu ne asmeninis kiekvieno reikalas. kazkas turi nuspresti uz visus. ane poskau?

10586. drastiska paralele2007-06-26 14:24
ar klimasauskas nera vaskine malasausko kopija, truputi aptirpusi? kodel smc tokius pakartojimus isvis praleidzia?????????? Poskui - kiek supratau i MKC sis projektas zvelgia su ironija.... Man Ciurlionis - tai pernelyg isgarbinta sifelitikas, shyzofrenikas pataikes i laiko ritma (simbolizmas, menu sintezes ideja) - bukim biedni bet teisingi - siaip tai MKC skystokas..... taciau tapo ikona. O kai ikona tampa skystokos menines vertes dalykas, tai varo i nevilti jau neviena karta menininku.

10587. geras ponas2007-06-26 14:31
banalu kalbėti - kad MKČ - mėgėjas etc. ant jo deda tie, kurie pavydi:)

10588. dp2007-06-26 15:20
as ir sakau - zmonems ivaro kompleksa..... man MKC - neisaugti sliauztinukai. na taip laikmecio zvaigzde, kaip ir vaikystej buna lemiamas zaislas, bet jis negali but lemiamas visa gyvenima... tikiuosi projektas kazkiek apie tai, bent jau proga pasireflektuoti su MKC smekla, kuri gali veikti ir kaip neigiama ir kaip teigiama figura. LT atveju, taip megstant padramatizuoti MKC buvo supatetintas....

10589. kiskis p - dp2007-06-26 15:33
gal tokiems kaip tu daug kas ivaro kompleksa. pasiziurek i veidrodi ir isivarysi dar viena kompleksa. tikra.

10590. dp_ kiskis2007-06-26 15:38
vemei vemei ir apsivemei. argi parodele neturejo sukelti diskusiju apie tai ka mums reiskia MKC??? ar as butinai turiu ji slovinti. kodel jei ne turiu gauti su keptuve per galva??? kiskuciui reikia i agresijos valdymo kursus:)

10591. kiskis p - dp2007-06-26 15:48
ramus kaip belgas. sitos parodos nemaciau bet butinai nueisiu. sekmadieni. neturi nieko slovinti, bet galetum nesneketi nesamoniu.

10592. o kokios cia dar diskusijos2007-06-26 17:11
as Ciurlioni gerbiu, man jis idomus ir pan. Bet ne tie autoriai (kiek is pavardziu matau) - tipiniai "kvieciamieji" "projektiniai" autoriai, gavo uzsakyma, padare, o jus diskutuokit. Apskritai tai man bloga nuo to. Ir dar straipsni parase. Sablonai per sablonus. Neisiu i smc nei sekmadieni anei kita diena.

10594. Trys šimtai dešimt 2007-06-26 22:11
o cia tai tiksliai pastebeta. atsibodo tie projektiniai laiviai, d. miksiai ir panasios figuros. vis tiek idomiausias yra duonis-ciurlionis, o sita paroda tik is bedos bando kazka sugeneruoti.

10595. xxxxxx2007-06-27 02:44
man paroda pasirode idomi kaip paroda.

10609. kiskis p2007-06-30 22:30
ai gal neisiu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:42:45 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba