SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-02-06 nr. 600

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Genialių pramatymų lopšy
26
• Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas47

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Kūrybinio dialogo paakinti
• Lietuvos kamerinis orkestras gastroliavo Japonijoje
• Metų kūriniai 200313
• Filharmonijoje – pianistai iš svetur
• KONCERTAI

Dailė 
• Vaidilutė Brazauskaitė
Kasdienybės ir idilės
• Rita Mikučionytė
Nedaloma šviesos ir spalvos jungtis
• Valentinas Klimašauskas
Įelektrinti žemę
• Raminta Jurėnaitė
Dangaus sūnų kelias
• Skelbiamas konkursas sukurti skulptūrą Europos parke
• Naujovės Baltijos šalių skulptūros kvadrienalėje1
• PARODOS

Literatūra 
• Namas Maranvilyje
• Paskutiniai "Krantai"5
• VAKARAI

Teatras 
• Alė Strik
Jungtuvių gundymui atsilaikyta
1
 Visa teisybė apie rinkimus
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Naujas festivalis, naujas kinas1
• Živilė Pipinytė
Kai iššauna vaikiškas šautuvėlis
1
• Živilė Pipinytė
Prasidėjo 54-asis Berlyno kino festivalis
• Neatsakytas klausimas3
• Pavelo Lungino filmai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS7

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Visa teisybė apie rinkimus

svetur

[skaityti komentarus]

Vienas šiandien vis labiau populiarėjančių teatrų Maskvoje "Teatr.doc" parengė savo žiūrovams neįprastą premjerą. Beveik pusrūsyje įsikūręs, radikaliuoju vadinamas teatras naudoja kuo įvairesnes dialogo su žiūrovais formas ir suvilioja vis daugiau jaunų dramaturgų. Naujojo spektaklio pavadinimas "Blaivus PR-1. Štrichas" slepia politinių technologijų paslaptis, kurias visa savo nuogybe atveria trijų šios srities specialistų interviu.

"Dokumentinis teatras" ir jo dramaturginė forma (vadinama "verbatim") gimė Anglijoje: iš įvairių žmonių viena tema imami interviu vėliau komponuojami į vieną sceninį tekstą. Žmonės tikri, ir interviu tikri – tikrumas garantuoja dokumentalumą. Tokio "verbatim" pavyzdį – "Vaginos monologus" – galėjome matyti ir mūsų teatruose, tačiau dvi sceninės ir viena radijo šios pjesės versijos tarp savęs lenktyniavo dėl teatrališkumo, bet ne tikrumo.

Dvi jaunos Maskvos menininkės – televizijos režisierė Olga Darfi ir dramaturgė Jekaterina Narši, – sumaniusios parašyti dokumentinę pjesę apie politinius technologus, kreipėsi į keletą iš jų, prašydamos jų papasakoti apie savo darbo užkulisius ir nuotykius. Prieš pusmetį merginos teatre pristatė pirmąjį būsimo spektaklio variantą, sausio pabaigoje, įgavęs galutinę formą, "Blaivus PR-1. Štrichas" buvo parodytas ir žiūrovams. (PR-1 todėl, kad jau brandinamas PR-2 sumanymas.)

Taigi scenoje apie save kalba trys viešųjų ryšių "specialistai", dvi apie būsimą pjesę svarstančios ir klausimus savo herojams uždavinėjančios merginos, pabaigoje pasirodo dar vienas veikėjas (dramaturgas Maksimas Kuročkinas) ir papasakoja istoriją apie žuvusią visuomeninės nuomonės formuotoją, kuri susikrovė milijonus ir niekam negailėjo savo turtų...

Istorijos (štrichai) ne tik prajuokina, bet ir sukrečia. Čia ir pasakojimas apie tai, kaip vieno miesto žurnalistai specialiai kvietė vieną "specialistą" iš Maskvos parašyti neigiamą atsiliepimą apie rinkimų kandidatą, nes patys rašyti apie jį bijojo. Šis atvyko, parašė, čia pat mainais gavo sutartą pinigų sumą ir tuoj pat išskrido atgal į Maskvą.

Ir pasakojimas apie tai, kaip kartą, prieš pat televizijos debatus, apsimesdamas televizijos darbuotoju, viešųjų ryšių atstovas taip supykdė kandidatą kabinėdamasis prie jo išvaizdos, kad jau tiesioginėje transliacijoje šis buvo suirzęs ir pasirodymas buvo sugadintas. Žinoma, žlugdyti vienus ir iškelti kitus kandidatus yra ir kitokių, "demokratiškesnių" priemonių, kad ir sociologinės apklausos, kai aiškiai ir tiksliai suformuluojamas reikiamas klausimas, pavyzdžiui: "Ar atlyginimus, jūsų manymu, tikslingiau didinti du ar tris kartus?" Žinoma, kad tris, ir kas tam pritars, vėliau ir bus išrinktas. O viena rimtesnių užduočių dabarties viešųjų ryšių "specialistams", – mieste, kur vyksta kokie nors rinkimai, sėkmingai "imituoti" rugsėjo 11 d. Amerikoje įvykius. Tai yra surengti mažytes rugsėjo 11-ąsias, paskleidžiant kad ir absurdišką, bet protus audrinančią informaciją, pvz., kad šalia miesto bus laidojamos branduolinės atliekos, tačiau akcentuojant, kad "mūsų" kandidatas kaip tik yra prieš tokį sumanymą. Akivaizdu, kad rinkėjai iškart pamirš jiems gyvybiškai svarbius kitų kandidatų pažadus ir sutartinai balsuos už tą, kuris "prieš" atliekas.

Klausant tokių realių interviu, žiūrovams plaukai stojasi piestu. Nes šie tekstai ar istorijos nėra meninė išmonė, kuria gali tikėti arba ne. Žinoma, gali netikėti papasakotomis, bet kai ateis panaši mažytė rugsėjo 11-oji, bus vėlu – veiksi pagal viešųjų ryšių numatytą planą.

Beje, vasario 16 d. į teatrą pasiklausyti savo istorijų ketina atvykti interviu "prototipai" – galbūt jie pasakys, kad merginos kai ką jų istorijose pagražino. O gal džiaugsis – ant jų kabliuko dabar užkibo teatras, nes yra ne ką prastesnė manipuliacijų žiūrovais priemonė.

Na, Lietuvoje panašaus "teatro", regis, užtenka ir televizijoje.

Parengė R. V.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
6:42:19 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba