SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-05-06 nr. 660

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Ieva Dilytė
Ispanijos šimtmečiai fotografijose
1

Muzika 
• Marius Kraptavičius
Apie jaunystės aidą
5
• Edmundas Gedgaudas
Nenuspėjama įvairovė
• Jūratė Vyliūtė
Nedidelių darbų didis Darbininkas
1
• Iš naminio audimo dainos
• "Sugrįžimų" festivalyje
• Baigiamasis ciklo "Susipažinkim" koncertas
• Kai gaida atskrieja iš širdies1
• Kada įvertinsime atlikėjų triūsą?2
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Panevėžys – Europa
• Asta Visminaitė
Tarp dialogo ir ginčo
 Erika Žibaitė
Išlaisvintos ekspresijos link
• Monika Krikštopaitytė
Galerija kaip asmenybė
2
• Goda Giedraitytė
Identiteto paieškos
• PARODOS

Literatūra 
• Naujas požiūris į MKČ2
• Juozas Ruzgys
Prarasta atmintis ir tapatybė
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Tik viena minutė
• Svarbiau už religiją3
• Proto klizma3
• Iš Oberhauzeno festivalio archyvų
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Išlaisvintos ekspresijos link

Saliamono Teitelbaumo tapybos paroda

Erika Žibaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Saliamonas Teitelbaumas. "Knygos ir negyvos rožės". 2005 m.
O. Posaškovos nuotr.

Žvilgsnis, klaidžiodamas paveikslo paviršiumi, gali pajusti didžiausią malonumą... Taip galėčiau apibūdinti dailininko Saliamono Teitelbaumo tapybos darbus, eksponuojamus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Malonumas, manyčiau, susijęs su tapybos technikos įvaldymu – potėpio galia neabejotinai atlieka svarbiausią vaidmenį, paveikslus užpildo ekspresyvios faktūrų žymės.

Bene labiausiai į akis krintantis paveikslų požymis – maksimaliai išreikštas emocinis krūvis. Kai kur nuosaikesnis, mažiau artikuliuotas tapysenos mostas, kitur – įsibėgėjantis, nujaučiantis artėjantį siautulingos laisvės šuorą, dar kitur – dramatiškas ir visa apimantis kūrybos pasireiškimas.

Kūrybinis šėlsmas ir po jo stojanti ramybė – tai dvi skirtingos ir viena be kitos menininko paveiksluose neegzistuojančios dvasinės jėgos. Viena – rami ir neapčiuopiama kaip oras, tamsa, sniegas, šviesa už lango ("Kieme", 2005), kita – veržli ir daiktiška kaip medžių šakos arba rožės ant balto lapo ("Knygos ir negyvos rožės", 2005). Tačiau tai nereiškia, kad vieni darbai ekspresyvūs ir emocingi, o kiti – ne. Kiekviename kūrinyje šie pradai (ramus ir veržlus) pasireiškia lygiomis teisėmis, tik skirtingomis proporcijomis. Pavyzdžiui, paveiksle "Rauschen" (2004) labiau išreikšta nuolat besikeičiančių formų kontrastinga, nevaldoma emocinė pusė, o drobėje "Sniegas" (2003) – svarbesnė reikšmė tenka horizontaliai linijai, nuosaikesnei, suvaldytai energijai. Bet tiek vienus, tiek kitus paveikslus nesuklystume pavadinę ekspresyviais.

Ekspresionizmas išreikštas kontrasto principu. O kontrastas savu ruožtu daro stiprų emocinį poveikį. Vakarų tapybos ir meno istorijoje nemažai pavyzdžių, kai du skirtingi pradai, pajungti vienam tikslui, suformuoja tą intensyvų, maksimaliai dramatišką pasaulio suvokimą. Dažniausiai tai iškyla aikštėn karų, nelaimių, vertybių neigimo, abejingumo, absurdo laikais. Tai, kuo pulsuoja Ch. Soutine‘o, O. Kokoschkos, M. Kikoine tapyba.

Galima paklausti – kuo pasireiškia mūsų dienų nelaimės ir absurdas? Juk Europoje jau daugiau kaip penkiasdešimt metų nevyksta karai (tai labai daug), didžiosios revoliucijos, žmonija vis sparčiau vienijasi ir ... atsiskiria. Būtent tą tarpą tarp tylos ir triukšmo, tą begalinį norą išsilaisvinti, išnykti ir iliustruoja dailininko Saliamono Teitelbaumo drobės.

Žėrintis spalvų ryškumas ir skaidrumas, virpantis šviesos ir faktūros pulsavimas pasako daugiau nei patys sudėtingiausi siužetai ir užslaptinti simboliai. Beje, viename kitame paveiksle galime įžvelgti simbolinį aspektą, pvz. drobėje "Menora" (2004), kurioje pavaizduota septynšakė žvakidė.

Daugelį tapytojo paveikslų sunku priskirti vienam ar kitam žanrui, nes ir natiurmortas, ir peizažas neretai egzistuoja tame pačiame paveiksle. Yra ir žmogaus buvimo įrodymų, tai – ant sienos krintantis šešėlis, kambario gilumoje išnyrantis siluetas ("Peizažas – interjeras", 2004).

Už lango atsiveriantis vaizdas ir natiurmortas sujungia ir suvienija skirtingus pasaulius – išorinį, bendrąjį, visų ir vidinį, savąjį, asmeninį ("Veranda žiemą", 2003).

Žiūrėjimo taškas paprastai pasirenkamas iš viršaus. Daiktai paveiksluose struktūriškai pajungti nepriekaištingai kompozicijai. Apgalvota, tiksli paveikslų sąranga suteikia menininko darbams solidžios, brandžios kūrybos statusą. Tuo tarpu potėpių šėlsmas, faktūros akcentavimas, priešingų spalvų, tonų sąskambiai kalba apie nevaržomą, drąsią, aistringą kūrėjo dvasią.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
6:41:10 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba