SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-06-28 nr. 528

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Virginija Januškevičiūtė
Sugydytos atliekos
8

Muzika 
• Julius Finkelšteinas
Ypatingas atvejis
4
• Aušra Listavičiūtė
Tango de Maria
1
• Skirmantė Valiulytė
"Baltica 2002" – Lietuvoje
• Ketvirtieji "Sugrįžimai"
• Elektroninės muzikos vakaras
• KONCERTAI

Dailė 
• Laima Kreivytė
Intymūs pokalbiai
2
• Rita Mikučionytė
Nežemiški dirvonai
1
• Prie ąžuolo
• PARODOS

Literatūra 
 Lietuvos dailės istorija šiuolaikiškai22
• Žmonės kalnuose2
• Skulptoriaus Vlado Vildžiūno albumas
• Jonas Strielkūnas5
• Slavoj Žižek
"Tau galima!"
13
• VAKARAI

Teatras 
• Vlada Kalpokaitė
Lietuvių atsakas - teatras įvyksta
3
• Šarūnė Trinkūnaitė
Trys britų aktorystės pamokos
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Renata Ščerbavičiūtė
Pasaulis po Dabernigo
12
• Živilė Pipinytė
Kinas - šeimos verslas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Lietuvos dailės istorija šiuolaikiškai

[skaityti komentarus]

iliustracija

Lietuvos dailės istorija.

Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, 410 p., 5000 egz.

Mintis viena knyga apimti mūsų krašto dailės raidą nuo priešistorinių laikų iki dabarties atrodė ne visai reali, juolab kad dailės sąvoka aprėpia vaizduojamąją dailę (tapyba, grafika, skulptūra), taikomąją dekoratyvinę dailę (keramika, dailioji tekstilė, baldininkystė, medžio, metalo, gintaro, stiklo, odos ir kt. dirbiniai); nuo dailės raidos neatsiejama architektūra ir XX a. susiformavusios vizualinės meno šakos, tokios kaip fotografija, videomenas, hepeningas, instaliacijos. Ta fantastinė idėja realizuota - turime didoko formato (30x24 cm) 410 puslapių gausiai iliustruotą "Lietuvos dailės istoriją", išleistą Vilniaus dailės akademijos leidyklos. Knyga parengta sutelkus didelį įvairios patirties bendradarbių būrį. Tekstus rašė žinomi dailėtyrininkai, dailės ir architektūros istorijos žinovai A. Aleksandravičiūtė, A. Andriuškevičius, A. Butrimas, A. Jankevičienė, R. Janonienė, A. Mačiulis, M. Matušakaitė, A. Miškinis, L. Šinkūnaitė ir jauni menotyrininkai M. Iršėnas, D. Klajumienė, L. Liškevičienė, J. Mažeikienė, M. Paknys, S. Trilupaitytė ir kiti. Visų neišvardysi, nes tekstus rašė 39 autoriai, nuotraukas pateikė 17 fotografų, iliustracijos buvo atrinktos iš 78 leidinių ir 14 institucijų. Pristatant knygą sudarytojai ypač džiaugėsi geranoriška Lietuvos dailės muziejaus fototekos ir Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvo darbuotojų parama atrenkant iliustracijas.

Knyga suskirstyta į 9 skyrius pagal dailės raidos stilius, epochas, sąlyginius istorinius laikotarpius, kiekvienas skyrius turi savitus poskyrius, atspindinčius atskiros dailės šakos ryšius su kultūros, religijos istorija.

Pratarmėje pažymima, kad siekiant išryškinti dailės ypatumus "chronologinis dėstymas derinamas su probleminiu". Šis principas akivaizdus jau pirmajame skyriuje "Priešistorinė dailė", kuri apima laikotarpį iki XV a. Lietuvos pagoniškoje valstybėje ir nobilitetas, ir žemieji luomai išlaikė tradicines puošybos formas, kuriose dominavo geometrinio ornamento motyvai, išdėstyti horizontaliomis eilėmis. Zoomorfiniai atvaizdai ant kaulo, rago, molinių puodų plokščių paviršių Rytų Lietuvoje iš neolito laikotarpio savitai transformavosi į VI-XV a. papuošalų zoomorfinį stilių Centrinėje ir Šiaurės Lietuvoje su vyraujančiais žalčio, driežo, žirgo, ančių galvučių motyvais. Šimtmečius trukusią paveldo tradiciją iliustruoja vienas baltiškas papuošalas - smeigtukas, kurio amžius - 3000 metų. Kito medžiaga, puošybos technologija, o sudėtingų profilių plastinės raiškos esmė, kaip ir plokštumose raižyti geometriniai ornamentai, išliko.

Jau pirmuose skyriuose aptariama Europos dailės istorijos problematika, nemažai dėmesio skiriama Vakarų Europos meno reiškiniams, turėjusiems poveikį Lietuvos architektūros ir plastinio meno raidai. Gotika knygoje atspindi vakarietiškos viduramžių kultūros didžiausios ekspansijos laikotarpį. Ji įsiveržė į LDK kartu su krikščionybe, kaip sakralinės architektūros, vaizduojamosios ir taikomosios dailės patirtis. Įtaigiai pristatomas ne itin gausus, bet raiškus šio stiliaus paveldas.

Gotiką, baroką, klasicizmą daugiausia buvo tyrinėję architektūros, tapybos istorikai, analizuoti šių stilių portretai, tačiau apie taikomąją, ypač sakralinę, dailę rašyta mažai. Nepakankamai aptartas ir lietuviškasis renesansas, gal kad "LDK renesanso architektūra ir dailė niekada (išskyrus tik kai kuriuos užsieniečių sukurtus medalius ir monetas, vieną kitą juvelyrikos dirbinį) nebuvo gryna" (p. 99).

Autoriams teko atrinkti, sisteminti, apibendrinti monografijose, straipsniuose skelbtus kultūros raidos faktus. Jų tyrinėjimų centre - dailės ir architektūros kūrinys, jo formos ir turinio analizė. Pvz., kruopščiai aptariama architektūros statinio estetinė išraiška, jam būdingi konstrukciniai elementai ar kulto reikmens puošyba. Leidinyje nemaža specifinių urbanistikos, architektūros sąvokų, kurios prašyte prašosi terminų žodynėlio.

Sąsajos su Europos kraštų meno sąjūdžiais ypač akcentuojamos XX a. dailei ir architektūrai skirtuose skyriuose. Apie šį laikotarpį literatūros gausu, bet ji labai nelygiavertė. Tyrinėta daugelis XX a. lietuvių dailės reiškinių, publikuoti jų dokumentai, tačiau menkai nagrinėtos meno srovių tipologija ir dinamika, tų srovių sąsajos su kitų kraštų dailės sąjūdžiais. Knygoje glaustai išryškintas sudėtingas visuomeninis, idėjinis, estetinis dailės raidos kontekstas, atskleidžiami vidiniai jos dėsningumai, aptariami būdingesni temų, žanrų bruožai. Akcentuojamas žymesnių dailininkų kūrybos individualumas, jų reikšmė lietuvių dailės raidai. Čia vengta kategoriškų sprendimų, nes kūrėjas ne visada telpa vienos krypties ar srovės rėmuose, be to, tarp meno srovių ir tendencijų nėra griežtų ribų.

Nuodugniai aptarti XX a. Lietuvos dailę būtų prireikę didelės apimties veikalo. Šioje knygoje daryta atranka, daugiau dėmesio skiriant svarbiausiems kūriniams, žanrinėms ir stilistinėms sistemoms. XX a. dailės procesą aptarė 19 autorių, tad neišvengta ir tam tikro subjektyvumo. Antai, aptariant tekstilę (mažiausiai politizuotą meno šaką), liko nepaminėtos R. Jasudytė, H. Razmienė, sovietų okupacijos metais garsinusios Lietuvos vardą tarptautinėse parodose. Kai kurie daugiašakiai dailininkai priskiriami tik vienai meno šakai. Tarkime, A. Kmieliauskas - tik ekslibristas, o ne monumentalistas, skulptorius, V.K. Jonynas - tik grafikas, nors yra sukūręs originalių vitražų, skulptūrų. Šykštokai pristatyta mūsų išeivijos dailė. Pristigo atidesnio mokslinio redagavimo. Skyrelyje apie XIX a. antrosios pusės dailę nestinga datų painiavos.

Leidinio rengėjai daug dėmesio skyrė knygos meniniam apipavidalinimui, teksto ir vaizdo vienovei. Iliustracijas ir tekstus komponavo įžymus grafikas, knygų iliustratorius B. Leonavičius ir jauna dailininkė J. Židžiūnienė. Daug išmonės ir energijos pareikalavo ne tik iliustracijų atranka, bet ir jų išdėstymas lakšto erdvėje, juk keturiuose šimtuose puslapių sutilpo net pusseptinto šimto iliustracijų su netrumpais užrašais. O užrašai ne tik aiškinantys, bet ir intriguojantys, provokuojantys gilintis į tekstą. Puikus ir knygos viršelis su 28 architektūros, tapybos, grafikos skulptūros reprodukcijomis.

Knygos pabaigoje pateikiamas svarbiausių mokslinių, informacinių šaltinių sąrašas ir specializuota asmenvardžių rodyklė.

"Lietuvos dailės istorija" skirta aukštųjų mokyklų studentams, tačiau ši knyga turėtų būti ne tik kiekvienoje mokyklos ar viešojoje bibliotekoje, bet ir kiekvienuose namuose.

Janina Bielinienė

 

Skaitytojų vertinimai


213. KKK :-( 2002-06-29 15:32
Ar redakcijai negėda spausdinti tokius pompastiškus, vienpusiškus ir ritualinius tekstus? Kažkaip net nepatogu darosi...

214. MMM2002-06-29 15:37
Knyga tokia kraupi, kad nei tokie pagyriamieji straipsniai spaudoj, nei postringavimai TV jos neisgelbes.

216. xX2002-06-29 16:42
Man atrodo, kad šis straipsnis labiau skirtas knygos pristatymui, apžvalgai, bet tikrai nepasakyčiau, kad tekstas yra vienpusiškas. Ar tokiais sakiniais stengiamasi išgelbėti knygą: "... Nepakankamai aptartas ir lietuviškasis renesansas, ...", "...liko nepaminėtos R. Jasudytė, H. Razmienė, sovietų okupacijos metais garsinusios Lietuvos ...". Gal per mažai tokių pastebėjimų, bet apie neobjektyvumą sunku kalbėti. Reikia manyti, kad KKK ir MMM mato giliau?

221. SSS :-( 2002-06-30 15:37
Taip, KKK ir MMM mato giliau - neabejotinai. Ir nebūtina redaktoriams tuojau pat pulti ginti lėkšto reklaminio teksto, jei ne tik jis, bet ir knyga nelabai vykę.

224. nusivylusi :-( 2002-06-30 17:55
Nuobodus sovietinis rašinėlis. Ar ir pati knyga tokia prasta, kad ją anotuoti patikėta sovietinio kultūros ministro žmonai?

225. xX2002-07-01 05:18
Nesu joks redaktorius, bet neturiu ir išankstinio nusistatymo šiam tekstui. Gal KKK, MMM, SSS ir "nusivylusi" turi neigiamos asmeninės patirties santykije su autore? Intrigos visada traukia publiką, todėl tokie komentarai smalsiai skaitomi. Kultūros internetas reikalauja ir "internetinės kultūros", šiuo atveju - tolerancijos "kitokiam". Kokybė yra kokybė, bet kiekvienas turi teisę turėti savo stilių.

231. susirūpinusi (knygos) svoriu2002-07-01 15:34
Mane nuvylė ne rašinėlis, kuris (teisingai pastebėta) yra pristatomojo-reklaminio pobūdžio, o pats leidinys. Atsiversk bet kurį puslapį, ir pamatysi, kad Dailės parodų rūmus (dabar ŠMC) suprojektavo ne Čekanauskas, o Černiauskas (tokia pavardė atspausdinta po pastato nuotrauka), kad Skudučio darbas įdėtas apverstas etc. Autoriai nurodyti tik knygos turinyje, o po tekstais jų pavardžių nepasivarginta parašyti. Bet ar reikia tuo stebėtis, jei sudarytojai tų autorių gerai nė nepažįsta - kitaip autorių sąraše knygos pradžioje Agnė Narušytė nebūtu virtusi "Aiste". Nelabai aiškus ir knygos adresatas - pagal sumanymą ir užsakovų pageidavimus, tai turėjęs būti "vadovėlis vidurinėms mokykloms". Vadovėlis apsunko, išsiplėtė, virto albumu su nevienodos kokybės nuotraukomis (kai kurios teisiog tragiškos, nušviestos klaikia sovietmečio rožine spalva). Tad beliko pernešiotą kūdikį pervadinti "knyga visiems". O kai visiems - tai niekam konkrečiai. Galima, vienok, įžvelgti ir albumo privalumų. Pavyzdžiui, kad nuo mokslų išgeibę menotyrininkai palaikytų sportinę formą tampydami Lietuvos dailės istorijos "plytas". Sunkius albumus ant kreidinio popieriaus reprezentacijos tikslais leidžia nebent valstybės institucijos, tačiau "vadovėlio" žanras tokios prabangos visai nereikalauja - štai "Thames & Hudson" leidykla milžiniškus meno judėjimams ir kryptims skirtos serijos tomus su didelėmis ir kokybiškomis iliustracijomis leidžia "pakeliamus" žmonėms, o ne "pastatomus" į lentyną. Baigiant pastabas apie knygos "rūbą", galima pastebėti, kad viršeliuose nėra nė vieno šiuolaikinio meno (neskaitant architektūros) ir nė vieno moters menininkės darbo reprodukcijos. Su kuo visus ir sveikinu.

236. fanė2002-07-01 16:40
Komentarai įdomesni už straipsnelį. šaunu, kad sugalvojote skaitytojų tribūną. tegyvuoja 7md.

251. xX2002-07-02 07:56
Po 7)-os "šoninės" recenzijos-analizės komentarai nebereikalingi? Gal leidėjai turėtų kiekvieną egzempliorių paimti ir klaidas savo rankomis ištaisyti? Kokia gėda nežinoti ŠMC architekto - ir visa kita! Tai vadinasi "Lietuvos dailės istorija" - šiuolaikiškai...

257. MMM2002-07-02 15:53
Geriausia knygos iliustracija yra p. 279: ant Vyt. D. karo muziejaus varpines plaikstosi LSSR veliava (o del nesuvaldomos sostines miopijos vis dar Kauno centre yra S. Neries g.). Knyga rase vos ne visi siandien aktyviai dirbantys dailetyrininkai, tai kam tas klaidas duoti istaisyti? Negi jiems patiems? Ir ka visas tas leidinys sako apie Lietuvos dailetyra apskritai?

258. akademiskai nusiteikes2002-07-02 17:46
Sako stai ka: dailetyra plevena beorej erdvej, menotyrininkai iprate raustis po archyvus, bet kai reikia surasyti, ka ten rado... Jei VDA nebus jau 1 kurse destomas privalomas akademinio rasymo kursas, niekas nepasikeis.

262. MMM2002-07-02 21:53
Plevena VDU ir VDA dailetyra po 19 a. pozityvistinius aprasinejimus, tai ir pablusta, kada faktu daugiau prisirenka. Tik vienu "akademinio rasymo kursu" problemos neisspresi - reikia logikos, filosofijos pagrindu, dailetyros istorijos, metodologiju analizes, kalbotyros. VDU suformuoti tokias studijas gali, laikui einant. VDA, matyt, ir toliau tokias "Lietuvos dailes istorijas siuolaikiskai" savo zvakiu cechelyje keps.

264. MMM-ui2002-07-03 01:19
Kodėl manote, kad kokių nors specialių studijų srautas gali padėti išspręsti galvos neturėjimo problemą? Nes kaip kitaip pavadinti visas komentaruose paminėtas knygos sudarinėtojų klaidas ir nesąmones? Žmonės turi turėti TALENTĄ tam dalykui, kurį dirba. Deja, kaip matome, taip ne visur yra, ir todėl kritika yra absoliučiai būtina - net ir tuomet, kai ji anoniminė, pikta, kandi ar menkai motyvuota. Gerai, kad sugalvota įsteigti ši internetinių komentarų skyrelį - kažkas iš to turėtų gero išeiti.

265. 13)-tam2002-07-03 10:29
Galva negana tureti, ja dar reikia treniruoti, nes mastymas yra dalykas jei ne ismokstamas, tai bent pramokstamas. Daugumai VDI (aka VDA) absolventu pridarytu klaidu yra labailabai paprastai paaiskinami.

266. 14)-tam2002-07-03 12:14
Beviltiškas dalykas, jei išleistos knygos autoriams dar reikia aiškinti tokius dalykus. Gal ruošiatės juos tampyti už rankos visą gyvenimą?

269. menotyros studente2002-07-03 14:54
Manau, VDA turi daugiau sansu uz Kauna - ten kepami visu galu specialistai, kurie is tiesu gerai neismano ne vienos meno srities. O reikia ne filosofijos pagrindu (kurie destomi), bet siuolaikiskai mastanciu destytoju.

270. 15)-tam2002-07-03 15:24
13) lyg ir ne "knygos autoriai". Uzdave klausima, daviau atsakyma.

271. menotyros studentei2002-07-03 15:27
Bet VDU kol kas dar "Lietuvos dailes istorijos siuolaikiskai" neiskepe. Atsiversk "Darbu ir dienu" 26 toma ir palygink, kaip skirtingai raso VDU ir VDA jaunausios kartos absolventai. Tada klykauti persimesk i www.delfi.lt, jis tam ir padarytas. :)

272. vv2002-07-03 16:04
gal uždarom šią diskusiją? lyg ir viską išsiaiškimom, o rytoj pasirodys šviežienos!

273. 19)-tam2002-07-03 16:13
Izvalgus pasiulymas.

3918. :( :-( 2004-10-26 18:33
Sudas nes cia turejo buti ornamentu piesiniai!!!!!!!!! o cia kazkokia pasaka :(:(:(:(:(

4465. BloodyTears2005-03-01 12:27
Straipsnio neskaičiau, bet knyga pagal mane tai gera...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:37:43 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba