SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-02-17 nr. 696

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Dovilė Tumpytė
Gyvenantys svetur
9

Savaitė 
• Išskirtinės 2005-ųjų premjeros
 Leonarda Jekentaitė
Ar Vakarai suvokia laisvės ribas?
14

Muzika 
• Algirdas Ambrazas
Palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje
8
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Muzikinio teatro aktualijos ir rytdiena
• Filharmonijos koncertai fortepijono muzikos mylėtojams
• KONCERTAI1

Dailė 
• Gabrielė Kuizinaitė
Priešybių jungtis
• Neringa Černiauskaitė
Turas po skulptūrinės keramikos žemes
2
• Kornelija Česonytė
Buvimas kartu
• "Veikime kartu", arba Nauja asociacija6
• Dailininką Joną Surkevičių prisimenant
• PARODOS

Literatūra 
• Žavūs nevykėliai
• Kviečiame į pasimatymus su leidyklos ALMA LITTERA Vilniaus knygų mugės svečiais1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Kreida apibrėžę ratą
2
• Klaipėdos dramos teatre – Williamo Shakespeare’o "Karalius Lyras"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Kino prisiminimai yra universalūs
5
• Sonata Žalneravičiūtė
Filmai vargina akis
1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Vėl apie "realybę"
4

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Savaitė

Ar Vakarai suvokia laisvės ribas?

Leonarda Jekentaitė

[skaityti komentarus]

Įžymus vokiečių režisierius Raineris Werneris Fassbinderis, kurio filmų retrospektyva ką tik vyko Vilniuje, yra sukūręs filmą, pavadintą "Saugokis šventosios kekšės". Jame lyg ir atliekama vieša išpažintis apie filmo "darymo" procesą, apie tai, kokia kaina gimsta kinas. Panašų žanrą yra išbandę ir Andrzejus Wajda filmu "Viskas parduodama", ir Federico Fellini, ir kiti. Tai filmas apie chaotiškus aktorių, jų ir režisieriaus, jo ir prodiuserio santykius, apie visai nešventišką, o kartais ir gana nešvankų meno kūrimo procesą. Mes tampame liudininkais to, kaip dangstomasi reikšmingumo kaukėmis, svaidomasi sakramentaliomis frazėmis, kurios ilgainiui netenka vertės. Dėl garbės ir pinigų aukojama viskas, net tai, kas turėtų būti neliečiama. Svarbiausias yra paskutinis filmo akcentas: Thomo Manno žodžiai apie tai, kad sunku apie žmoniškumą kalbėti tam, kuris pats nepaiso žmoniškumo.

Fassbinderis buvo iš tų menininkų, kurie ypač daug kalbėjo apie žmoniškumo trūkumą, apie vienas kito žeminimą ir išnaudojimą, apie nesugebėjimą mylėti, apie parsidavinėjimą ir elementarų žmogaus orumo nepaisymą. Greičiausiai ir save jis buvo priskyręs prie "šventųjų kekšių". Jo vertinimas negailestingas: šventame reikale ypač pavojingas kekšiškumas. Tarp begalės sąlygotumų, išlygų ir išimčių turi išlikti tam tikros atramos, kai kas besąlygiška, o kitais žodžiais – tai, kas sudaro žmogaus orumo pagrindą.

Thomo Manno žodžius: "Sunku apie žmoniškumą kalbėti tam, kuris pats nėra žmoniškas", pastarosiomis dienomis privertė prisiminti skandalas dėl pranašo Mahometo karikatūrų. Jis sukėlė europiečiui nesuprantamą musulmonų įniršį, pasibaigusį ambasadų deginimu, grasinimais žudyti ir pan. Atsiribodami nuo politinio užsakymo ir apgalvotos provokacijos, kaip gal ir svarbiausių priežasčių, atkreipkime dėmesį į tai, kad žurnalistai teigė ginantys neginčijamą žmogaus teisę į žodžio laisvę. Veik visi komentatoriai, ir lietuviškieji taip pat, mato šiame reiškinyje neatsargų žaidimą simboliais, ženklais, vertybėmis. Tai tiesa, nes postmoderni visuomenė šaiposi iš visų vertybinių hierarchijų ir linkusi žaisti viskuo. Tačiau reikia turėti galvoje, kad šventenybė yra ypatinga vertybė, jos simboliai ir ženklai nėra vienoje horizontalėje su visais kitais kultūros ženklais, tai kultūrinės vertikalės viršūnė. Kiekvienoje kultūroje šventenybė yra tikrovės sampratos sankcija, tai – aukščiausių siekinių, aukščiausių išgyvenimų, didžiųjų transformacijų sritis. Kaip sakė Alphonso Lingis, tyrinėjęs pačias neįtikinamiausias kultūrines sankirtas, mes negalime suprasti kito žmogaus, jei nesuprantame jo tikėjimo. Išgyvendami begalinio kitimo, atsitiktinumų ir sąlygotumų chaosą, žmonės turi turėti absoliutų bendrumo ir atskaitos matą, – tai, kas žmogui yra šventa, nelygstama, kas daro jį žmogumi.

Keista, kad skandalas išbujojo Danijoje, didžiojo filosofo Søreno Kierkegaardo tėvynėje. O juk būtent šis filosofas atkreipė dėmesį į tai, kaip pavojingai elgėsi Sokratas. Tolerantiškieji atėniečiai galėjo į savo šventyklas įsileisti svetimų dievų skulptūras, bet pasmerkė mirti savąjį išminčių, kuris drįso paliesti tai, kas jiems buvo šventa.

Žaidimas šventumo simboliais – tai ne tik blogas skonis, tai visiškas nesuvokimas to, kas žmogų daro žmogumi. Tikėjimo dalykai nėra intelekto veiklos padarinys, atvirkščiai, tikėjimas įprasmina intelekto veiklą. Be jo aštrus intelektas tampa nelaime, kaip aštrus peilis, kuriuo galima pjauti viską. Ta prasme tikėjimas yra šventoji beprotybė – aukštesnė už instrumentinį ir vartotojišką protą. Todėl keista, kai įveldami į savo reklaminius ar politinius žaidimus tai, kas kitam žmogui yra šventa, žurnalistai bijo būti apkaltinti blogu skoniu, bet nebijo nepaisyti žmogaus orumo pagrindų.

Vakarų pasaulio nihilizmas yra daugiau negu vien religijos problema. Vakariečiai taip užsižaidė savo laisvėmis, taip mėgaujasi viskuo, kas ilgą laiką buvo neleistina, o dabar tampa paklausia preke, kad už pinigus pasiruošę daryti šou net iš savo gyvenimo ir mirties, fizinės ir dvasinės. Ar reikia stebėtis, kad jie vis mažiau gimdo vaikų, vis labiau skundžiasi dėl susvetimėjimo, žudosi ir vis labiau tampa po pasaulį pasklidusiais, nusivylusiais, depresyviais, niekuo nesusaistytais, vienas kitam neįsipareigojusiais individais. Šis entropinio išsibarstymo procesas primena įspėjimus apie mūsų civilizacijos saulėlydį. Musulmoniškosios tradicijos atstovai nesiruošia išsibarstyti ir neima pavyzdžio iš Vakarų. Turgus jiems ir lieka tiktai turgumi, kuriam nėra vietos šventoriuje.

Mahometo ar, įsivaizduokime, Kristaus karikatūros, kaip, beje, ir rūpintojėlis alaus reklamoje, yra daugiau negu blogas skonis. Tai net ne išsilavinimo, tai – kultūringumo pagrindų stoka. O pasipiktinimas, kylantis dėl to, nebūtinai iš tikinčiųjų ar tamsuolių, yra pagrįstas. Iš tikrųjų laisvas yra tik tas, kuris suvokia ir savo laisvės ribas.

 

Skaitytojų vertinimai


6556. versus2006-02-20 15:06
Gerbiu autores nuomone, bet negaliu su ja sutikti. Karikatura - politiskai ir socialiai angazuotas menas, ir negalima jo tapatinti su realybe. Taip, tai galinga poveikio priemone, bet jos tikslas - skatinti diskusijas, o ne riauses. Musulmoniskojo pasaulio reakcija visiskai neadekvati, specialiai sukurstyta vietiniu fundamentalistu. Jei koks nors beprotis tusinuku isbadys zmonems akis, ar del to reikia atsisakyti rasymo priemoniu? Jei, tarkim, man nepatinka melaginga kritika, tai galiu rasyti atskyma, kreiptis i teisma uz smeista, paisyti priesu karikaturas ar paslapcia badyti ju figureles adatelemis, bet ne stverti peili ir zudyti niekuo nekaltus zmones ir padegineti namus. Vakarieciai mokosi zvelgti i islama ju kulturines tradicijos kontekste, tai ir jiems vertetu pasistengti pazvelgti i europietiskos kulturos reiskinius musu kontekste. Zodzio ir raiskos laisve cia svarbiau uz religines dogmas - tokia yra demokratijos kaina. Jei nori buti laisvas, turi buti pasiruoses istverti kritikos ugni ir tavo laisves pasireiskimu vertinimus. Stai ir dabar mes kritikuojame danu karikaturista uz nejautruma etc. Kritines refleksijos kultura yra pamatine vakaru civilizacijos dalis, skatinanti ja tobuleti, ir negalima jos aukoti del to, kad kazkas ja ne taip supranta. Zinoma, tai neturi peraugti i kitu niekinima ir juo labiau moralini ar fizini zeminima. Pries saipantis is kitu, reikia moketi pasisaipyti is saves. Taciau del dievo meiles, palikime menui ir kritikai oro, nes is sventuju keksiu tapsime paprasciausiais sventeivomis.

6558. IVS2006-02-21 06:06
Dangau, apie ką straipsnis? Karikatūros ir yra karikatūros, o ne Rūpintojėlis ant alaus butelio. Skirtumą jaučiate? Jei ne, tai neverta ir diskutuoti. Šiandien negalima kritikuoti Mahometo pasekėjų, rytoj - kokio naujojo husseino. Atsipeikėkit! Jei danai būtų deginę Mahometo iškamšas (kaip kad musulmonai mėgsta deginti Amerikos vėliavą) tai būtų blogas skonis, necivilizuota ginčo priemonė, plikas įžeidimas. O čia - karikatūra! Tai uždrausti reiktų ir satyrą, ir feljetoną, ir metaforą dėl viso pikto. Tiesą sakant ir teatrą, ir poeziją, nes niekad negali žinoti, apie ką jie ten. Visus simbolius uždraust! Ir spalvas su atspalviais. Tiek to, netęsiu.
Man daug didesnį pasipiktinimą kelia internete dabar vaikščiojantis bajeris "Dieduko nugarinė" - ir nejuokinga, ir gėda, ir nejauku dėl tokio kažkieno apsileidimo.

6565. JL32006-02-22 01:13
O kas ta "Dieduko nugarine"? Apsvieskit, jeigu galima, smulkiau, as truputi ne kontekste.

6566. IVS2006-02-22 01:34
Nugarinė tai kiaulės, rukyta, matyt, pagal dieduko receptą, bet ant pakuotės parašyta "Dieduko nugarinė". Internetu siuntinėjama su prierašu: pagaliau atrastas racionalus būdas, kur dėti pensininkus. Kažkodėl man nejuokinga, o apmaudu dėl to, kad Valstybinė kalbos komisija pražiūri tokius dalykus. Nenustebčiau, jei ta nugarinė dar ir eksportuojama. Paskui stebimės, kad kitų akyse atrodome kaip barbarai, valgantys arklieną ir besimušantys beisbolo lazdomis. Ir dar nuolankiai lemenantys, kai kokie išsišokėliai musulmonai gina neva savo religiją, o iš tiesų demonstruoja neapykantą visiems "danams", kiekvienai progai pasitaikius. Betrūksta, kad atsiprašytume musulmonų už danus. Suskio įvaizdis būtų išbaigtas.

6576. JL12006-02-23 00:21
Taip, pritariu IVS ir Kudirkai, kad "Lietuvi inteligenta atskirsi is kinku drebinimo". Miela Leonarda, ar tik nepriskaldet is adatos vezimo - kartu su musulmonu fundamentalistais? Ar jau dabar mums visiems reikia klausyti teroristu etikos su pistoletu prie smilkinio? As tai geriau karikaturas paisysiu.

6577. Kalba - IVS2006-02-23 00:23
Bet IVS, nematau nieko, kodėl čia turėtų suklusti kalbininkai; maža kas ką krečia internete. Juk yra "Marčios duona", "Vaivos pyragas" ir kt. Tai nėra "Nugarinė iš dieduko", bet - "Dieduko Nugarinė". Nugarinė, kuria vaišina diedukas. Viskas čia tvarkoj. Tas, kas tuščiai pajuokavo - pajuokavo nemokėdamas kalbos. Ir išvis - Jūs sugretinote tikrai skirtingų reikšmių dalykus...

6579. IVS :)2006-02-23 01:16
Kalbininkai kartais iš didelio rašto išeina iš krašto. Kiekvienam turinčiam kalbos nuovoką aišku, kad dieduko nugarinė ir yra dieduko nugarinė. Ar sakote "nugarinė iš kiaulės"? Tiesiog kalbinė nuojauta sako taip ir ne kitaip. Tuo tarpu "Marčios" ar "Bočių" duona nėra duona iš marčios ar bočių miltų. Tokį žodžių darinį kaip "Dieduko nugarinė" gali sudaryti tik svetimšalis, išmokęs lietuvių kalbą kaip dėlionę ir neturintis gimtosios kalbos nuojautos. Beje, yra ir kitas bajeris. Nežinau, kiek tikras. Betgi pasakojama, kad tais laikais, kai visus siuntinius iš Amerikos kratydavo perkratydavo, vienas Amerikos lietuvis baisiai norėjo būti palaidotas Tėvynėje. Siųsti palaikus beprotiškai brangu ir daug valachitos. Su pelenais beveik tiek pat vargo. Tad uolūs paskutinės valios vykdytojai subėrė pelenus į miltų skardinę. Pridėjo dar šokolado bei aspirino, porą džinsų, kad nekiltų įtarimas, ir išsiuntė. Paprastai į tokį siuntinį įdėdavo ir laišką, kuriame išvardydavo, ką siunčia, kad siuntinių kratytojai nieko neišvogtų. Tą kartą laišką su paaiškinimu pasiuntė atskirai. Giminaičiai, gavę eilinį siuntinį, sunaudojo jį pagal paskirtį bambėdami: trenkti tie amerikonai, siunčia visokį šlamštą, lyg Lietuvoje miltų nėra! Kadangi miltai buvo prasto skonio ir tešlą buvo sunku iš jų užmaišyti, tai taupūs giminaičiai sumaišė juos su "normaliais" miltais ir kepė iš jų blynus. Po trijų mėnesių, pasiklydęs pašte, apiplyšęs bet neatplėštas, atėjo ir laiškas. Va tada giminaičiai ir sužinojo, kad pasispjaudydami valgė "Dieduko blynus".

6580. kalba2006-02-23 08:23
Matote, "nugarinė" yra gaminys, o ne kūno dalis. Kol nėra gaminio, tai - nugara. Nugarinė ne "iš kiaulės", o "kiaulienos nugarinė", jei kalbame apie gaminį. Jūs žiauriai klysdama su tokiu aplombu ginate savo tiesą... Vartodama bjaurius teršalus "valachitos", "bajeris", kai tiesiog galima gražiai lietuviškai pasakyti "vargo", "rūpesčių", samprotaujate apie kalbininkų klaidas. Beje, anekdotas apie pelenus seniai apsamanojęs ir barzdotas...

6583. IVS :)2006-02-23 17:24
Pirmiausia jūs pati, kalba, komentare 6577 pavartojote "nugarinė iš dieduko", aš tik perklausiau, ar sakote ir "nugarinė iš kiaulės". Dabar gi pati matote, kad nesakote. O tuos žodelius tyčia surašiau jums paerzinti :), bet pakreipiau juos ant šono, kad būt matyti, jog su jais kažkas negerai. Šiap ar taip, tą "Dieduko nugarinę" dabar kaišioja vieni kitiems ir visi supranta vienareikšmiškai, išskyrus tokias "kalbas", kaip jūs :P

6590. xX2006-02-24 10:44
Tos nelemtos Mahometo-teroristo karikatūros - elementarus culture komunikavimo nesklandumas, klaida iš tamsumo. Juk musulmonai visai nėra išvystę tokio žanro, kaip karikatūra. Vakarų cvilizacija irgi daug ko nesupranta, bet dėl to ji nėra menkavertė. Beje, tas danų Jyllands Posten vis tiek post factum turėjo atsiprašyti įžeistų musulmonų. Taigi, kaip viena protinguolis sakė, žinios yra jėga. Nežinojimas - vargas, kuris nemažai "kainuoja" - ne tik taikiukai musulmonai (ir aš su jais) švenčia pergalę (pozityvas), bet ir teroristai panaudos šią pergalės patirtį dar ilgai (negatyvas?).

6591. Kitakalba2006-02-24 11:04
Dieve, kaip atsibodo ta pernelyg savim pasitikinti ypata IVS. Dėl linksnių - tai atsiverskit J. Šukio "Linksnius ir prielinksnius" arba Akademinę gramatiką ir pamatysit, kokia lietuvių kalba turtinga, kiek linksniai turi reišmių. Normalu yra ir dieduko nugarinė, ir močiutės lašiniai - tai priklausomybės kilmininkas, juo pasakomas asmuo, kuriam kas priklauso. Kas kita yra kilmininkai, nusakantys medžiagą, iš kurios padarytas koks daiktas. Šitiems priklausytų ir kiaulienos nugarinė... O dėlei karikatūrų - tai jos gal ir būtų "tik karikatūros", jei ne kai kurie faktai (gal jie ir neteisingi)- "XXI amžiuj" Landsbergio (jis remiasi Litvinenka, buvusiu KGB karininku, kur Anglijoj dabar gyvena)buvo rašyta, kad danų laikraščio Kultūros skyriaus vadovas - prieš keletą metų dirbo Maskvoj, jo žmona - KGB generolo dukra. Manau, toje stažuotėje jis išsiugdė neblogą supratimą apie vakariečių ir rytiečių laisvės ribų supratimą, skonį ir kitus dalykus ir tuom pasinaudojo.

6593. IVS2006-02-24 20:28
Gerai jau gerai. Daugiau nieko nebesakysiu. O savim pasitikinti nesu. Taip pat nepasitikiu Akademine gramatika. Niekuom nepasitikiu. Visur visko klausinėju, teigiu, apsisukus neigiu, jei kas įtikina atvirkščiai. Jus manęs neįtikinote su tais lašiniais. Skamba vis tiek durnai.

6600. adalbertas2006-02-26 17:56
ponia Leonarda,pasižiūrekit į veidrodį,tai apie jus Fasbingeris,būtent apie jus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:37:07 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba