SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-01-19 nr. 739

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Pagiriamasis žodis karosui
1

Muzika 
• Algirdas Ambrazas
Ilgai laukta premjera
1
• Margarita Dvarionaitė
Rostislavas „Lenskis“
• Kauno kvartetas pristato naują kompaktinę plokštelę
• Lietuva pasaulinėje muzikos mugėje1
• Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolės Vilniuje1
• KONCERTAI

Dailė 
 Kęstutis Šapoka
Apie žmonių ir tautų gyvenimo jausmą
15
• Aistė Paulina Virbickaitė
Sklidini meno
• Dalia Šivickaitė
Paskutinė priemonė
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Knygos 
• Skaidra Trilupaitytė
Petras Repšys ir jo karta
2

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pasiilgusiems prancūzų kino1
• Ar norite pagauti sėkmės paukštę?3
• Apie medžioklės naudą
• Arūno Matelio filmas nominuotas JAV kino režisierių gildijos apdovanojimui
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Dialogo miestas
• Vilniaus garbės vardai

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Pas rusus (su lietuviais)
8

Anonsai 
• LR seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto skelbimas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Apie žmonių ir tautų gyvenimo jausmą

Gintaro Znamierowskio ir Algio Ramanausko „Introspektyva“ galerijoje „ARTima“ Vilniuje

Kęstutis Šapoka

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gintaras Znamierowskis. „Juodas kvadratas“

Ernstas Gombrichas teigia, kad parašyti apie modernaus meno istoriją beveik neįmanoma, nes ją reikia vis iš naujo perrašinėti. Juk kokią aktualiausią savo dienų dailės viziją galėjo matyti, tarkim, XIX a. pabaigos dailės kritikas? Jis net nebūtų įtaręs, kad kertiniai tuometinės dailės raidą veikę kūrėjai yra trys menkai težinomi marginalai Van Goghas, Gauguinas ir Cezanne’as. Panašios mintys apie dailės istorijos perrašymą peršasi ir aplankius „ARTimos“ galerijoje veikiančią Gintaro Znamierowski ir Algio Ramanausko parodą, skirtą moderniajam menui atminti.

Kalbėdami apie lietuviškąją „postmoderniąją“ tapybą jau naudojamės daugmaž nusistovėjusiais vertinimo štampais. Kita vertus, pastaruoju metu jaučiamas jaunojo meno (taip pat ir tapybos) atėjimas į Lietuvos vaizduojamojo meno sceną. Ši paroda – išskirtinis reiškinys, nes čia (re)debiutuojantys menininkai nėra jauniausios kartos atstovai. Znamierowskis jau yra debiutavęs daugiau nei prieš dešimtmetį kartu su jaunaja Parodų rūmų transformacijos į ŠMC menininkų banga. Ramanauskas ateina iš alternatyvios elitiniam menui kultūros sferos, norėdamas to ar ne, neišvengiamai atsinešdamas ir visą savo įvaizdžio – Broniaus ir Peliuko Sūrskio – socialinės ir politinės satyros svorį ir specifiką.

Taigi iškart susiduriame su „debiutavimo“ simuliakru. Ne veltui pasirinktas „introspektyvos“ formatas: jis lyg ir byloja apie „debiutą“, tačiau slepia solidžią „retrospektyvą“.

* * *

Šios paslaptingos „Introspektyvos“ įvadą galima būtų pradėti kiek perfrazuota Arthuro Schopenhauerio mintimi, kad sąmonė patiria save kaip tam tikros nepažinios biologinės valios pėdsakus tik „vaizdinio“ stichijoje, t.y. regimajame pasaulyje. Žmogus priverstas nuolat blaškytis tarp kančios (nepatenkinto troškimo) ir nuobodulio, kurį sukelia laikinas troškimo patenkinimas. Valia yra absoliučiai nepažini – artima Immanuelio Kanto „daiktui savaime“, pažįstančiam protui nepasiekiama, nors ir mąstoma būtybė. Šioje antisistemoje vaizdinys įsteigiamas vidinėje realybėje ir pradeda funkcionuoti po paviršiniu kalbos sluoksniu kaip savarankiška giluminė jėga ar valia.

iliustracija
Algis Ramanauskas. „Suprematizmas“

Šis trumpas metafizinis ekskursas naudingas apžvelgiant formaliąją ir ikonografinę Znamierowskio ir Ramanausko kūrinių sandarą. Viena vertus, atsispiriama nuo galingos elitinio tapybos meno tradicijos (sąlygiškai pavadinkim ją tašku „A“) Vermeero ar mažųjų olandų pasaulio matymo ir pamažu judama moderniojo meno link. Čia, persklendus įtampos ir pasąmoniniais troškimais persunktą siurrealizmo pasaulį, apsistojama ryškioje ir spalvingoje popmeno ir „britarto“ ikonografijoje, gudriai žaidžiančioje elitinio meno profanacijos subtilybėmis. Taip į lietuviškos ekspresionistinės ir postmoderniosios ekspresyviosios tapybos raidą retroaktyviai rašomas netipiškos (?) mums tapybinės tradicijos puslapis.

Tuo pat metu kito autoriaus (anti)estetinė projekcija ima slysti nuo konceptualiai priešingo taško „C“ – masinio komercinio arba popkultūros mentaliteto klišių ir pačios „banaliausios“, vulgariausios liaudiškosios – „turgaus“ artefaktų sąmonės (lydimos atitinkamos socio- ir etnodiferenciacinės nenorminės leksikos intarpų), plastiškai artėja prie šiuolaikinio meno socialumą imituojančio „vilnonio neoavangardizmo“.

Abiejų autorių kūriniai konceptualiai susitinka pusiaukelėje, arba taške „B“, kurį galėtume apibūdinti kaip specifinę būseną, Michailo Bachtino vadinamą „karnavaline kultūra“. Čia mezgasi absurdo logika, komunikaciniai ryšiai, kurių esmė – nepaisyti jokių socialinių, moralinių, etinių normų. Karnavalinio veiksmo dalyviams atsiveria plačios familiaraus bendravimo galimybės, paremtos nuolatiniu užslopintų troškimų išviešinimu ir simuliatyviu jų patenkinimu. Dar viena esminė tokio būvio sąlyga, taikliai nusakyta Ericho Frommo ir Guy Debord’o – visuomenei būdinga kaita nuo būti į turėti, o galiausiai turėti virsta į atrodyti paskutinėje reginių visuomenės stadijoje.

iliustracija

* * *

Kontempliuodami šiuos kūrinius esame nepastebimai įtraukiami į dar vieną lygmenį, peržengiantį formaliosios ar ikonografinės analizės rėmus. Tai estetinės parapsichologijos ir senosios magijos tradicijų pasaulis, verčiantis mus nesąmoningai tikėti, kad materialusis, arba juslinis, pasaulis egzistuoja vien tam, kad įkūnytų ir palaikytų kitą įsivaizduojamą pasaulį – dar materialesnį, prabangesnį ir komfortabilesnį! Įsismelkdamas ir įsigilindamas į šį tobulą vaizduotės esinį, t.y. į patį save, į savo vidinę tikrovę, vaizdinys pamažu atskleidžia savo tuštumą, suvokdamas, kad iki galo nepajėgia tapti tuo, kuo norėtų būti!

Štai čia, vėl persikūniję, ir išnyra estetinės magijos virtuozai Znamierowskis ir Ramanauskas. Atsigręždami į etninę popkultūrą, jie keliauja per socialinės pasąmonės tuštumas, apvaisindami jas jų pačių margaspalviais lūkesčiais. Leisdamiesi gilyn – vis primityvesnių ir komerciškesnių struktūrų link, sukeldami vieną pasąmoninį orgazmą po kito, jie pasiekia troškimų reinkarnacijos viršūnę, užpildydami vaizdinį savimi pačiu! Po to Gintaras ir Algis vėl sugrįžta į žemiškuosius pavidalus. Tačiau jų kūriniai jau užkeikti! Tik tie, kurie turi trečiąją akį, gali įžiūrėti, kad Gintaras tapo ne paprastais aliejiniais dažais, o audžia juos iš skambančių neoniniais pustoniais kolektyvinės priešsąmonės atspalvių. Taip pat nedaug kas pastebi, kad Algio numegzti drabužiai – ne šiaip funkcionalūs daiktai, jie taip pat švyti! Visi prisimename drabužį, kurį apsivilkęs tampi nematomas, tačiau Algis, megzdamas šiuos objektus kūnui, atlieka atvirkštinio užkeikimo ritualą – jei užsivilksi šį drabužį, tapsi dar labiau matomas, nei paprastai esi! Švytėsi ne tik pats, bet ir visos slapčiausios tavo mintys – pats tapsi iracionalia biologine valia! Bent jau mitinių masinės kultūros simuliakrų erdvėlaikyje.

 

Skaitytojų vertinimai


9321. Aleksandra piktytė :-( 2007-01-23 20:31
Tokio baisaus straipsnio seniai neskaičiau- jezau marija. Gintaras su Algiu juoksis tris dienas, iš tokio teksto.

9323. kiskis p2007-01-24 15:06
gintaras su algiu, ach.

9324. uudis2007-01-24 15:46
ne gintaras su algiu, o Gyyntaras su AAAlgiu, va taip va...

9325. IR ELITUI NUO ZAGRES AISKU2007-01-25 00:38
Sis skaitalas, o dar kitaip orgazmas, skirtas paciam po..pu.liaciniam ( populistiniam) projektui! Ar supratot GAAAIDZIUKAI!!!!!

9326. patenkintasis2007-01-25 08:37
ooooch, aaaaach kaip tobulai patenkinau savo simuliakrini troskima ir be kiskucio pagalbos, bet deja teks vel testis suvokiamos kancios nuobodybeje, bet- jus daktare- tikrai dieviskas ir parodos autoriai tokie dieviski!!!aciu!!!

9328. Loreta2007-01-27 00:01
...nezinau kaip ten del straipsnio (painaus), bet darbai parodoje net labai patiko. Senai nemaciau nieko panasaus nei Lietuvoje nei uz jos ribu! Tiesa, teko kazkada su Gintaru dirbti veinoje reklamos agenturoje. Tas personazas paliko kazkoki dvilypi ispudi. Jo suprasti nebandyk - neimanoma :-)

9330. joana2007-01-27 15:04
Man irgi teko su juo dirbti reklamos srityje. Pasikuklinote. Jis palieka trilypi net penkialypi ``ispudi``. Buvo taip: sedi visa diena paniures ir depresyvus, bet jei sugebi prakalbinti pasirodo linksmas ir visai ismintingas zmogus. Diagnoze: asmenybes susiskaidymas. Nors man jis labai fain.

9331. kiskis p2007-01-27 18:30
man pasakojo, kad algis ramanauskas karta per bala pernese vaikuti.

9332. marcius r.2007-01-28 12:06
merguzeles skiedziat, Gintaras normalus ir paprastas kaip trys kapeikos

9333. Onute2007-01-28 12:34
Baikit panos. Gintaras nerealus bachuras. Kai ikala, tai taip pralinksmeja..Uzsimano megu. Negaliu apsakyti, kaip smagu su juo pasiausti. Jus net nezinot, kokius bajeriukus jis isdarineja.

9334. kiskis p (nerealus)2007-01-28 12:37
o paskuji mergos stebisi kodel jas vadina kvaisomis.

9335. BRONIUS LETAI :-( 2007-01-28 18:55
Paroda super, straipsnis sch..., komentarai dvigubai sch. Vaiku leksika. Du gaidziukai su kiskiukais ir t.t.

9336. kiskis p2007-01-28 22:35
pasake senis pasilipes ant kopeciu.

9338. Sandra :-) 2007-01-29 12:08
Kuo tas tekstas taip uzkliuvo? Na prie humoro autorius, na juokingas siek tiek. Na ir kas is to?

9350. zbygniewaaaaaaaaaa2007-01-30 14:03
bezpriedielaaazzzzz

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:36:18 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba