SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-04-21 nr. 705

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Naujos žaidimo taisyklės
2

Muzika 
• Giedantys po Bernardinų skliautais1
• Giedrė Kaukaitė
Recitar cantando!
1
• Instrumentininkų virtuozų duetas Filharmonijoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Goda Giedraitytė
Ką pasiūlo klaipėdiečiai
• Rita Mikučionytė
Jei nėra, tai nėra
3
• Lietuva pakviesta į scenografijos ir teatro architektūros kvadrienalę
• PARODOS5

Literatūra 
• Ponas prisukamas paukštis
• Atmintis sugrįžta
• VAKARAI

Teatras 
 Seniausias Rusijos teatras Vilniuje1
• Mejerholdo atvestas
• "Aukso obuolys" Jaunimo teatre3
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Mūsų daug
1
• Ar verta pasitikėti žiūrovais?
• Živilė Pipinytė
Kam jiems to reikia?
• Kristijono Vildžiūno filmas – oficialioje Kanų festivalio programoje
• Pažintis su ispanų kinu tęsiasi
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Labai didelis "penetratorius"
16

Anonsai 
• Gerbiami skaitytojai,

Teatras

Seniausias Rusijos teatras Vilniuje

Peterburgo Aleksandros teatro viešnagė

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Antrininkas"

Balandžio 26, 27, 29 ir 30 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre viešės Rusijos A. Puškino valstybinis akademinis dramos teatras (Aleksandros teatras). Viešnagė skirta šio teatro 250-osioms metinėms. Gastrolių metu bus parodyti du spektakliai – Fiodoro Dostojevskio "Antrininkas" ("Peterburgo poema") ir Nikolajaus Gogolio "Revizorius". Abu spektaklius režisavo Valerijus Fokinas.

Rusijos valstybinis akademinis A. Puškino dramos teatras, legendinis Aleksandros teatras, – vienas seniausių nacionalinių Rusijos teatrų. Jis buvo įsteigtas Senato įsakymu, kurį pasirašė Petro Didžiojo dukra imperatorė Jelizaveta 1756 m. rugpjūčio 30 dieną. Aleksandros teatro įsteigimo data tapo Rusijos profesionalaus teatro gimimo diena ir Rusijos valstybinės politikos pradžia teatro meno srityje.

Nuo 1832 m. Rusijos valstybinis dramos teatras gavo nuostabų pastatą Nevos prospekto centre Sankt Peterburge, pastatytą pagal žymaus architekto Carlo Rossi projektą. Šis pastatas buvo pavadintas Aleksandros teatro vardu (imperatoriaus Nikolajaus Pirmojo žmonos Aleksandros Fiodorovnos garbei), ir nuo tol teatro vardas neatskiriamai susijęs su scenos meno pasauline istorija. Unikalus pastatų kompleksas, penkių ložių aukštų žiūrovų salė, didžiulė scena, paradinis fojė, didingas fasadas, kuris tapo viena Šiaurės sostinės emblemų, įėjo į pasaulinės architektūros lobyną ir yra UNESCO kultūros vertybių sąrašuose.

Aleksandros teatro sienos mena žymius Rusijos valstybės veikėjus, politikus, vadus, kultūros veikėjus. Čia lankėsi A. Puškinas, M. Lermontovas, N. Gogolis, I. Turgenevas, F. Dostojevskis, L. Tolstojus, A. Čechovas, P. Čaikovskis, A. Gorčakovas, S. Vitte, V. Stolypinas, K. Mannergeimas, daugelis karūnuotų asmenų iš Europos valstybių. Čia įvyko ir daugelio rusų dramaturgijos klasikos kūrinių premjeros – nuo A. Gribojedovo "Vargas dėl proto" iki A. Ostrovskio ir A. Čechovo pjesių. Aleksandros teatro scenoje vaidino žymūs rusų aktoriai V. Karatyginas, A. Martynovas, N. Simonovas, N. Čerkasovas, V. Merkurjevas, I. Gorbačiovas, B. Freindlichas, aktorės J. Semionova, M. Savina (Rusijos teatro veikėjų sąjungos įkūrėja), V. Komissarževskaja, J. Korčagina-Aleksandrovska, J. Time, N. Urgant. Teatre dirbo didieji teatro režisieriai V. Mejerholdas, L. Vivjenas, G. Kozincevas, G. Tovstonogovas, N. Akimovas. Su teatru bendradarbiavo didieji dailininkai A. Benua, K. Korovinas, A. Golovinas, N. Altmanas, įžymūs kompozitoriai A. Glazunovas, D. Šostakovičius, R. Ščedrinas.

Dabar Aleksandros teatrui vadovauja garsus režisierius, Rusijos liaudies artistas Valerijus Fokinas. Aleksandriečių spektakliai įtraukti į visas pasaulines teatro enciklopedijas.

Balandžio 26, 27 d. – Fiodoro Dostojevskio "Antrininkas" ("Peterburgo poema" pagal Aleksandro Zavjalovo ir Valerijaus Fokino inscenizaciją). F. Dostojevskio vardo atsiradimas Aleksandros teatro afišose visiškai teisėtas. Su šiuo teatru susijusi rašytojo jaunystė. Jis dažnai ateidavo čia, stebėdavo žinomų aktorių kūrybą. Būtent Aleksandros teatre įvyko jo kūrinių inscenizacijų premjeros, o spektakliai "Idiotas" ir "Lošėjas" turėjo nuolatinį ir pelnytą pasisekimą. Kreipimasis į patį paslaptingiausią ir aštriausią Dostojevskio kūrinį "Antrininkas" V. Fokinui taip pat ne atsitiktinis: čia į pirmą planą iškyla Peterburgas su savo tamsa ir pūga – miestas vaiduoklis, miestas svajonė, kuriame taip lengva prarasti save. V. Fokino spektaklis yra pirma teatro istorijoje F. Dostojevskio "Peterburgo poemos" – paslaptingiausio ir fantastiškiausio rašytojo kūrinio – teatrinė interpretacija. "Antrininko" veiksmas skleidžiasi Fontankos krantinėse, prie Izmailovsko, Semionovsko ir Aničkovo tiltų, Vidaus reikalų ministerijos departamente, kuris yra prie dabartinės Lomonosovo aikštės (prie buvusio Černyševo tilto), smuklėje Apraksino gatvelėje, galerijoje "Gostinnyj Dvor", Nevos prospekte, Šestilavočnaja (dabar Majakovskio) gatvėje. Departamento tarnautojo pono Goliadkino maršrutas gali visiškai sutapti su mūsų šiuolaikiniais maršrutais, kaip ir mes galime būti "goliadkinai", kankinami daugybės nevalingų kompleksų, pretenzijų ir skriaudų.

V. Fokinui "Antrininkas" – antroji Peterburgo dilogijos dalis, kuri prasidėjo Gogolio "Apsiausto" pastatymu praėjusio sezono pradžioje Maskvos teatre "Sovremennik".

Balandžio 29, 30 d. – Nikolajaus Gogolio "Revizorius". Ši dviejų dalių komedija pastatyta pagal V. Mejerholdo ir M. Korenevo sceninę versiją. V. Fokinas, pagrįstai laikomas vienu geriausių N. Gogolio kūrybos žinovų, į šį kūrinį atkreipė dėmesį jau trečią kartą. Tačiau jo projektas Aleksandros teatre – ypatingas. Būtent šioje scenoje nemirtingoji komedija buvo pristatyta pirmą kartą 1836 m. balandžio 19 d., o pats N. Gogolis aktyviai dalyvavo kuriant legendinį spektaklį. Šiuolaikinis pastatymas – tai dešimtoji "Revizoriaus" versija Aleksandros teatre. Ir joje teisėtai įsiviešpatauja trys archetipai. Pirma – senos, istorinės premjeros vaizdai, antra – genialaus Vsevolodo Mejerholdo spektaklio, 1926 m. pastatyto Valstybiniame V. Mejerholdo teatre, reminiscencijos, ir, žinoma, paties Peterburgo vaizdai. Ne tik gogoliškojo Peterburgo, bet ir šiuolaikinio, kuris atsiveria mums savo didybe ir kartu sarkastiškomis grimasomis. Iš įprastinio gyvenimo kylantis sielos absurdas – štai spąstai, laukiantys šiandien visų, kurie mano, kad ydos gali valdyti pasaulį. Šiuo atžvilgiu geniali Gogolio komedija gali būti priimta ir kaip "valstybinė" pjesė.

LNDT inf.

 

Skaitytojų vertinimai


10424. MN :-) 2007-05-29 19:07
Man labai patiko . Labai tikroviskai Suvaidino drama Mantas Daraskevicius . Manau reiketu imti pavizdi is Manto.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:35:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba