SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-06-17 nr. 666

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
ZT/Hollandia pozicijos

Muzika 
• Laima Žukauskaitė
Praeities atšvaitai
1
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Pianistiniai kontrastai
• "Melos" šeimyninių vakarų tradicijos7
• Vaclovas Juodpusis
Vasara su Čiurlioniu
• Garsus Vokietijos ansamblis atliks senosios muzikos programą
• Indų ir vakarietiškų tradicijų derinys1
• KONCERTAI

Dailė 
• Ingrida Tamošiūnienė
Paslaptingi "vyrai"
1
 Marius Zavadskis
Paribio kultūros zonos
• Vika Ryžovaitė
Kas geresnio, miestelėnai?
4
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• "Vilniaus šokio spaustuvė’05"
• "Menų faktūra" padės pasirinkti2
• "Antigonė" pelnė "Geriausio spektaklio" diplomą2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Lietuvių kino padangės herojai
• Betmenas – nakties būtybė
• ŠMC TV sugrįžta3
• Santuokos terapija
• Ieškantiems tiesos1
• "Pagaminta Lietuvoje. 1956–1991"
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Dešimt kenksmingiausių knygų
• Krintančios žvaigždės

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Paribio kultūros zonos

VDA diplomantų darbai

Marius Zavadskis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Mariaus Skudžinsko ekspozicijos fragmentas

Birželio 3–9 d. Užupio "Galeroje" veikė Mariaus Skudžinsko darbų paroda "REFERratas". Tai diplominis VDA magistranto projektas, kurį būtų galima pavadinti narcizišku autoportretu arba tapatybės paieškų lauku, nubarstytu atpažinimo ir susitapatinimo reikalaujančiais ženklais. Net ne ženklais, o nedideliais pasakojimais. Mat jam visada svarbu savo darbais papasakoti kokią istoriją. Istorijos margos, margi ir jų pateikimo būdai. Pasakojimą Marius konstruoja visomis prieinamomis priemonėmis: dirbina skulptūrą, renčia instaliaciją, meistrauja objektus, naudoja rašytinį tekstą, provokuoja žiūrovus tiesiogiai įsitraukti į meno kūrino išgyvenimą.

Autorių labiausiai domina topografiniai bei socialiniai tapatybės aspektai, turbūt aktualiausi jaunam žmogui, atsidūrusiam sparčiai kintančių socialinių ir ekonominių faktorių akivaizdoje.

Prie įėjimo žiūrovą pasitinkanti instaliacija "Akinius nusiimk...", persmelkta iniciacijos ritualo nuojauta. Matome barjerą, tarsi perskiriantį tapatybės erdvę į dvi dalis: vienoje kaupiasi intymūs sentimentai ir galimi būsimos krypties pasirinkimo variantai, kitoje – atšiauri viešosios erdvės sfera, pasmerkianti subjektą nomadiškoms klajonėms ir nuolatinei galios sistemos kontrolei. Bilietų kasos langelis – savotiški vartai, pro kuriuos iškeliaujama su bilietu į vieną pusę. Prieš akis lieka tik jaunystės atminimų prisigėręs krėslas ir galimybė pagal nuotaiką kaitalioti iš anksto "iškeptą" televizoriaus transliuojamą žinią, kurti savo tapatybę.

Siekdamas apibrėžti savo laikyseną šiuolaikinio meno akivaizdoje Marius renkasi transgresijos strategiją. Jis peržengia visuotinai pripažintus autoritetus ir jų sukurtas ribas tam, kad galėtų iš naujo apibrėžti autentiškų vertybių ribas. Štai pagal savo paties kūrybinius metodus plėvelėn įsuptas tyso didysis pakuotojas Christo. Dabar jis jau nugalėtas ir suvartotas, o jo autoritetas suvirškintas ir adaptuotas specifiniams susitapatinimo poreikiams. "Soskaras" sarkastiškai interpretuoja verslo struktūrų ir medijų ir eksploatuojamą "žvaigždžių industriją". Autorius taikliai demonstruoja nevykėlišką su prekiniu ženklu tapatintis bandančio žmogaus situaciją. Įvairiausi čempionų kultūros šlovės ir pripažinimo ženklai čia tampa apgailėtinu šlamšto kratiniu.

Tuo tarpu chrestomatinis Meret Oppenheim kailiniuotasis puodelis tiesiog prilyginamas televiziniam simuliakrui. Tai tik dar viena originalo neturinčios kopijos kopija.

Galiausiai – vaikišką žaidimą primenantis "Anonimo skeneris", kurio metalinis šratas iš lėto piešia atpažįstamą raštą. Taip deklaruojama, jog tik laisvas savitikslis judesys, žaidimas, kūryba tėra pajėgi iš nulių masės išplėšti kad ir ne pirmarūšius, bet individualius bruožus, užtikrinti vienokią ar kitokią tapatybę.

Visai Mariaus ekspozicijai būdinga underground pozicija. Savo darbuose autorius kvestionuoja pripažintus autoritetus ir manipuliacines visuomenines struktūras, kritikuoja masinės kultūros fetišus, renkasi "žemojo" meno estetiką, eksploatuoja viešumoje slopinamą kūniškumą ir seksualumą, renkasi žaidybišką kūrybos strategiją, darbuose naudoja kasdieninius, asmeninius daiktus, slengo retoriką. Šiuo atveju marginali paribio kultūra eilinį kartą tampa viešosios kultūros idėjų šaltiniu bei gyvybingumo garantu. Parodos eksponavimui pasirinkta alternatyvi erdvė netik sukuria adekvatų foną eksponuojamiems darbams, bet ir organiškai pratęsia Mariaus vystomą mintį.

Manipuliuodamas visuotinai paplitusiomis populiariosios kultūros, žiniasklaidos klišėmis, tiesioginėmis klasikinių modernaus meno kūrinių citatomis, remdamasis teorinėmis įžvalgomis ir asmenine patirtimi Marius konstruoja racionaliai apgalvotą ekspoziciją, konceptualiai išreiškia aktualias idėjas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 77 iš 77 
6:34:12 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba