SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-01-31 nr. 553

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Renata Dubinskaitė
Lemtingi atsitiktinumai
9

Muzika 
• Keturioliktasis gimtadienis
• Vita Česnulevičiūtė
Gyvas kryptingu veikimu
• Rima Povilionienė
Latvijos muzikai Filharmonijos scenoje
• Džuljetos partiją šoko Natalija Ledovskaja
• Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos vokalinė grupė "Jazz Land"2
• Pristatyti Lietuvos instituto planai5
• KONCERTAI

Dailė 
• Apie įvairų meną20
• Elena Černiauskaitė
Opozicijų žaidimai
1
• Dovilė Tumpytė
Vienas žvilgsnis
1
• Dėmesio!
Skulptūros klonavimas?
5
• PARODOS

Literatūra 
• Halina Poświatowska2
• Vilniaus universiteto biblioteka išlaikys savo statusą
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Fantasmagoriškumo ribos
• Daina Bogdanienė
Dviejų ilgaplaukių kometų susitikimas
 Neramių situacijų meistras9
• "Portija Koglen" Vilniuje1
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Nesibaigianti vidurio pasaka
• Naujas kino centras1
• Bergmanas perlų padaže6
• Kai susilieja miestai
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Neramių situacijų meistras

Apie ką rašo Jonas Fosse

[skaityti komentarus]

iliustracija
H.Hansen nuotr.

Jonas Fosse yra keturiasdešimtmetis. Gimė 1959 metais Haugesunde. Gyvena Bergene. Jau dvidešimt metų. Teatrui rašo kokius aštuonerius metus. Iki tol mokslingas literatūrologas buvo ėmęsis visokiausių literatūros žanrų: romanų, esė, apsakymų vaikams. Jonas Fosse priklauso rašytojų kartai, tai literatūrinei srovei, kuri iškilo 1980-aisiais kaip opozicija socrealistinei tradicijai, dominavusiai Norvegijos literatūroje iki 7-ojo dešimtmečio. 1983 m. Fosse debiutavo romanu "Raudona, juoda", vėliau pasirodė romanas "Uždara gitara" ir eilėraščių rinkinys "Angelas su vandeniu akyse" (1986); išleido daug poezijos ir prozos kūrinių, parašytų vadinamąja "sąmonės klyksmo" (scream-of-consciousness) maniera. Kūrinių veiksmas vyksta mūsų laiku, tačiau tekstas nesuteikia informacijos apie veikiančiojo asmens amžių, nenusako, kaip jis atrodo ar iš kur jis yra. Visa tai pamažu ir netiesiogiai atsiskleidžia per veikėjo mintis, išsakomas pirmuoju asmeniu. Pats Fosse vadina tokią romanų kūrimo techniką paprastai - rašymu. Ypač jam rūpi teksto ritmas. Geriausiais Jono Fosse romanais laikomi "Melancholija 1" ir "Melancholija 2". Jie pagrįsti norvegų tapytojo Larso Hertervigo (1830-1902) gyvenimo ir kūrybos istorija.

Anksčiau Fosse niekad nerašė teatrui. Kaip pats pabrėžia, "iš atmetimo reakcijos". Jis turėjęs per gerą nuomonę apie teatrą. Iš jo tikėjosi "meno", o rasdavo geriausiu atveju tik tradicinę "kultūrą". Bijodamas nusivilti, Fosse vengė vaikščioti į teatrą, o nuėjęs dažnai per pertrauką sprukdavo lauk. Visgi Kultūros ministerijos programos, finansuojančios nacionalinę norvegų dramaturgiją, staiga gauti užsakymai lėmė didesnį jo dėmesį teatrui. Parašęs daugiau kaip dešimt pjesių, išverstų į daugelį kalbų, ir pats nemažai vertęs Thomo Bernhardo, Botho Strausso kūrinių, Fosse laikomas vienu iškiliausiu Skandinavijos teatro autorių.

Fosse nėra sunkiai skaitomas ar supratimo pastangų reikalaujantis autorius. Jo pjesėse svarbiausia yra žmonės ir jų susitikimai, kurie dažnai pakeičia jų likimus. Fosse pjesių dialogai taupūs, daug pasakoma trumpais, tarsi netyčia iš lūpų išsprūdusiais kasdieniškais žodžiais, netgi nutylėjimais, pauzėmis. Lakoniški dialogai sustiprina informacijos, slypinčios už žodžių, įspūdį. Balso intonacija, teksto pasakymo būdas Jono Fosse pjesėse yra ypač svarbus. Tai suteikia Fosse dramaturgijai išskirtinį braižą. Visi jo kūriniai panašūs, giminingi ir nesiekia vienas kitą pralenkti. Visiems jiems būdingas kalbos ypatumas, nepaliaujamai sukūriuojantis gyvos kalbos savitumas, kai bet kuris pokalbis nuo pat pradžių įgauna ritmines variacijas ir tampa tiesiogine žinia. Jis sąmoningai gręžiasi į labai senas žodines literatūros formas. Jo tekstuose visai nesunku rasti skaičiuotę arba užkerėjimą. Nerimuoti, be skyrybos ženklų lyriniai paveikslai yra ant žaidimo ir žiaurumo ribos.

Apie ką savo pjesėse rašo Fosse? Pavyzdžiui: jaunavedžiai laukiasi vaiko, bet išsiskiria ("Vardas"); jauna pora praranda vaiką, tačiau lieka kartu ("Vaikas"); sūnus aplanko vienišus tėvus, bet netrukus vėl išskuba ("Sūnus"); pora įsikelia į namus ("Kažkas ateis"), bet juose neapsigyvena. Iš to, kas gali būti taip glaustai apibūdinama, gali išsirutulioti ir kažkas kita. Kaip kiekvienas mistikas, o Fosse toks ir yra, jis operuoja ištartų dalykų galimybių riba. Nes "kuo daugiau apie tai kalba / apie seksą / ir kuo daugiau apie tai kalba / na apie Dievą / tuo daugiau prapuola tai apie ką kalba / ir galiausiai / lieka tik / kalbos" ("Rudens sapnas"). Dramaturgas visai nuoširdžiai ir mielai naudojasi paprasčiausiomis rašymo priemonėmis. Jo pjesių dramatiniai santykiai aiškūs, dažniausiai tiesiog šeimyniniai. Visuomet sutinkame tuos pačius personažus: tėvas, mama, vaikas; vyras, moteris, berniukas, mergaitė, kažkur antrame plane - senelė, retkarčiais - kaimynas. Pasakose ar netgi mituose veikiantys asmenys. Kartų saitai, viena vertus, yra užkeikti nelyg misterijoje, kita vertus, gali sukelti kaltę ir nusivylimą. Vaizduodamas socialiai apibrėžtas situacijas, jis vis dėlto teigia, kad visuomeniniai ar psichologiniai santykiai nėra jo tema. Jo žmonės greičiau bus jauni ir naivūs, nes tik jie gali pamaldžiai stebėtis gyvenimu, meile, mirtimi. Tiesa, esminiai klausimai čia neįklimsta į banalumo liūną.

Fosse pjesės kupinos slogumo ir bejėgiškumo, šiurpulingos vienatvės. Šis liūdesys kaip tik ir skiria Fosse nuo Becketto, su kuriuo dažnai jis yra lyginamas. Fosse žmonės yra gyvenimo prislėgti ir nekalbūs, bet nėra abejingi. Juos valdo žodžiais nenusakomos neramios situacijos. Gal būt jos atsiranda dėl vidinio ir išorinio pasaulio išskyrimo. Nematomas išorinis pasaulis visada daro daugiau įtakos: lietus, tamsa, apleistas kaimas, begalinė jūra, paslaptingas svečias. Fosse tikrai moka gasdinti. Jis netaiko gothic horror metodų, tačiau šiokio tokio velnioniškumo jo pjesėse esama, ypač kai kalba sukasi apie senus namus.

Pjesėje "Kažkas ateis" viena pora bando pasislėpti, sename name prie jūros paslėpti savo meilę. Ten, toli nuo visų, jie gyvens. Tačiau atrodo, kad čia kažkas ne taip, kažkokia beprotybė įsisuka į kalbos kokoną. Veikėjų užkalbėjimai, jų meilė, kuri nori žinoti tik apie save, nepakenčia jokio trukdžio, jokios klaidos. Gal todėl jie sutiks kažką, kas slankios palei namus, drumsdamas jų ramybę.

Paskutinė jo pjesė "Žiema" - beveik be žodžių, beveik tik ritualas, archetipas - pasakoja apie vyro ir moters susitikimą. Meilę kaip mįslę ir mįslę kaip meilę. Melancholiškai ir poetiškai joje kalbama apie bežadžius vyro ir moters jausmus.

Parengė Ervinas Koršunovas

 

Skaitytojų vertinimai


1329. VOVA2003-02-05 11:35
Autorių! Pagal ką parengta? Juk ne pagal mūsų draugo T. O. iš Schaubuhne am Lehniner Platz ar jo lit.dalies parengtas medžiagas, tiesa? Nors kirba mintis, kad būtent T. O. su(si)kurtas vardas (gal ir "der Name") Oskaro neramina. O kitaip kas gi jį būtų prispyręs paskui tuos vokiečius bėgti ir nepaliaujamai konkuruoti – vėl tuos pačius autorius "populiarinti"? Fossę Thomas jau taip išpopuliarino, kad patys norvegai stebisi. Galėtų ir OKT kokį vietos strazdelį Baltarusijoje susirasti ir bent iki šiandieninių D. Auburno aukštumų išpūsti. Sėkmės!

1330. rusas2003-02-05 12:07
Lietuvoj Vanagai iš Rusijos reiškia savus šeimos reklaminius triukus. Susiimkit , lietuviai, ir imkit pavydėti arba darykit, darykit, darykit.kaip tie koršūnai.

1337. geriau jau būsiu čiukčia2003-02-06 13:50
Antrajam. Koks Jūs rusas...durnas per daug... o, beje, už kokios vietos lietuviams susiimti siūlote?

1340. nevova2003-02-06 15:52
Fašistinis Pakso įvaizdis ar karo Irake grėsmė gimdo rusiškai pasivadinusių asmenų išpuolius prieš saviškius. Pavydas ir neapykanta įsismelkia į širdį vien dėl autoriaus pavardės. Jau ir Fosse, ir Ostermaieris kliuva. Gal pats Vova nori nepaliaujamai konkuruoti ir bėgti paskui "tuos vokiečius". O tai ne strazdelių šaudymas, o bendradarbiavimas su viena rimčiausių lit.dalių. Iš kur toks cinizmas: Koršunovas pastato kokį vieną Ravenhillo ar Fosse kūrinį, porą Mayenburgo pjesių ir tai jau yra "populiarinimas", "reklama"? O apie tai kalbėti , tai jis į mūsų teatrą atvedė europietiško, ypač angliško ir vokiško, teatro kontekstą, išpopuliarino oberiutus, Koltesą, iš saviškių - Parulskį ir Ivaškevičių.. OKT kartu su Teatro ir kino edukacijos centru, kitais jaunais režisieriais naują dramaturgiją padarė įdomia ir solidžia. Patinka ar ne, ledai pajudėjo ir klykauti čia per vėlu: ne vienas Koršunovas iš lietuvių su užsienine medžiaga jau siekia festivalinių aukštumų. Tačiau nei vienas Lietuvos dramaturgas nesusilaukė Fosse pripažinimo. Ir tai galėtų užgauti lietuvių ambicijas.. Juk dabar nėra ką iš savųjų prastuminėti, kad ir į tą pačią Schaubuehne. Pasimokykim iš norvegų, kurie investuoja į savo autorių sėkmę.

1342. VOVA(=čiukčia)2003-02-06 23:47
Tai pataikiau, medžiaga iš Ostermaierio stalčiaus? Puiku- juk kiekvienas tekstas, mintis, analizė nėra beasmenė - kažkokių anoniminių lit. dalies žmonių minkoma-perminkoma. Ji turi autorių, kurį dera nurodyti. Tai toks menkutis inteligentiškas susitarimas, sąlygiškumas, kurio šiaip jau laikomasi. Be to, užuot kaišioję vertimus, galėtumėte ir savarankiškai Fossės kūrybą paanalizuoti. Taigi tenorėjau OKT lit. dalį paskatinti kūrybiškesnei veiklai. Pradžiuginkite subjektyvumu, drąsa (ne tik Jums taip rūpimo Irako karo atžvilgiu. Ir ko Jūs, beje, taip susireikšminate –tik globaliniuose kontekstuose save regite?). Dramos analizė, be kita ko, pradedančiam teatro kritikui - labai į sveikatą. Užkliuvo man ne Fosse ar kiti "Koršunovo" dramaturgai, o tik tai, kad jie - ne jo atrasti, kad Koršunovas, kaip ir Jūsų minėta naujosios dramos populiarintojų grupelė, imasi tik to ar tų, ką seniai atradę kiti, ką galima prodiusuoti, į ką kas nors investuoja etc. Ką nors girdėjote apie Amerikos kinų dramaturgija? Ji, beje, puiki. Kam tai galėtų rūpėti pas mus? Juk amerikiečiai neremia savo mažumų kultūros sklaidos užsienyje, o Vilniaus kinų restoranai nesponsoriaus. Tai kas gi iš tikrųjų visiems rūpi? Naujoji drama? Ne veriu, kaip ir Konstantinas Sergejevičius. Ir dar. Reikėtų saiką jausti: ko jau ko, o Parulskio Koršunovui tikrai neteko išpopuliarinti. Veikiau priešingai- Parulskio indėlis į OKT nėra išanalizuotas ir įvertintas. Ir atrodo, kad OKT mažiausiai suinteresuotas, kad tai kada nors būtų padaryta. Sakysit, rankraščių nė nebuvo? Tų, kurie nedega? Neapsigaukite. Užplieks jis vieną dieną apie Jus tokį teatrinį romaną...Bulgakovą perspjaus. Medžiagos jau turi. P.S. Dar džiaukitės, kad pirmųjų Jūsų dviejų sakinių (Jėzau!) nekomentuoju. Knietėjo, bet įveikiau save. Susilaikiau. Tikriausiai todėl, kad man visos pavardės gražios. Net Jūsų – tokia nepanaši į manąją. Esu nepataisomas čiukčia internacionalistas. Antraip naktį grįžęs po spektaklio su Jumis čia nesiaiškinčiau.

1345. nevova22003-02-07 13:34
Ne Vova (atsiprašau, čiukčia), nepataikei. Ostermaieris ir jo stalčius čia ne prie ko. Nesusigaudei, prastas iš Tavęs internacionalistas. Nesiimu spręsti koks Tu kritikas (tokio negirdėjau), bet po senus stalčius rausiesi "inteligentiškai". Naujus dalykus darai senais, senus draugus - naujais priešais. Jėzau, ir tai dar vadinasi komentavimu (pagal Jus "naktinis aiškinimasis")! Išsimiegokite, parašykite spektaklio "dramos" anlizę, o tada ramiai sužinosit pagal ką parengta Jūsų taip keistai išskaityta medžiaga.

1346. VOVA2003-02-07 15:44
Nuo šio nevovos man asocijuosis su logikos stoka. Kodėl siūlote keliauti tokiais įmantriais aplinkkeliais: girdi, eik tu Vova miegot, po to paanalizuok kokį spektaklį (už ką? kodėl? kokį? Juk Ervino neprašėte sceninių Fossės interpretacijų istorijos aprašyti) ar dramą (iš kur, beje, tokį man nežinomą kentaurą- "spektaklio dramos analizę"- iškrapštėte?). Ir tik per tokius pavojingus išbendymus tau autorystės paslaptys arba pačios "atsivers", arba tuoj po išbandymų dovaną gaisi- RAMIAI (ačiū, ramybės ir Jums) sužinosi elementarią informaciją, kurią redakcija turėjo iškart- nesiųsdama skaitytojų pamiegot - suteikti ( pvz.: pagal x, y ir z parengė Ervinas Koršunovas). Ir iš ko sprendžiate, kad esu kažkos kritikas, kad ir nežinomas (gal dar iš nežinomo kareivio kapų)? Obižajete. Tačiau štai kas suintrigavo: tai Jūs ir esate tas, kuris apie (pažįstamus) kritikus imatės spręsti? Įdomu, labai įdomu. Gal galėsiu šio to Jūsų pasiklausti apie septynmenyje bylojančius? Tokių mažyčių kritikos meno paslapčių? Ir nesu Vova – aš gi ne tik čiukčia (atsiprašymą priimu), bet dargi akronimas (kaip ir OKT, tik ne toks isteriškai susireikšminęs). O nevova ir nevova2- tai brolis ir sesuo? Šeima? Verslo partneriai?

1352. nevova32003-02-08 21:13
Ne Tau anonime mokyti mane akademinio korektiskumo: eidamas mokslus universitetuose nuorodu dariau begale. Taciau siuo publicistiniu atveju, parinkes bendresnio profilio medziaga bei laisvai ja perteikes, nesijauciu ipareigotas pasiaiskinti. Ir ypac Tamstai, kuriam svarbus visai kiti klausimai. Nes Jus erzina, kad 7md spausdina mano tekstus, o ne Jusu sizofreniskas intrigeles. Neisterikuokit, Jusu diagnoze ne tokia jau reta. Jums visada gali padeti gera seima ar geras verslas. Gal but dar koks nors sentimentalus spektaklis, kur pasijusite androginu (ne tik akronimu) ir viskas bus gerai, visi Jums atrodys broliai ir seserys. O del "mazyciu kritikos meno paslapciu", tai Jus labai teisus: tokiam chamui kaip Jus didesniu noreti tiesiog negalima. Kita syki reikes neuzmirsti, kad kazkur salia nuolat sukiojasi kazkoks VOVA, kuriam butina nuorodyte. Neuzmirsk Ervinai Korsunovai, neuzmirsk Daiva Staneviciute, neuzmirsk Vaidai Jauniski..

1358. VOVOS paliktas atsisveikinimo raštelis2003-02-10 16:29
Aš čia, aišku, ne prie ko, bet dabar už viską man teks aiškintis, taip? Juk tas stervoznas Vovka dar savaitgalį išėjo. Sakė, kad į frontą - Irako gint. Al Kaidos pakalikas. Tik neaišku, kam slides pasiėmė. Teisingai Jūs pastebėjote- jis kukū, visai kukū. Čion jau tikrai nebegrįš. Eikit ir Jūs iš šito seno archyvo stalčiaus – greičiau į gamtą, pas kitus mauglius, tuos tyrus, dorus, nuoširdžius gamtos vaikus. Toks Jūs ir esat, net universitetai Jūsų nepagadino (atsiprašau, bet tai ne mano žodžiai - taip tas vovka išvykdamas apie Jus sakė). Jis gi tyčia provokavo, erzino, perpratęs, bjaurybė, Jūsų nuoširdų, atvirą, spontanišką būdą (čia jo žodžiai). Smaginosi, kad Jūs rimtai į netikrą (iš jo pusės) polemiką įsitraukiat, dumblan klimstat – save-savus gindamas (taip ir reikia elgtis doram žmogui, bėda, kad šiame papuvusiame teatro pasaulyje "taip nesielgiama"). Nereikėjo leistis ciniko išprovokuojamam ( ateičiai- niekada pats savęs ir savų neginkit. Visada atsiras žmonių). Keiktis, tujintis, pravardžiuotis ėmėte, o jam tik to ir reikėjo. Tiesą sakant, bjauriausia, kad jam to net nereikėjo. Jūsų straipsniai jam net patinka. Štai kodėl norėjo Jus nagu (ar ragu) gribštelėti – pažiūrėti, koks didelis vaikas už tokių jautrių, romatiškų straipsnių slepiasi. Štai kokia to ciniko prigimtis. Ir nebesivadinkit, Ervinai, tuo bjauriu nevova, o tai dar prilips. Toliau - tyla.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:32:49 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba