SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-07-07 nr. 716

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ambrasaitė
Marcas Chagallas ir Co. Vilniuje
1

Savaitė 
• Živilė Pipinytė
Rašytojas ir padavėja
3
• Dešimtasis Thomo Manno festivalis Nidoje
• Europos miniatiūrų parke – Vilniaus universiteto maketas1

Muzika 
• Jonė Fridmanaitė
Vasarinis laiškas
• Virginijus Baublinskas
Flamenko fiesta Vilniaus festivalyje
1
• Kubos, Prancūzijos, Lietuvos ir Indijos muzikos ritmai
• "Nepaklusniųjų žemės" menų savaitė Neringoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Tekstilė, džiazas ir Katinas
22
• Vidas Poškus
Paukščiai Molėtų herbui
• Neringa Černiauskaitė
Būtinybė ar/ir kūryba
11
• PARODOS

Literatūra 
• Klonavimas ir išmetimas5
• VAKARAI

Teatras 
• Avinjonas laukia Gorkio "Barbarų"
• Teatro garbės akademija paskelbė 2005–2006 m. "Sezono bambą"10
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Karšta kino vasara
• Žydinčių liepų metas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Nuoviras
6

Anonsai 
• Vilniaus dailės akademija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Karšta kino vasara

Kino naujienų šiupinys

[skaityti komentarus]

iliustracija
Camilla Belle

Čekų kino krizė

Čekų kinematografininkai yra įsiutę. Jie net pradėjo atšaukinėti savo filmus iš tarptautinių festivalių, Kanuose protestuodami uždarė savo stendą. Tas atviras karas baigė 12 metų diskusijų, aiškinimų, vizitų parlamente ir peticijų rašymo laikotarpį. Diskusijose dalyvavo garsūs režisieriai Vera Chytilova ir Jiris Menzelis, jaunieji Janas Hrebejkas ir Petras Vaclavas, prodiuseriai, kino profsąjungos, politikai bei prezidentas Vaclavas Klausas.

Po to, kai 1989 m. centrinė direkcija buvo likviduota, o privatizuota "Barrandov" studija tapo per brangi čekų filmams, kinas kreipėsi pagalbos į televiziją. Ši jam skyrė maždaug 3,5 milijonų eurų kvotą kasmet. Tai nedaug, bet užtekdavo sukurti 8–10 filmų. 1992 m. skubotai buvo parengtas Valstybinio čekų kinematografijos paramos ir raidos fondo įstatymas. Fondas disponavo dviem milijonais eurų per metus, gaunamais iš mokesčio nuo kiekvieno parduoto bilieto (4 centai) bei sumų, gaunamų už pakartotiną valstybinių, t.y. 1965–1991 m. sukurtų, filmų rodymą.

Netrukus rinkoje atsirado į amerikietiškus produktus orientuoti multipleksai. Žiūrovai pradėjo pirkti VHS, o vėliau ir DVD. 10-ajame dešimtmetyje čekų kine sužibo naujos režisūros žvaigždės Janas Sverakas, Janas Hrebejkas, Saša Gedeonas ir Petras Zelenka, tačiau jų filmai gimdavo sunkiai.

1998 m. Kultūros ministerija inicijavo įstatymo pakeitimus, kurie turėjo garantuoti filmų finansavimą iš gausesnių šaltinių (buvo numatytas trijų procentų mokestis nuo komercinių televizijos reklamų ir teleparduotuvių, čekų televizijos mokestis, videonuomų ir kino teatrų mokestis). Tokiomis sąlygomis kinas būtų galėjęs gauti maždaug 13 milijonų eurų kasmet. Palyginus su Lenkija (29 milijonai eurų) ar Vengrija (31 milijonas eurų), tai nedaug, bet vis šis tas, ir čekų kinematografininkai su tuo jau seniai susitaikė. Tačiau pirmąją įstatymo versiją parlamentas atmetė 2001 metais. Pataisytą versiją vyriausybė palaimino 2004-ųjų gruodį, o parlamentas ją svarstė visus praėjusius metus. Šių metų vasarį parlamentarai įstatymui pritarė, bet prezidentas jį vetavo. Lemiamą įtaką jam turėjo čekų televizijų direktorių laiškas, kurie siūlomus pakeitimus pavadino "nauju apmokestinimu". Klausas pareiškė, kad naujasis įstatymas yra "žingsnis atgal ir kultūrinio fronto atstovų pergalė prieš laisvę ir demokratiją". Prezidento veto turėjo būti perbalsuotas gegužės 23 d., tačiau tada vyko reklaminė kampanija, ir dauguma čekų politikų išsigando, kad priėmę naują įstatymą jie nepateks į televizijų ekranus. Įstatymas atsidūrė šiukšlių dėžėje.

Tai sunervino kinematografininkus. Gegužės 24 d. Kanų kino festivalyje jie uždarė savo stendą ir pakabino plakatą: "Čekų parlamentas ir prezidentas Klausas nužudė čekų kiną". Dešimt kino organizacijų pasirašė po atsišaukimu, kuriame buvo reiškiamas nepasitenkinimas nacionalinę kultūrą likviduoti susirengusiais politikais. Garsus čekų režisierius Janas Hrebejkas paskelbė straipsnį "Ko gero, jau gana!", kuriame pasakyta: "Globalizuotame pasaulyje yra svarbu rūpintis savo kultūra tautiniame lygmenyje, taigi ir valstybiniame". Svarbiausia diskusija vyks praėjusią savaitę prasidėjusiame Karlovy Varų festivalyje, į kurį tradiciškai susirenka čekų politikos grietinėlė.

Priešistorinis epas

Naujojoje Zelandijoje prasidėjo epinio nuotykių filmo "10 000 B.C." filmavimas. Jo režisierius Rolandas Emmerichas išgarsėjo filmais "Nepriklausomybės diena", "Godzila", "Patriotas", tad įspūdingi reginiai jam ne naujiena. Pagrindinius vaidmenis naujajame filme kurs Stevenas Straitas ir Camilla Belle.

Filmas pasakoja apie jauną medžiotoją, kuris, bandydamas pervesti kovotojus per begalinę dykumą, turi susigrumti su įvairiais priešistoriniais plėšriaisiais žvėrimis. Laisvu nuo kovų laiku jis atranda išnykusią civilizaciją ir skuba gelbėti savo mylimosios, kurią užsinorėjo gauti vienas niekšelis. Iš Naujosios Zelandijos filmavimas persikels į Pietų Afrikos Respubliką ir Namibiją.

Indiška Lolita

Indų režisierius Ramas Gopalas Varma baigė filmuoti filmą "Tyla" ("Nishabd"), kurio tema – maniakiška pagyvenusio vyriškio meilė jaunai merginai. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė ir Lietuvoje kadaise populiari indų kino žvaigždė – 63 metų Amitabhas Bachchanas. Tačiau režisierius tvirtina, kad Vladimiro Nabokovo romanas "Lolita" (1955) jam neturėjo jokios įtakos. Bolivude režisierius garsėja tuo, kad atsisakė šokių ir dainų scenų savo filmuose. Varma sako, kad "Tyla" – tai pasakojimas apie vyriškį, staiga suvokiantį savo amžių ir negalintį su tuo susitaikyti: "Žmonės sako, kad mano filmas primena "Lolitą", nes pasakoja apie pagyvenusio vyro meilę jaunai mergaitei. Tačiau mano filmas nėra romano ekranizacija". Nabokovo herojei – dvylika, Varmos – aštuoniolika, filme nebus ir atvirų meilės scenų, o į klausimą, kaip susiklosto herojės likimas, režisierius atsako, kad žiūrovų laukia netikėtumas. Tačiau gali būti, kad režisieriaus patikinimai turi jam padėti išvengti konflikto su cenzūra bei konservatyviai nusiteikusių tėvynainių pasipiktinimo: "Sensta kūnai, bet ne jausmai. Kodėl turi pasenti vyresnio vyriškio meilė? Pagyvenę vyrai įsimyli jaunas merginas, bet dėl savo padėties ir brandumo nieko negali padaryti. "Tyla" – tai pasakojimas apie tokį vyriškį, kuris pateko į racionalaus mąstymo ir meilės jaunai merginai spąstus."

Holivudas du kartus ekranizavo Nabokovo knygą. Pirmąją ekranizaciją sukūrė Stanley Kubrickas, antrąją – Adrianas Lyne’as. Abi sulaukė kritikos. Abi buvo uždraustos Indijoje, nors knyga ten ir parduodama oficialiai.

Jameso Camerono planai

Garsiojo "Titaniko" režisierius Jamesas Cameronas kuria du filmus: iš pradžių jis baigs filmą "Avatar", o paskui pradės naują projektą "Kovojantis angelas" ("Battle Angel"). Pirmojo filmo herojai bus pora, kuri įsivėlė į tarpplanetinį karą. Filmo premjera numatoma 2008-aisiais. "Kovojantis angelas" liudija, kad Cameronas taip pat neliko abejingas specifiškam japonų susižavėjimui – mangoms. Būsimas filmas bus Yukito Kishiro sukurtos mangos ekranizacija. Pagrindinė jos herojė yra kiborgė Alita. Dirbtinę merginą ištiko amnezija, bet ji greitai atrado turinti kovotojos savybių. Jos ir padės Alitai išlikti ateities pasaulyje. Abu projektai bus įgyvendinami animacine 3D technika.

Naujas filmas apie Trumaną Capote

Douglaso McGratho filmas "Liūdnai pagarsėjęs" ("Infamous") apie rašytoją Trumaną Capote atidarys 63-iojo Venecijos kino festivalio "Horizontų" sekcijos peržiūras. Rašytoją suvaidino Toby Jonesas. Filme vaidina daug žinomų aktorių – Sandra Bullock, Danielis Craigas, Peteris Bogdanovichius, Jeffas Danielsas, Hope Davis, Gwyneth Paltrow, Isabella Rossellini ir Sigourney Weaver. Filmo pagrindas – George’o Plimptono knyga apie žymųjį rašytoją. Kaip ir pernykštis "Capote", atnešęs "Oskarą" Philipui Seymourui Hoffmanui, ir šis pasakos apie tą rašytojo gyvenimo laikotarpį, kai jis rinko medžiagą knygai "Šaltu krauju". Padedamas savo draugės rašytojos Harper Lee (ją vaidins Bullock), Capote kalbasi su žudikais Perry Smithu (Daniel Craig) ir Dicku Hickocku (Lee Pace).

Maskvos prizai

Sekmadienį Maskvoje baigėsi 28-asis tarptautinis Maskvos kino festivalis, sulaukęs prieštaringų vertinimų ir tarp rusų kritikų. Žiuri, kuriai paskutinę minutę vadovauti buvo pakviestas lenkų režisierius Andrzejus Żuławskis, Didįjį prizą paskyrė švedų filmui "Apie Sarą" (rež. Othman Karim). Specialiuoju žiuri prizu apdovanotos brito Jeremy Brocko "Vairavimo pamokos", pagrindinį vaidmenį jame suvaidinusiai Julie Walters atiteko ir prizas už geriausią moters vaidmenį. Šis filmas taip pat apdovanotas žiūrovų ir kritikų prizais. Prizas už geriausią režisūrą įteiktas prancūzų režisieriui Bertrand’ui Blier už filmą "Kiek tu kainuoji?". Geriausiu aktoriumi pripažintas vokietis Jensas Harzeris, suvaidinęs Bulento Akinci filme "Gyvybės draudimas". Stanislavskio prizu už kūrybą apdovanotas prancūzų aktorius Gerard’as Depardieu. Prizas už indėlį į kinematografą per festivalio atidarymą buvo įteiktas kinų režisieriui Chenui Kaige, jo fantastinė pasaka "Pažadas" ir atidarė festivalį.

Keičiasi "Oskarų" taisyklės

Amerikos kino akademija pakeitė kai kurias "Oskarų" skyrimo taisykles. Daugiausia pasikeitimų – geriausio užsienio filmo (filmo, sukurto ne anglų kalba) kategorijoje, kurioje nuo šiemet galės dalyvauti ir lietuvių filmai.

Nominacija bus skiriama dviem etapais: iš pradžių Amerikos kino akademijos nariai iš Los Andželo (maždaug keli šimtai asmenų) turės išrinkti devynis iš 60 įvairių pasaulio šalių pasiūlytų filmų. Atrinkti filmai pateks kitai komisijai, kurią sudarys 10 pirmosios komisijos dalyvių, 10 akademijos narių iš Los Andželo, kurie nedalyvavo ankstesnėje atrankoje, ir 10 kūrėjų iš Niujorko. Būtent jie ir lems penkis finalinius nominantus. Procedūros pakeitimai nėra vienintelė šios kategorijos naujovė. Pasikeitė ir užrašas apie kalbą. Iki šiol į "Oskarą" galėjo pretenduoti tik tie filmai, kurių dialogai skambėjo oficialia juos pristačiusios šalies kalba. Dabar dėl "Oskaro" galės kovoti ir filmai, sukurti nebūtinai gimtąja kūrėjų kalba. Galimi ir daugiakalbiai kūriniai. Kitų kategorijų taisyklių pakeitimai ne tokie svarbūs. Nuo ateinančių metų dėl geriausio garso galės kovoti penki filmai (iki šiol buvo leidžiama trims). Pasikeitimų yra ir trumpo metražo filmų kategorijoje, pavyzdžiui, dabar prodiuseriai arba prodiuserių grupė galės pateikti ne vieną, o kelis filmus. Nominacijos bus paskelbtos 2007 m. sausio 23 d., iškilminga ceremonija jau 79 kartą vyks vasario 25 dieną.

Televizija ne kiekvienam

Lenkų sociologai teigia, kad "televizija kiekvienam", kurios "tinklelyje" rasime programas sporto ir kino mėgėjams, informacijos ir ekonomikos žinių ištroškusiems žiūrovams bei pramogines laidas, jau tampa praeitimi. Dabar pagrindine televizijos jėga tampa teminiai kanalai. Jų yra vis daugiau. Šie kanalai atsirado kartu su kabelinėmis televizijomis. Pavyzdžiui, Lenkijos grupė ITI siūlo visus populiarumo rekordus pasiekusius "TVN 24", "TVN Meteo", "TVN Turbo", "TVN Style". Netrukus žada atsirasti "TVN Lingua" ir "TVN Med". Pastarasis kanalas pirmiausia bus skirtas gydytojams. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, nes filmų, sporto, kulinariniai, kultūros, istoriniai ar gamtai skirti kanalai jau nieko nestebina. Konkurencija yra didelė, bet galimybės taip pat nuolat auga, o žiūrovai yra vis labiau pasidaliję. Realybe tampa vizija, kurią dar palydovinių, kabelinių ir skaitmeninių kanalų apyaušryje pateikė kultūros ir žiniasklaidos tyrinėtojai.

Prieš atsirandant teminei televizijai atsirado teminis žiūrovas. Jo atsiradimą paskatino televizijos pultelis ir daugėjantis kanalų skaičius. Perjunginėdamas kanalus žiūrovas gali sėkmingai išvengti visos jam netinkančios informacijos. Teminiai kanalai ne tik patenkina žiūrovų poreikius, bet ir suteikia naujas galimybes reklamos tiekėjams. Reklama gali patekti būtent tiems sluoksniams, kuriems ji ir skirta. Statybines medžiagas galima reklamuoti kanale apie nekilnojamąjį turtą, žodynus, svetimų kalbų vadovėlius – kalbiniame kanale, vaistus – medicininiame ir pan.

Tačiau klasikinė tradicinė reklama nebūtinai turi būti vienintelis teminių kanalų finansavimo šaltinis. Tai – tik vienas iš būdų. Kartais žiūrovas pats mielai užsimokės už galimybę nuolat žiūrėti jį dominančias programas. Kartais galima tikėtis mecenatų paramos. Teminiai kanalai – ne vienintelis televizijos raidos kelias. Galima prisiminti ir interaktyvias paslaugas, "video-on-demande" ir pan. Kita vertus, daugėja ir vizualių interneto pasiūlymų. Internetas jau liovėsi buvęs vien tik tekstinių informacijų siūlytoju. Todėl, pasak sociologų, netrukus didžiausios krizės akivaizdoje atsidurs spauda.

Parengė Kora Ročkienė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
6:31:21 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba