SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-07-07 nr. 716

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ambrasaitė
Marcas Chagallas ir Co. Vilniuje
1

Savaitė 
• Živilė Pipinytė
Rašytojas ir padavėja
3
• Dešimtasis Thomo Manno festivalis Nidoje
• Europos miniatiūrų parke – Vilniaus universiteto maketas1

Muzika 
• Jonė Fridmanaitė
Vasarinis laiškas
• Virginijus Baublinskas
Flamenko fiesta Vilniaus festivalyje
1
• Kubos, Prancūzijos, Lietuvos ir Indijos muzikos ritmai
• "Nepaklusniųjų žemės" menų savaitė Neringoje
• KONCERTAI

Dailė 
 Živilė Ambrasaitė
Tekstilė, džiazas ir Katinas
22
• Vidas Poškus
Paukščiai Molėtų herbui
• Neringa Černiauskaitė
Būtinybė ar/ir kūryba
11
• PARODOS

Literatūra 
• Klonavimas ir išmetimas5
• VAKARAI

Teatras 
• Avinjonas laukia Gorkio "Barbarų"
• Teatro garbės akademija paskelbė 2005–2006 m. "Sezono bambą"10
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Karšta kino vasara
• Žydinčių liepų metas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Nuoviras
6

Anonsai 
• Vilniaus dailės akademija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Tekstilė, džiazas ir Katinas

Apie parodas Panemunės pilyje

Živilė Ambrasaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lino Katino paveikslas Panemunės pilies lange

Šių metų birželio 24-ąją Vilniaus dailės akademijai priklausančioje Panemunės pilyje (Jurbarko raj.) atidarytos net kelios parodos: Lino Katino tapybos retrospektyvinė ir Tekstilės katedros studentų darbų ekspozicija, Andriaus Surgailio ir Stasės Butrimienės fotografijų "Dešiniakrantės Panemunės tarp Kauno ir Jurbarko lankytini istorijos ir meno objektai" bei keramikų simpoziumo "Panemunės pilies senieji kokliai" darbų parodos. Atidarymo metu pristatyta knyga "Panemunės istorija: archeologijos ir meno paminklai", Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrams bei VDA Kauno fakulteto bakalaurams įteikti diplomai, taip pat vyko šiuolaikinio bei dvaro šokių spektakliai, džiazo muzikos koncertas (LMTA).

Nors L. Katino paroda sumanyta kaip retrospektyva, tačiau Panemunėje eksponuojami darbai – tik maža dalis visos autoriaus kūrybos, kuri ne tik nesiduoda skirstoma į laikotarpius, įspraudžiama į griežtus stilistinius rėmus, bet net mėginimas tai padaryti prieštarauja ne(pa)slepiamam dailininko savitumui. Katino tapyba, kaip tądien iš pilies kiemo sklindanti džiazo muzika, – su polėkiu, impulsyvi, fiksuojanti akimirką, tačiau įkūnijanti amžinybę. Formos paklūsta laisvai dailininko improvizacijai. Už iš pirmo žvilgsnio abstrakčių pavidalų glūdi kur kas gilesnė, nei gali paaiškinti patys išsamiausi žodynai, simbolinė-filosofinė prasmė, kurią praplečia darbams itin vykusiai parinkta aplinka – kai kurios kompozicijos, saistomos materialių plokštumų, bet vaizduotės lygmenyje peržengiančios jų ribas, įsikūnija pilies interjere. Tapyba, regis, "nužengia" iš rėmų, pasklinda ant aptrupėjusių sienų, į jas įsiskverbia. Netikėtos jungtys praplečia kūrinių prasmių lauką: pavyzdžiui, darbas, kuriame pavaizduotas šventasis, atsidūręs virš vandalų palikto rėksmingo užrašo "vampyras", inspiruoja gan dviprasmiškas mintis apie nemirtingumo supratimą, šventumo ir tamsybių pasaulio ribas. Šios originalios ekspozicijos architektas Jonas Stankevičius parodai atrinko ir "labai tekstilinius" Lino Katino darbus, kuriuose lininės lovatiesės, koliažo principu "įklijuotos" į tapybos kūrinius, susieja skirtingas parodas.

VDA Tekstilės specialybės studentų darbai Panemunės pilyje eksponuojami antrąkart. Praėjusią vasarą sulaukus ypač didelio lankytojų susidomėjimo įvairiomis technikomis atliktais kūriniais, šiemet nuspręsta daugiau dėmesio skirti klasikinėms tekstilės technikoms. Pristatomos šiuolaikinės žmogaus figūros klasikiniame gobelene interpretacijos ir siuvinėjimai aukso/sidabro gijomis (senųjų kūrinių kopijos). Taip pat eksponuojami populiarieji vadinamieji "industriniai" veltiniai, atlikti kamšymo technika: iš sintetinio pluošto ant audinio sluoksniais sukurtos kompozicijos pramoniniu būdu "įmušamos" į medžiagą fabrike. Pilyje – III kurso studentų projektas "Amatininkų cechų vėliavos", jam vadovavo doc. Eglė Ganda Bogdanienė; žymios tekstilininkės Katrės Matiukienės magistrinis darbas "Apie moterį…" (vad. Medardas Šimelis, 1998), kuriame autorė ironiškai žvelgia į moters kūno pozų interpretavimą istorinėje perspektyvoje ir šiais laikais.

iliustracija
Diplomų įteikimas. Kalba VDA rektorius prof. Adomas Butrimas

Savarankišku projektu, laisvu nuo studijų laiku sumanytu specialiai Panemunės pilies erdvei, debiutuoja besiformuojanti perspektyvi jaunų tekstilininkų grupė, tarp saviškių vadinama "Trys paloskės" arba "Skersadryžiai". Jos nariai – VDA Tekstilės katedros dėstytojas Vladas Daškevičius ir du II kurso studentai Aleksas Gailieša ir Audrius Lašas – Panemunėje eksponuoja instaliaciją "Globa XXL" (instaliacijos nuotraukas galima pamatyti "Arkos" galerijoje šiuo metu veikiančioje II Lietuvos tekstilės meno bienalėje "Trasa"): atskiruose kambariuose "įkurdintos" milžiniškos iš metimų, sujungtų skietais, suformuotos raidės, sudarančios akronimą – "UNICEF". Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame operuojama globalią prasmę turinčiomis sąvokomis, didelės organizacijos, sąjungos, bendruomenės vis dažniau virsta akronimais, skambiais ir gerai žinomais vardais – UNICEF, UNESCO, JTO ir pan. Tačiau vargu ar kiekvienas sutiktas asmuo sugebėtų tiksliai apibrėžti šių organizacijų veiklos sritis ar išvardinti veiklos būdus ir uždavinius, atliktus darbus. Taigi pavadinimas nustelbia vykdomą veiklą, tampa už ją svarbesnis ne tik atskiram žmogui, bet ir konkrečių organizacijų padaliniams. Pastarojo teiginio tikrumu įsitikino patys instaliacijos autoriai, apie rengiamą projektą informavę UNICEF organizacijos atstovybę Lietuvoje – jos darbuotojai ne tik nepanoro prisidėti prie tekstilininkų projekto, bet ir apskritai liko abejingi. Todėl ironiškas kūrinio pavadinimas – "Globa XXL" – tapo akivaizdžiu priekaištu, nors pats darbas sumanymo pradžioje neturėjo tapti tiesiogine UNICEF kritika – juo norėta atkreipti dėmesį į tarptautinės organizacijos, kurios uždavinys – gerinti pasaulio vaikų sveikatingumą, mitybą ir gyvenimo sąlygas, ypač ekonomiškai silpnai išsivysčiusiose šalyse, veiklą Lietuvoje. Tačiau dėmesio ir teigiamų įvertinimų "Globa XXL" susilaukė iš profesionalių menininkų ir kritikų. Pilyje taip pat rodoma A. Gailiešos ir A. Lašo instaliacija iš į atskirus kilimus suaustų meldų, pirmąkart eksponuota VDA Naujųjų rūmų hole.

iliustracija
VDA tekstilės katedros studentų parodos ekspozicijos fragmentas

Įdomus ir pirmajame pilies aukšte eksponuojamas Jūratės Daukšytės magistro baigiamasis darbas "Indeksų kambarys" (vadovė doc. Danutė Jonkaitytė). Netradicine tekstilės kalba prabyla bauginančios, nerimą keliančios praeities ženklai, inspiruoti komunizmo ir nacizmo fabrikų, "sanatorijų", blokinių statinių vaizdinių – savotiškų atminties žadintojų ir istorinių įvykių liudytojų. Pasak autorės, tai lyg diskusija su gyvąja istorija: "Man tai įdomu iš dalies ir dėl išorinių priežasčių, tokių kaip sienos, kurios panaudojamos "praeities skaitymui", be to, tuščios, apleistos milžiniškos patalpos, "kvepiančios" praeities realybe, naudojamos ir erdvei pajusti. Žinoma, tie statiniai vargiai gali būti laisvo meno produktai. Jie naudoti kokiam nors tikslui ir turėjo savo vietą veikliame gyvenime. Taip pat juose buvo gaminama įvairi produkcija (tai dar viena mane dominanti tema), atliekamos įvairios funkcijos. Koks "gyvenimo vyksmo formavimas vyko"? Ir kokių netikėtų situacijų sukūrimo galimybė galima šiandien?" J. Daukšytės darbų tematika artima Anselmo Kieferio kūriniams, kuriuose įvaizdinta asmeninė patirtis ir kritinis žvilgsnis į vokiečių tautos istoriją ir mitus. "Indeksų kambaryje" užkoduoti XXI amžiuje gyvenančio žmogaus akimis pamatyti praeities ženklai šį kartą atsidūrė kitokiame istoriniame kontekste, kuris skatina pajusti asmeninį santykį ne tik su autorę įkvėpusiais praeities reliktais, bet ir su supančiomis "gilia senove" persunktomis pilies sienomis.

Džiugu, kad studentų darbų paroda kasmet atnaujinamose pilies erdvėse supažindina lankytojus ne tik su Lietuvos praeitimi, bet ir šiuolaikiniu menu. Lieka tikėtis, kad tokie renginiai Panemunėje taps tradicija.

P. S. Tikrai vertėtų pagalvoti apie išsamesnę L. Katino kūrybos retrospektyvą pilies erdvėje. Iš kiemo sklindant džiazui…

 

Skaitytojų vertinimai


8080. kiskis p2006-07-10 09:26
is tiesu gaila kad tekstile - joks menas.

8087. 74712006-07-10 14:11
kaip tai joks menas - jei sakoma - kulinarijos menas, futbolo menas, iskalbos menas, tai ir tekstile - menas

8089. kiskis p2006-07-10 14:53
leteneles aukstyn, pasiduodu. nors manau kad iki kulinarijos meno tekstile netraukia.

8090. 74712006-07-10 15:27
zinima, kad netraukia, bet i meno (siek tiek zemesnes kategorijos) apibrezima telpa

8095. attention!2006-07-10 22:03
Į meno sąvoką telpa viskas, ka gali sutalpinti savo skurdžioje makaulėje. O kas lieka tai- nemenas.

8103. jurbarkietis2006-07-10 23:25
šiuolaikinis ,moderniškas menas viduramzių pilyje- ačių Dailės Akademijai ir jos Rektoriui.Tikimės sulaukti daug turistų, taip pat ir iš užsienio.

8118. jurbarkieciui2006-07-11 14:41
kada ir kur jums prisisapnavo tas siuolaikinis moderniskas menas???

8122. kiskis p2006-07-11 15:29
mano nuomone, jam prisisisapnavo jurbarke. bet galvos neguldyciau.

8124. jurbarkietis2006-07-11 16:25
Ačių kad parūpo.Turėjau omeny modernišką tekstilės meną.Juk esame audėjėlių kraštas.

8126. ygkgf2006-07-11 17:20
ačiŲ ir jums, ir jums.

8128. tapytojas2006-07-11 22:38
mergelės,nutempkit Katiną kur nors į dar šūdinesnę vietą,nebus lengva surasti.

8130. hau2006-07-12 09:56
AČIŪ rašoma "ū", o ne "ų". Sėkmės!

8132. jurbarkietis2006-07-12 11:07
mums nelabai įdomu kaip ten pas jus rašoma

8136. kiskis p2006-07-12 11:53
manau kad kilmininko linksnyje rasoma nosine. kas? - ačiū. ko? ačių. bent mus taip mokykloje mokino.

8140. ygkgf2006-07-12 14:43
:D o kaip sauksmininkas bus?

8141. kiskis p2006-07-12 15:11
tikriausiai "o, ačiau". o kur jusu saknis ir galune, ygkgf? nesusigalvojat grazesnio vardo? ka veiket per literaturos ir romantikos pamokas jei visai nuo fantazijos nusokes?

8142. kiskis p2006-07-12 15:22
tikriausiai mokesi meno mokykloje.

8149. ygkgf2006-07-13 12:44
ne, tiesiog as kiles is Uzbekistano :) Prasom gerbti egzotine kultura :D

8150. kiskis p2006-07-13 13:06
pazinojau uzbeka vardu Albert. taigi nepuskite cia miglos, ne ant to kiskio pataikete.

10961. vilkas :-) 2007-09-13 19:00
kiski- kas yra menas? tu suvoki tokia savoka? ar tu tik morkas moki graužt? iš vis tu Gėluno paskaitas lankiai? jei lankiai tai turėtum žinot kas yra menas.... menas čia visai nei tapyba nei tekstilė. nu zajets, nu pagadi...

12741. kdyne2008-02-09 22:12
nu cia ir pasisako liaudis ismanantys kas yra menas, bandysiu spet issilavinimas maximum pagrindinis, atsiprasau jei nepataikiau, bet jau taip atrodo, jei nesuvokia zodzio menas ir kur jisai gali buti, tai kam siukslinti visur kur papuola...

12742. kdyne2008-02-09 22:18
geresnes idejos iteikti diplomus surengiant istorineje vietoje, pilyje, svente net buti negali, labai noreciau, kad ten ir man butu iteiktas diplomas, bet deja musu mokymo istaiga tikriausiai net neturi tokios galimybes to padaryti. Taip pat labai mazai informacijos apie vykstanti toki rengini.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
6:31:10 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba