SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-11-17 nr. 731

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Mikučionytė
Kas nežino paminklo Žemaitei?
1

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Spinduliuojanti Mozarto muzika
2
• Rita Nomicaitė
Atgijusi nacionalinė opera
 Darius Kučinskas
Studijuojant M.K. Čiurlionio palikimą
• Tęsiant paskyrimų W.A. Mozartui seriją
• „Grafaitė Marica“ Kaune1
• „Birutės“ šimtmetis paminėtas Miko Petrausko gimtinėje
• Lapkričio „Bravissimo“ – ne tik apie „Salomėją“
• Tarptautinių konkursų laureatų pagerbimas1
• KONCERTAI

Dailė 
• Tarp pozityvo ir negatyvo 1
• Ieva Koncytė
Tapyba ženklais
• Eglė Deltuvaitė
Teigiamos tendencijos
• Jurga Armanavičiūtė
Nauji grafikos formatai
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Goda Dapšytė
Apgaulinga namų židinio šviesa
• Valentino Masalskio „Aš, Fojerbachas“
• Įvertintas aktorius Vladas Bagdonas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Patinka tyrinėti savo galvos žemėlapį
• Lena Endre iš arčiau
• Nematomi drambliai1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Agnė Narušytė
Kultūra miesto kanalų labirintuose
1

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Peliukas nusitašė
5

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Studijuojant M.K. Čiurlionio palikimą

Kompozitoriaus palikimo pėdsakai JAV ir Meksikoje

Darius Kučinskas

[skaityti komentarus]

Toliau studijuojant M.K. Čiurlionio palikimą ir inicijuojant jo sklaidą šį rudenį labai įdomu buvo susipažinti su svetur esančiais archyvais. Spalį teko kirsti Atlantą ir porą savaičių padirbėti lituanistiniuose muzikos archyvuose JAV bei viename privačiame archyve Meksikoje. Šios kelionės tapo realybe gavus finansinę paramą, ją suteikė Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas (prezidentė p. Birutė Karosienė) ir KTU mokslo plėtros fondas.

Daugiausia laiko praleidau Čikagoje įsikūrusiame Juozo Žilevičiaus ir Juozo Kreivėno muzikologijos archyve, priklausančiame Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui (LTSC). Tai vienas stambiausių muzikos archyvų už Lietuvos ribų. Čia yra sukaupti išeivijos (ir kai kurių Lietuvoje gyvenusių ar gyvenančių) kompozitorių rankraščiai, leidiniai, muzikos įrašai, kompozitorių korespondencija, nuotraukos, su lietuvių muzikiniu gyvenimu susijusi periodika (ištisi laikraščių ir žurnalų komplektai bei gausybė iškarpų). Visa ši medžiaga yra gana gerai sutvarkyta ir susisteminta, tad susiorientuoti ir rasti reikiamus dokumentus nesudėtinga. Sąlygos moksliniam darbui šiame archyve tiesiog idealios – LTSC greta archyvo suteikia nemokamą nakvynę ir rūpinasi, kad atvykusių moksliniam darbui lietuvaičių nevargintų jokie buitiniai rūpesčiai.

Ištyrus čia esančius M.K. Čiurlionio muzikai skirtus dokumentus, pastebėjau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad keli kūriniai rašyti kartu su broliu Povilu – natos Konstantino, žodžiai įrašyti Povilo, arba viena natų eilutė užrašyta Povilo, kita – Konstantino, o po apačia Juozo Kamaičio ranka dar prirašyta trečia natų penklinė su žodžiais. Aiškinantis, kas, ką ir kur įrašė, reikės daugiau laiko ir tikslesnės grafologinės analizės, bet jau dabar galima teigti, kad gana svarbus atradimas laukė atvertus vienuoliktąjį rankraščio puslapį. Čia yra vos įžiūrimas užrašas grafito pieštuku – melodija su žodžiais. Lietuvoje esančiose kopijose šis puslapis atrodo kaip tuščias lapas arba jis kopijuojant tiesiog praleistas. Žodžius pavyko iššifruoti, o kartu nustatyti, kad tai Čiurlionio mišriam chorui (6 balsų) harmonizuota lietuvių liaudies daina „Subatos vakarėly“ (VL 64a), o tiksliau – antrojo tenoro partija (pirmieji 11 taktų). Iki šiol žinojome tik šios dainos balsų partijas, Čiurlionio tušu perrašytas į choristų sąsiuvinius, dabar saugomus Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Pirminių kūrinio rankraščių ar eskizų neturėjome. O čia būtent ir yra vienas iš pirminių eskizų. Taigi kaip ir pavasarį, atradus pluoštą ankstyvųjų Čiurlionio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje (žr. publikaciją 2006 m. „Muzikos barų“ Nr. 5–6: „Neišlikę Čiurlionio muzikos rankraščiai“), Čiurlionio muzikos archyve vėl pavyko „užlopyti“ kad ir mažą, bet „baltą dėmelę“.

Labai įdomus pasirodė lapelis su Čiurlionio Fugete h-moll (VL 262). Lapelio antroje pusėje yra Vinco Stulgos prierašas. Ten paaiškinta, kad Fugetę V. Stulga nurašė iš jo žinioje turimo kito rankraščio – Jono Čiurlionio, o pastarasis perrašė šį iš „nabašninko“ Konstantino rankraščio. Gali būti, kad tiek Jono Čiurlionio, tiek Vinco Stulgos nuorašai atlikti nepraėjus daug laiko po Konstantino mirties – pavartotas žodis „nabašninkas“ tarsi nurodo į nesenus įvykius. Kitas dalykas, kad šiuo metu žinome tik vieną fugetės nuorašą, atliktą Jono Čiurlionio, bet jis yra ne dviejose penklinėse, kaip V. Stulgos rankraštis, o trijose. V. Stulga prieraše prisipažįsta, kad jam yra sunku natas perrašyti, nes trūksta išsimokslinimo, tad vargu ar jis savarankiškai galėjo „suglausti“ fugetę iš trijų penklinių į dvi. Vadinasi, buvo dar vienas J. Čiurlionio nuorašas – dviejose penklinėse. Iš ko jis kopijavo – nežinia. Gal tai buvo ta pati rankraščių knyga, šiandien turinti muziejaus šifrą Čm6, o gal ir kitas Konstantino rašytas variantas. Iš V. Stulgos prierašo taip pat aišku, kad šis jo nuorašas yra siunčiamas į žurnalą „Margutis“, kuriame iš tiesų ir buvo atspausdinta Fugetė h-moll (1936 m., Nr. 24). Kurį laiką manyta, kad ši publikacija – tai M.K. Čiurlionio faksimilė (V. Landsbergis, „Čiurlionio muzika“, p. 278). Dabar aišku, kad kūrinį atsiuntė V. Stulga, bet publikacijai (žurnalo užsakymu) perrašė kažkuris kitas muzikas, nes publikacijos ir Stulgos nuorašo braižas skiriasi.

Iš Čikagos trim dienoms persikėliau į Meksiką. Pačioje Meksikos sostinėje yra namas, kuriame gyveno ir kūrė vienas žymiausių XX a. pradžios mikrotoninės muzikos pradininkų Julianas Carrillo. Seniai knietėjo apsilankyti jo namuose ir patikrinti vieną hipotezę, susijusią su Čiurlioniu. Mat abu kompozitoriai vienu metu mokėsi Leipcige, o 1902 m. kovo 21 d. laiške Eugenijui Morawskiui Konstantinas susižavėjęs aprašo meksikiečių kompozitoriaus Pirmosios simfonijos premjerą bei norą su juo artimiau susipažinti. Būtent to meto rankraščiuose yra spraga – trūksta vienos fugos. Taigi turėjau viltį Čiurlionio autografą atrasti čia, Meksikoje.

Šiuo metu Carrillo namas nėra oficialus muziejus – jame gyvena jauniausias kompozitoriaus anūkas biologas Antonio Carrillo Soberonas. Jis, supratau, per daug nesigilino į tai, kas sukaupta namuose, nes parodė tik kambarį, kuriame sudėti rankraščiai, o kur ieškoti Leipcigo laikotarpio dokumentų, negalėjo pasakyti... Dar juokingiau, kad darbuotoja, kuri ateina tvarkyti archyvo, neįspėjo šeimininkų apie mano vizitą, o pati tą dieną dėl asmeninių priežasčių nepasirodė... Taigi pasijutau lyg įmestas į vidurį okeano. Viena vertus, buvo visiška laisvė ir begalinis pasitikėjimas žmogumi (mane pirmą kartą matantis Antonio paliko vieną namuose, o pats išėjo į darbą...), kita vertus, galėjau pasikliauti tik nuojauta ir laukti stebuklo, nes rasti kokį nors dokumentą prilygo atrasti adatą šieno kupetoje.

Gana keista, bet išlikusiame Carrillo archyve studijos Leipcigo konservatorijoje atsispindi labai šykščiai. Bent jau nepavyko rasti nei laiškų su pirmosios simfonijos premjeros įspūdžiais, nei to meto afišų, nei kitų atsiminimų, kur būtų kalbama apie studijas Leipcigo konservatorijoje. Aptikau tik du atvirlaiškius, siųstus namiškiams iš Leipcigo, bei dar du tuščius atvirlaiškius su miesto vaizdais. Ant kambario sienų kabo tik netiesiogiai su Čiurlioniu susiję dokumentai. Tai Leipcigo konservatorijos pažymėjimas, toks pat, kokį yra gavęs ir Čiurlionis, bei puošnusis konservatorijos baigimo diplomas su visų profesorių autografais, ko, deja, Čiurlionis, būdamas Leipcige, nebesulaukė. Taip pat lentynose tarp knygų radau porą pagrindinių vadovėlių, iš kurių mokytasi Leipcige – S. Jadassohno „Harmonija“ ir „Instrumentuotė“.

Galima sakyti, kad taip ir turėjo būti – iš kur jau ten Meksikoje dar Čiurlionis... Kad ir kaip ten būtų, net ir neigiamas atsakymas moksliniame tyrime yra rezultatas. Todėl galiu konstatuoti tik vieną dalyką – šiandien Čiurlionio pėdsakų Juliano Carrillo archyve aptikti nepavyko. Bet tai nereiškia, kad jų ten nėra. Mat kompozitoriaus archyve dar toli gražu ne viskas pedantiškai sudėliota, surūšiuota ar aprašyta. Gali būti, kad tarp rankraščių atsiras nuotrauka ar bent užuomina apie Čiurlionį, ir tai mums jau būtų nemažas įnašas į bendrą čiurlionistikos tyrimų aruodą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
6:29:50 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba