SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-11-17 nr. 731

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Mikučionytė
Kas nežino paminklo Žemaitei?
1

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Spinduliuojanti Mozarto muzika
2
• Rita Nomicaitė
Atgijusi nacionalinė opera
• Darius Kučinskas
Studijuojant M.K. Čiurlionio palikimą
• Tęsiant paskyrimų W.A. Mozartui seriją
• „Grafaitė Marica“ Kaune1
• „Birutės“ šimtmetis paminėtas Miko Petrausko gimtinėje
• Lapkričio „Bravissimo“ – ne tik apie „Salomėją“
• Tarptautinių konkursų laureatų pagerbimas1
• KONCERTAI

Dailė 
• Tarp pozityvo ir negatyvo 1
 Ieva Koncytė
Tapyba ženklais
• Eglė Deltuvaitė
Teigiamos tendencijos
• Jurga Armanavičiūtė
Nauji grafikos formatai
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Goda Dapšytė
Apgaulinga namų židinio šviesa
• Valentino Masalskio „Aš, Fojerbachas“
• Įvertintas aktorius Vladas Bagdonas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Patinka tyrinėti savo galvos žemėlapį
• Lena Endre iš arčiau
• Nematomi drambliai1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Agnė Narušytė
Kultūra miesto kanalų labirintuose
1

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Peliukas nusitašė
5

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Tapyba ženklais

Klaudijaus Petrulio darbų paroda „Lietuvos aido“ galerijoje

Ieva Koncytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Klaudijus Petrulis. „Du užsnūdę“. 2005 m.
L. Miklaševičiūtės nuotr.

Vieni tapo pirštais, bokso pirštinėmis, dūmais, o Klaudijus Petrulis – raidėmis, skaičiais ir ženklais. Dar niekur nerodyti paveikslai atpažįstami pagal autoriui būdingą koloritą ir faktūrą. Kiekvieną sykį žiūrint į juos matyti, kad būtent faktūra K. Petrulio darbuose ir yra pati svarbiausia. Joje lyg ir visa kūrinio esmė, kažkas reljefiškai užrašyta, sudėliota, o po to užtapyta, paslėpta. Tapybos kūrinys apima dar kelis kūrinius, dar kelis pasaulius, dažais išrašytus tekstus, užkoduotas skaičių kombinacijas. Galbūt taip dailininkas derina literatūrą, kurią jaunystėje bandė studijuoti, ir tapybą, kuri tapo pagrindine saviraiškos priemone. Galbūt tapyba padeda tekstus išlaisvinti ir užrašyti. Drobė tarsi popieriaus lapas tampa paviršiumi, plokštuma tekstams. Įdomu, ką galėtume perskaityti, jei rentgeno spinduliais peršviestume K. Petrulio drobes dengiantį dažų sluoksnį? Kokius pasakojimus, užšifruotas reikšmes mums atskleistų paveikslai, tarsi spalvingais viršeliais iliustruotos suslėgtos knygos iškabinti ant galerijos sienų.

Taigi lyg ir yra kūriniai, kalbantys dviem kalbomis: tekstu ir tapyba. Jos kaip niekur nieko susimaišo, tūno kartu, veikia viena kitą.

Ankstyvuosiuose K. Petrulio darbuose faktūra buvo ypač svarbi. Vėlesniuose ji nebeužima tiek daug vietos, įgauna lygias teises su ryškėjančiu koloritu. Dailininkas linksta į abstrakčią saviraišką. Formos abstrahuotos, tačiau sąlyginis formos, ornamento, žmogaus figūros traktavimas, horizonto linijos užuomina lieka, o parodoje eksponuojamuose kūriniuose (rūsyje) tampa ypač ryški, pavyzdžiui, darbuose „Klajoklis“, „Liaudies motyvai“, „Orchidėja“. Formų siluetai – griežti, aštrūs, kompozicijos tarsi sudėliotos iš geometrinių figūrų. Darbus nuo kietumo ir griežtumo gelbsti faktūra, ji viską sušvelnina, daro kompoziciją harmoningą. Priešingai nei Eglė Ridikaitė, pliką drobę paverčianti estetikos objektu, K. Petrulis drobės paviršių švaistūniškai užrašo storu dažų sluoksniu. Darbų koloritas aktyvus, ryškus, kontrastingas ypač pastarųjų penkerių metų darbuose. Galbūt tai supančio ryškiaspalvio pasaulio (televizija, reklama ir kt.) refleksija.

Žvelgiant paviršutiniškai, K. Petrulis temų motyvų neplėtoja, nesudarinėja ciklų, nesistengia savo darbais reikšti egzistencinių problemų. Tuo jo modernumas atitolęs nuo šiuolaikinio, jis kitoks: harmoningas, tvarkingas, estetiškas. Savo darbų dailininkas, kaip kažkada yra pats minėjęs, netgi neįvardina ir tai leidžia atlikti žmonai, draugams, pačiam žiūrovui. Juk pavadinimas, pasak autoriaus, paveikslo nepakeis, darbas nuo to nei pagerės, nei pablogės. Galbūt kažkam paveikslas taps aiškesnis, bet tai jau bus žodinių reikšmių primetinėjimas. Jam svarbi tik pati tapyba – minčių, žodinių ar skaitmeninių kodų užrašinėjimo būdas, kuris leidžia viską paslėpti po dažais.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
6:29:44 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba