SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-09-30 nr. 677

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Teatras prasideda nuo... kalbos
3

Savaitė 
• Vilniuje gros "London Sinfonietta"1
• Tarptautinei muzikos dienai – nauji vardai1
• Tarptautinio tinklo "Trans Europe Halles" 2007 m. konferencija vyks Vilniuje
• "Madagaskaras" suartino lietuvius ir belgus1

Muzika 
 Svetlana Barkauskas
"Amadeus" ir žvaigždės
• "Muzikos ruduo" keliauja per Lietuvą
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Savaitė su fotografija
1
• Onutė Gaidamavičiūtė
Įvairiaspalvė moteriškumo sklaida
• Saulius Pilinkus
Savaip perteikta tradicija
2
• Karolina Jakaitė
Tapyba danguje
1
• Aistė Virbickaitė
Klasikiniai ir nauji
• Monika Krikštopaitytė
"BMW" nesiekia būti suprastas
11
• Evaldas Dirgėla
Atsitikimai
• Naujai pasveikintas M.K. Čiurlionis
• PARODOS

Literatūra 
• Atsakomybės stokos stoka
• VAKARAI

Teatras 
• Klaipėdos lėlių teatras kviečia vilniečius4
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Brėmeno muzikantų balius
7
• Meistriškumo liudijimas
• Stebėtojo akimis
• Kristinos Inčiūraitės videoprograma "Scenos 2002-2005"1
• Luchino Visconti filmų retrospektyva Vilniuje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

"Amadeus" ir žvaigždės

Muzikos festivalyje Ženevoje skambėjo Vytauto Barkausko kūrinio premjera

Svetlana Barkauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Barkauskas Šveicarijoje

Keliaujant į muzikos festivalį "Amadeus", vykusį Šveicarijoje, Ženevoje, rugsėjo 1–10 dienomis, galima buvo tikėtis, kad jis skirtas W.A. Mozarto 250-osioms gimimo metinėms, kurias švęsim ateinančiais metais. Tuo labiau kad festivalis, pavadintas genialiojo kompozitoriaus vardu, yra bienalė. Taip pat festivalio programoje teigiama, kad jubiliejiniu akcentu (kaip parašyta prancūziškai – "pyragaičiu" ar "tortu") taps "Camerata Salzburg" orkestro pasirodymas su gražiausiais Mozarto, J. Haydno, F. Schuberto, F. Mendelssohno kūriniais ir siurprizu – festivalio užsakyto Vytauto Barkausko opuso premjera Mozarto kūrybos kontekste.

Tačiau dešimtuoju (jubiliejiniu) festivaliu "Amadeus", pasirodo, buvo sumanyta pagerbti žvaigždes ("un hommage aux étoiles", – sakoma programoje). Ant milžiniškų melsvo dangaus žvaigždžių fono afišų abėcėlės tvarka rikiavosi atlikėjų pavardės: Natalie Chee, Pascal Devoyon, Itamar Golan, Ilya Gringolts, Nobuko Imai, Michel Lethiec, Martin Lovett, Alexandre Tharaud, "Camerata Salzburg", "Quatuor Casal", "Michelangelo String Quartet", trio "Bendayan", "Ensemble de Violoncelles de Paris"... Stambesnėmis raidėmis – kompozitoriai: Bach, Barkauskas, Beethoven, Bizet, Boulez, Brahms ir daug kitų.

Daug dėmesio festivalyje skirta ir tikrosioms, t.y. visatos žvaigždėms. Koncerto metu į ekraną projektuojami fantastiškų spalvų ir formų tolimiausi visatos kampelių atvaizdai, gauti per stipriausius pasaulio teleskopus. Salė tarsi pavirsdavo žvaigždėtu dangumi, o skambantys muzikos kūriniai pynėsi su viliojančiais poetiškais pasakojimais apie keliones tarp galaktikų, kometų, miglynų. Štai ir keletas koncertų pavadinimų: "Mozartas ir žvaigždės" (paralelės tarp muzikos ir kosmoso tvarinių); "Nuo "Big Bang" iki "Laiko pabaigai" (nuo visatos sukūrimo pradžios iki O. Messiaeno kvarteto "Laiko pabaigai" ir kt. Galima pamanyti: šou publikai patraukti! Taip, bet kokio lygio šou! Apie visatą ir žvaigždes savo mintimis ir moksliniais laimėjimais koncerto metu dalijasi vienas didžiausių nūdienos astrofizikų, taip pat ir aistringas melomanas kanadietis Hubertas Reevesas. Taigi dešimtojo "Amadeus" festivalio idėja – sujungti mokslo žinias apie dangiškuosius kūnus ir žemišką muziką, užmegzti dialogą tarp muzikos ir galaktikų.

Ar dangaus žvaigždės inspiruoja kompozitorius? Kas yra muzika ir kam ji reikalinga? Kokia kūrėjo reikšmė visatos evoliucijoje? Ar gyvenimas turi prasmę ir kokią? Kūryba, kūrimas ir visatos harmonijos dieviškumas... Visa tai domina šiandien Jeano Jacques’o Rousseau kraštiečius, turinčius savo fantastiško grožio Alpes, laikrodžius, bankus, juvelyrus, Raudonąjį Kryžių, stabilų neutralumą ir be karų gyvenančius jau beveik 200 metų.

Į tokį kontekstą pateko naujausias V. Barkausko kūrinys "Opus 126 in Es". Jo atsiradimo istorija tokia. 2004 m. žiemą atvažiavusi į Vilnių koncertuoti "Amadeus" festivalio meno vadovė Karine Lethiec palieka Barkauskui Mozarto kantatos "Dir, Seele des Weltalls" (KV 429, 1783 m.) natas, tiksliau – tik išlikusius šio kūrinio fragmentus, ir festivalio užsakymą – vienaip ar kitaip užbaigti ši kūrinį, orientuojantis į styginių orkestrą. Barkauskui šis pasiūlymas pasirodė nepriimtinas. Kodėl siūloma užbaigti kūrinį, kurio gal ir pats kūrėjas nenorėjo užbaigti? Mozarto kantata priklauso vadinamiesiems masoniškiems kūriniams. 1784 m. Mozartas įstojo į masonų ložę "Zur Wohltätigkeit". Atsisakyti festivalio užsakymo ir honoraro? O jei jis dešimt kartų didesnis už lietuviškus?

Tačiau išeitis rasta, ir labai įdomi išeitis! Rašomas savarankiškas kūrinys styginių orkestrui. Festivalio programoje jis numatytas atlikti iš karto po neužbaigtos Mozarto kantatos, skambančios Es-dur tonacijoje. Tačiau ryšys su Mozartu yra – per masoniškumo idėją ir mocartišką masonišką skaičių simboliką. Taip gimė savotiškas, Barkauskui nebūdingas kūrinio pavadinimas. Savo anotacijoje kompozitorius rašė: "Es" – tai mano kūrinio garsinės erdvės centras. "Es" – tai yra trys, paslaptingos Dieviškos Trejybės skaičius – tai Es-dur tonacijos bemolių skaičius, 6 – tai es-moll, o 12 – tai visos garsinės erdvės skaičius, ne tonalios, ne dodekafoninės sistemos, bet turinčios centrą "Es". O skaičius 126 – tai autentiškas mano kūrinių sąrašo eilės numeris".

iliustracija
Repeticijoje su "Salzburg Camerata"

Pirmieji Barkausko opuso garsai nesudaro Mozarto kantatos pratęsimo įspūdžio (Barkauskas to ir nesiekė). Atvirkščiai, pradžia kiek šokiruoja. Bet po kelių akimirkų muzikos tėkmė įtikina ir prikausto dėmesį. Girdime spalvingą paslaptingumą, pasiekiamą užpildant visą platų styginių skambėjimo erdvės diapazoną, lyg tą pačią žvaigždėtą visatą, bet turinčią mūsų planetos Žemės ("in Es") trauką. Naują kūrinį publika (beje, apie 700 vietų salė kiekviename koncerte būdavo pilnutėlė) priėmė labai šiltai, nors šį kartą autorius koncertinio virtuoziškumo atsisakė. O mano dėmesį patraukė paukštelis, nežinia kaip atsiradęs salėje ir ramiai plasnojantis virš orkestro iki kūrinio pabaigos.

J.-Ph. Rameau ir jauni šiuolaikiniai prancūzų kompozitoriai – vienoje koncerto programoje. F. Mendelssohnas,W.A. Mozartas, V. Barkauskas ir J. Haydnas – kita programa. Nuo L. van Beethoveno iki M. Ravelio. Nuo J.S. Bacho iki 1974 m. gimusio Bruno Mantovani. Nuo N. Paganini iki P. Boulezo 1976 metų kūrinio "Messagesquisse", skirto M. Rostropovičiui, – koncerto programoje, pavadintoje "Trisdešimt dvejos violončelių stygos". Neužmiršti ir vaikai. Jiems – S. Prokofjevo "Petia ir vilkas", F. Poulenco "Babaro (drambliuko) istorija" ir žonglierių pasirodymai.

Įvairių kartų ir epochų, astrofizikos ir muzikos, Žemės ir žvaigždžių dialogai – taip atrodė dešimtasis muzikos festivalis "Amadeus". Ir to plataus diapazono tarpininkai, žinoma, – atlikėjai. "Šį kartą, – sakė kompozitorius Barkauskas, – rašiau be jokių "nuolaidų" atlikėjams, žinodamas aukščiausią "Salzburg Camerata" lygį. Pirmą sykį išgirdau savo kūrinį likus 5 valandom iki premjeros! Net nesuspėjau su juo susigyventi. Atlikimo tobulumas mane tiesiog apstulbino. Išgirdau tai, ką buvau sumanęs, ir muzikantams tegalėjau pasakyti ačiū!" Idealus ir beveik nerealus atvejis, įmanomas tik esant abipusiam pasitikėjimui tarp atlikėjų ir autoriaus. Beje, kolektyvas koncertuoja be dirigento, vadovaujamas pirmojo smuiko Natalie Chee. Nuostabų įspūdį paliko Michelangelo styginių kvartetas! Kaip puikus ansamblio narys pasirodė pianistas Itamaras Golanas, gimęs Vilniuje ir spalio mėnesį atvyksiantis pas mus koncertuoti su Julianu Rachlinu. Visus pakerėjo F. Mendelssohno Koncertą smuikui ir fortepijonui kartu su I. Golanu festivalyje atlikęs Ilja Gringoltsas. Jei tai nuo manęs priklausytų, kuo greičiau kviesčiau jį į Vilnių!

Anotacijoje apie "Opus 126 in Es" V. Barkauskas reziumavo: "Kiekvienas kūrėjas yra kaip "laisvas mūrininkas" ir savo darbu (kūryba) prisideda prie gražios masonų idėjos – "gėrio skleidimo". Šiandien mes dažnai, deja, užmirštame, kas yra gėris, grožis mene ir kokią reikšmę turi menas, muzika." Ši anotacija lyg atliepė kitą festivalyje skambėjusią nuomonę: "Muzika veikia žmonių širdis. Kai aš klausausi Mozarto, Schuberto ar Wagnerio, jaučiu, kaip manyje kyla nesustabdomas žavesys ir dėkingumas visatai, kuri davė pradžią gyvenimui ir muzikai. Menininkai, kūrėjai ne tik prideda pasauliui grožio, bet ir pratęsia visatos erdvę savo pačiuose gražiausiuose tvariniuose. Gyvenimo prasmė yra kūryboje. Ir aš manau, kad kiekviena būtybė su visais savo dideliais ar mažais darbais gali būti aštuntos dienos amatininku. Taip pat laimė ir prasmė būti apsvaigusiam nuo muzikos, žavėtis pasaulio grožiu ir didingumu", – sakė astrofizikas H. Reevesas savo moksliniuose veikaluose ir nuotaikingoje "kelionėje" per dešimtąjį "Amadeus" festivalį.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:29:16 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba