SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-09-30 nr. 677

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Teatras prasideda nuo... kalbos
3

Savaitė 
• Vilniuje gros "London Sinfonietta"1
• Tarptautinei muzikos dienai – nauji vardai1
• Tarptautinio tinklo "Trans Europe Halles" 2007 m. konferencija vyks Vilniuje
• "Madagaskaras" suartino lietuvius ir belgus1

Muzika 
• Svetlana Barkauskas
"Amadeus" ir žvaigždės
• "Muzikos ruduo" keliauja per Lietuvą
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Savaitė su fotografija
1
• Onutė Gaidamavičiūtė
Įvairiaspalvė moteriškumo sklaida
• Saulius Pilinkus
Savaip perteikta tradicija
2
• Karolina Jakaitė
Tapyba danguje
1
• Aistė Virbickaitė
Klasikiniai ir nauji
• Monika Krikštopaitytė
"BMW" nesiekia būti suprastas
11
• Evaldas Dirgėla
Atsitikimai
• Naujai pasveikintas M.K. Čiurlionis
• PARODOS

Literatūra 
• Atsakomybės stokos stoka
• VAKARAI

Teatras 
• Klaipėdos lėlių teatras kviečia vilniečius4
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Živilė Pipinytė
Brėmeno muzikantų balius
7
• Meistriškumo liudijimas
• Stebėtojo akimis
• Kristinos Inčiūraitės videoprograma "Scenos 2002-2005"1
• Luchino Visconti filmų retrospektyva Vilniuje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Brėmeno muzikantų balius

"Keistuolių teatras" šturmuoja "Coca-cola Plaza"

Živilė Pipinytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

1908 m. grupė prancūzų kino entuziastų nusprendė kiną paversti menu. Jie manė, kad geriausias būdas "sukilninti" nerimtą ir abejotiną kinematografą – perkelti į kino juostą garsius to meto spektaklius, kuriuose vaidino Sarah Bernhardt ir kitos teatro žvaigždės. Taip atsirado "film d’art". Šio eksperimento nauda kinui buvo didelė: visi pamatė, kad nufilmuotas spektaklis neturi nieko bendra su kino prigimtimi, o septyniasdešimtmetės teatro primadonos vaidinama šešiolikmetė Džuljeta ekrane kėlė griausmingą juoką. Teatrališkos pozos, pompastiški gestai, statiškos mizanscenos darė įspūdį miesčionims, bet tai buvo tik blogai nufilmuotas teatras, ir nieko daugiau. Praėjo beveik šimtas metų, ir "Keistuolių teatras" savo "Brėmeno muzikantais" vėl įrodė tą patį – neužtenka perkelti spektaklį į videojuostą, kad jis taptų filmu.

"Brėmeno muzikantai" pristatomas kaip muzikinis filmas. Be abejo, su muzikinio filmo tradicija šį reginį sieja minimalus siužetas apie kadaise Tarybų Lietuvoje bandžiusius padaryti muzikantų karjerą keturis ilgaplaukius jaunuolius ir jų meilę kelyje sutiktai šviesiaplaukei mūzai. Tokio siužeto funkcija – užpildyti tarpus tarp muzikinių numerių. Režisierius Vaidas Lekavičius specifiškai televizinėmis priemonėmis (pvz., Lietuvoje itin mėgstama vaizdo inkrustacija) pabandė jam suteikti filmo pavidalą. Deja, kad ir kaip judėtų vaizdeliai, nepalieka jausmas, kad žiūri kažką nepakeliamai statišką ir ilgą, nes šiame reginyje nėra jokio vidinio veiksmo, filmui būdingos dramaturgijos, tik vizualizuotų anekdotų rinkinukas – savotiška vaizdų "užkandėlė" smagiai gėrinėjančiai kompanijai. Šia prasme "Brėmeno muzikantai" primena 10-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje ir Kaune kurtus "nepriklausomus" filmus apie visokius Džonius, bananus mėgstančias Zuzanas ar Slavinskų šeimos ekranizuotą Franēoise Sagan romaną "Sveikas, liūdesy" (filmas "Atostogos"), kurie sužlugo, nes sužlugo Sovietų Sąjungos kino rinka, kuriai jie buvo skirti. Dabar situacija pasikeitė, po "Trispalvio kino" ir kitokių intensyvių lietuvių kino propagandos akcijų žiūrovai vėl ėmė ilgėtis lietuviškų filmų. Atsirado paklausa. Pasiūla, deja, vėluoja.

Pagrindinė "Brėmeno muzikantų" spalva – nostalgija. Rūstusis "Lietryčio" apžvalgininkas Rimvydas Valatka, ko gero, pasmerktų "Brėmeno muzikantų" kūrėjų prisirišimą prie sovietinių simbolių ir visokių eitynių bei kitokių totalitarinio gyvenimo būdo atributų ir įžvelgtų pasąmoningą imperijos ilgesį. Nuo pat pirmų kadrų "Brėmeno muzikantų" žiūrovus užgriūva didžiulė sovietinės kronikos banga – paradai, pionieriai, Lenino paminklas Lukiškių aikštėje. Visai tai pateikiama taip pat lėkštai, kaip ir "tarybinių pieniškų" dešrelių pakuotė. Tik paskui atrieda antroji banga – muzikinis miksas iš sovietinių animacinių filmų ir vakarietiškų "uždraustų" grupių bei visais laikais popsinės lietuvių estrados. Be abejo, "Brėmeno muzikantų" nostalgija siejasi ne su asmenišku kūjo ir pjautuvo ar draugo Griškevičiaus pasiilgimu, bet su laikais, kai jie visi buvo jauni. Be to, pasinaudojus sovietine atributika, iš pirmo žvilgsnio labai lengva sukurti autentišką atmosferą. Tačiau "Brėmeno muzikantuose" atributikos akivaizdžiai per daug, pavyzdžiui, grupių "ringo", kur susipažįsta visi keturi muzikantai, epizode Lenino atvaizdų prigrūsta scena tik dar labiau pabrėžia visko, kas vyksta prieš žiūrovo akis, dirbtinumą. Apskritai, tai, kad "Brėmeno muzikantai" skęsta totaliame falše – didelis ir dailininko "nuopelnas", nes akivaizdžiai sintetiniai perukai, šaržuoti kostiumai bei pabrėžtinai teatrališka vaidyba, gestai ir mimika, ypač kai kreipiamasi tiesiai į žiūrovą , tik dar labiau paryškina viso reginio dirbtinumą. Regis, kūrėjai manė, kad kuo dažniau kartos žodį "chalva", tuo saldžiau bus žiūrovui. Nieko panašaus. Net "lietumi" dirbtinai subraižyti neva seni ir aptrinti kadrai tos senų laikų iliuzijos nesukuria. Suprantu, kad omenyje pirmiausia turėti sąlygiškumas ir ironija, bet jų ekrane paprasčiausiai neliko, nes kino stilizavimas – kitos prigimties ir, matyt, nelabai derinasi su sunkiasvorėmis "Keistuolių teatro" banalybėmis. Tų banalybių "Brėmeno muzikantuose" tiek daug, kad pradedi abejoti ne tik kūrėjų skoniu, bet ir savikritikos jausmu. (Beje, po peržiūros įvykusi spaudos konferencija tik patvirtino įtarimą, kad "keistuoliai" linkę sutapatinti elementarų buitinį maivymąsi ir vaidybą.) Ar po "Dviračių žinių" Larisos gali būti kas nors banaliau už "Brėmeno muzikantų" Larisą (suprask – ta pati, tik jaunystėje), komiškai darkančią lietuvių kalbą? Ar gali būti kas nors banaliau už neva lenkiškai, t.y. "tuteišų" dialektu, kalbantį "Brėmeno muzikantų" vadybininką? Pasirodo, gali. Įrodymas – "Brėmeno muzikantų" vaizdo klipai. Tokios beskonybės jau seniai neteko matyti. Tik nereikia aiškinti, kad kritikė nesuprato paslėptos šio kičo prasmės. Jos nėra. Stilizuotas kičas – aukštoji kino lyga. "Brėmeno muzikantų" kūrėjai, deja, vis dar žaidžia mėgėjų lygoje.

Būtent tai ir yra esmė. Paskutiniai lietuvių kino "eksperimentai" išryškino skaudžią tiesą. Kol profesionalai laukia ir nepasidalija tų menkų kino gamybai skiriamų pinigų, atsiradusį lietuvių kino poreikį tenkina mėgėjai, kurie puikiai išmano liaudies skonį. Todėl, žinant lietuvių kino situaciją, galima net neabejoti, kad kino "Balių" tik daugės.

 

Skaitytojų vertinimai


5564. kulia :-( 2005-10-03 14:08
Jeigu autore taip jau kritikuoja lietuviska kina, tegu vaziuoja i uzsieni ir dziaugiasi uzsienietiskais filmais. Man "Paskutiniai Bremeno muzikantai" LABAI patiko. Esu paprasta ziurove, jokia kritike, ir nereikia cia man varyt apie visokius kicus, maivymasi ir pan. I kino sales eina ne vien profesionalai, o 90% PAPRASTA liaudis, kuriai reikia pramogos. Butent PRAMOGA ir yra "Paskutiniai Bremeno muzikantai"!

5565. ramios.bites2005-10-03 14:29
noriu paklausti kulios, kodel negalima kritikuoti lietuvisko kino? ar jis toks nekritikuotinas?

5573. i2005-10-04 20:37
tai kad " Keistuolių teatras" yra vishkas beskonybe , totaliai bergzhdi zmones, tai kaip galima is ju mena padaryti . ju skonis toks , nieko cia nepapieshi .

5575. stepokas :-) 2005-10-04 23:31
Reikalas ne tas, ar formaliai lietuviskas tai kinas, o kad beviltiskas, benacionalinis, besmegenis. Liudniausia, kad Kino taryba uzpildzius kino monopolistams, sunaikinus alternatyvias rodymo aiksteles, galime tiketis tik tokio ir dar baisesnio. Amen.

9928. Migle2007-03-31 21:49
Keistuoliai yra jeeeeeeegaaaaaaaaaa!!!!! Myliu myliu, myliu... Ypac Andriu Kaniava. Saunuoliai!!!

14530. brunete2008-07-02 10:36
Keistuoliai yra tatys fainiausi!!!!!!!!!!!

15642. greta xm :-) 2009-04-06 15:33
žiauriaiiii FAINAS man LABAIpatiko paskutiniai bremeno muzikantai buvau spektaklyje bremeno muzikantai ir dar rudenį eisiu!!!!! fainos dainos ypač missipė,laiko laivelis,rodyk ką moki,bremeno daina.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:28:58 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba