SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-03 nr. 817

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Kuo dar galima nustebinti
27

Savaitė 
• „Aidija“ – „Pasaulio tautų festivalyje 2008“ Pekine
• Kultūrininkų ir politikų dialogas
• Eimunto Nekrošiaus „Fausto“ televizinė versija

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Auksiniai veiklos metai
• Živilė Ramoškaitė
Devyniolikmetės smuikininkės sėkmė
2
• Kamilė Rupeikaitė
Kūrybinga dvasia
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Goda Giedraitytė
Naujos aplinkos žymėjimo formos
2
• Aleksandra Piktytė
No Blood, no Sex and no Rock’n’roll
9
• Živilė Ambrasaitė
Brandi tekstilė
• Pokalbis su tapytoja Sigita Maslauskaite
Tapyba neromantiškai
27
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Žvilgsnis į Baltijos šalių teatrą
• Rasa Vasinauskaitė
Miestas didvyris gyvena teatru
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Helmutas Šabasevičius
Kava ir arbata už poliarinio rato
1

Kinas 
• Perteikti tiesą
• Vakaras su pilotu3
• Savaites filmai
• KINO REPERTUARAS

Sukaktys 
 Povilui Mataičiui – 75

Anonsai 
• Panevėžio dramos teatro spektakliai Vilniuje
• „Gutten Film!“ jau Vilniuje

Bibliografija 
• GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS

Sukaktys

Povilui Mataičiui – 75

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šiam gražiam jubiliejui bei kūrybinio darbo 40-mečiui skirtas renginys įvyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. O renginio „kaltininkas“ – Povilas Mataitis, žymus Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjas, Lietuvių folkloro teatro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas, režisierius, chorvedys, pedagogas.

Renginyje buvo prisiminta folkloro teatro, veikusio 1967–1994 m., taigi daugiau kaip ketvirtį amžiaus, istorija, kūrimosi peripetijos, ryškiausi teatro veiklos etapai. Išvydome fragmentus iš filmų „Lietuvių etnografinis ansamblis – tai mes“ (1973), „Vakar ir visados“ (1984), sukurtų pagal P. Mataičio parengtas programas. O pati pradžia buvo, kai 1967 m. folkloro žinovas P. Mataitis Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre subūrė Lietuvių etnografinį ansamblį, o po 7 metų ansambliui buvo suteiktas Lietuvių folkloro teatro vardas ir statusas, nuo to laiko buvo pradėti rodyti reguliarūs spektakliai Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Buvo rodomi „Scenos vaizdeliai“, „Lietuvių gaidos“, „Mano kanklės paauksuotos“, „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva“. Šie spektakliai buvo ypač reikšmingi mūsų tautai atgimstant. Apie jų reikšmę ir prasmingumą poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Keistas dalykas vyksta šiame teatre: gyvenimas, išsiskleidžiantis scenoje, atrodytų, labai jau nutolęs, praeityje įklimpęs, senienas eksponuojantis – o iš tikrųjų jis kalba mums apie pačias aktualiausias, skaudžiausias, amžinas nacionalinės būties problemas.“ Ir mums, šio teatro žiūrovams, bylojo apie lietuviškumą, tautos praeitį, besijungiančią su dabartimi, pasijusdavai esąs su visais, su tauta. P. Mataičio parengtose ir režisuotose programose buvo sukurti spektakliai, neimituojantys folkloro, bet pagrįsti paveldo tyrimais, pastatyti muzikaliai, plastiškai, su gaiviu liaudies humoru ir tarmiška intonacija. Tai buvo tarsi priekaištas ar net iššūkis esamai kultūros sklaidos situacijai.

Gal net ir simboliška, kad iškilmės „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirtos Baltų karžygiams atminti, viešai parodytos Klojimo teatre Rumšiškėse pačiame Lietuvos atgimimo įkarštyje, o po mėnesio visa Lietuva išėjo į Baltijos kelią.

Renginyje kalbėję Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus, Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugijos pirmininkas Aleksandras Guobys ir kiti apgailestavo, kad Lietuvos jaunimas praranda dvasingumą, ryšį su tautos praeities turtais, kad išniekinamos lietuvių tautai brangios vietos, jose rengiant kone Helovino orgijas.

P. Mataitis trumpai apžvelgė teatro gyvenimo peripetijas, prisiminė artistus veteranus bei kitus, padėjusius teatrui gyvuoti. Atskirai reikėtų paminėti maestro bendražygę žmoną dailininkę Dalią Mataitienę, visoms teatro programoms bei spektakliams sukūrusią dekoracijas ir kostiumus. Taigi dviejų talentingų žmonių tandemas Lietuvai, jos žmonėms padovanojo unikalų kultūrinį reiškinį – Lietuvių folkloro teatrą. Muziejuje veikia dailininkės scenografijos darbų paroda „Lietuvių folkloro teatro kūrybos ženklai“.

Sveikindami jubiliatą Povilą Mataitį garbingos 75-erių metų sukakties proga visų jo gerbėjų vardu tariame: „Ilgiausių metų!“ Dėkojame šios popietės rengėjams – Lietuvos muzikų sąjungai.

Vidutis Bakas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:28:17 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba