SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-03 nr. 817

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Kuo dar galima nustebinti
27

Savaitė 
• „Aidija“ – „Pasaulio tautų festivalyje 2008“ Pekine
• Kultūrininkų ir politikų dialogas
• Eimunto Nekrošiaus „Fausto“ televizinė versija

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Auksiniai veiklos metai
• Živilė Ramoškaitė
Devyniolikmetės smuikininkės sėkmė
2
• Kamilė Rupeikaitė
Kūrybinga dvasia
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Goda Giedraitytė
Naujos aplinkos žymėjimo formos
2
• Aleksandra Piktytė
No Blood, no Sex and no Rock’n’roll
9
• Živilė Ambrasaitė
Brandi tekstilė
 Pokalbis su tapytoja Sigita Maslauskaite
Tapyba neromantiškai
27
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Žvilgsnis į Baltijos šalių teatrą
• Rasa Vasinauskaitė
Miestas didvyris gyvena teatru
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Helmutas Šabasevičius
Kava ir arbata už poliarinio rato
1

Kinas 
• Perteikti tiesą
• Vakaras su pilotu3
• Savaites filmai
• KINO REPERTUARAS

Sukaktys 
• Povilui Mataičiui – 75

Anonsai 
• Panevėžio dramos teatro spektakliai Vilniuje
• „Gutten Film!“ jau Vilniuje

Bibliografija 
• GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS

Dailė

Tapyba neromantiškai

Pokalbis su tapytoja Sigita Maslauskaite

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Klūpėjimas". 2007 m.
Sigita Maslauskaitė

Visai neseniai galėjome pamatyti Sigitos Maslauskaitės tapybos parodą „Lietuvos aido“ galerijoje. Tikiuosi, kad daugelis skaitytojų prisimins šią pavardę iš šios ar ankstesnių asmeninių, grupinių parodų ir susies ją su tapyba. „Tapybiška“ tapyba – ekspresyvia, daugiasluoksne, tamsaus, „nešvaraus“ kolorito, raiškių potėpių, storu, vietomis beveik reljefinį paviršių sukuriančiu dažų sluoksniu.

Žinojau, todėl neapstulbau: didelio formato drobes storu dažų sluoksniu drąsiais, net nervingais potėpiais tepa šviesius, banguotus plaukus į uodegą susirišusi smulki, simpatiška, jauna moteris. Kad netrūktų, dar pridėsiu – mokslininkė. 1996 m. VDA baigusi tapybos studijas Sigita Maslauskaitė kryptelėjo šonan – pasirinko podiplomines studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Dar kiek vėliau – doktorantūros studijos VDA ir disertacija šv. Kazimiero ikonografijos tema. Ne kartą girdėjau giriant Sigitą kaip puikią su bažnytiniu paveldu dirbančią istorikę. Kartu – grupinės ir asmeninės tapybos parodos. Kas yra kas Sigitos gyvenime?

Labai apsidžiaugiau, kai šią vasarą pati suvokiau, kad man tapyba yra malonumas. Nesureikšminu nei savo buvimo menininke, nei pačių darbų. O tas malonumas tapyti – kaip ir visi kiti malonumai gyvenime: kažkam patinka jodinėti žirgais, kažkam degustuoti vyną. Turiu šviesią dirbtuvę senamiestyje, perku brangių dažų, tapau didžiules drobes... Kas kita, jei ne malonumas? Gal net prabanga...

Tekstinė kalba ir loginio mąstymo grandinė svarbi moksliniame darbe, o tapydama Sigita užsiima tapyba – be siužetiškumo, literatūriškumo, be koncepcijos. Tiesa, tapybos darbams duodami pavadinimai dažnai atsiremia į religinę tematiką. Paklausta, kiek „darbo“ temų perteikta tapyboje, Sigita atsakinėja rinkdama žodžius ir dvejodama.

Pirmas atsakymas būtų – taip. Susiliejimas nori nenori įvyksta. Ikonografijos studijos, disertacijos gynimas, bažnytinės inventorizacijos, visi tie personažai – angelai, jeronimai, jurgiai – turbūt iš čia. Bet kai tik tai pasakau, tuojau noriu ir paneigti, nes pirma – tapyti šventuosius yra baisu (visi šedevrai jau nutapyti) ir antra - esu prisižiūrėjusi tiek daug prastų šiuolaikinių tapybos kūrinių religine tema. Ir todėl norisi vengti bet kokios ikonografijos. Gal teisingiausia būtų pasakyti, kad tiesiog tapau, o atpažįstami personažai atsiranda tapybos procese, aš jų specialiai nekuriu. Parodoje „Lietuvos aide“ norėjau rodyti paskutinius darbus ir tik juos ištraukusi pastebėjau, kad labai daug klūpančių figūrų. Kokios yra tokio rezultato priežastys paaiškinti negalėčiau: mano tikėjimas? atgaila? kasdienybė? europietiška kultūra?

iliustracija
„Daiktai muziejuje". 2007 m.
Sigita Maslauskaitė

Taip, kartais Sigita leidžia sau šiek tiek mistikos. Dažnai ja manipuliuoja menininko kaip genijaus mito iš savo žodyno ir galbūt pasaulėžiūros nepaleidžiantys kūrėjai. O Sigita žodį „magija“ taria su šypsena ir be jokios patetikos. Tačiau ištaria, ir ne kartą, ypač kalbėdama apie tapybos procesą bei „besigaunantį“ rezultatą, kuriam paskui telieka duoti pavadinimą taip pat beveik burtais – žvelgiant ir įžvelgiant figūrų ar simbolių.

Tapau nežinodama, kuo tai baigsis, ir dėl to nesijaudinu. Darbas gali pragulėti ne vienus metus ir tik tada suprantu, kas jame vaizduojama. Nemėgstu kūrinių „be pavadinimo“, todėl neretai darbams pavadinimą suteikia į dirbtuvę užsukę draugai. Taip jau būna, kad aš matau ir tapau viena, o žiūrovas „pamato“ visai ką kita. Tokius atsitiktinumus žino ir brangina daugelis menininkų. Man jie taip pat svarbūs, tik reikia nepamiršti, kad specialiai apie juos galvodama niekada nieko gero nesulauksiu, atsitiktinumai nukrinta tik po ilgo ilgo darbo.

Šioje vietoje susirūpinau Sigitos žiūrovu. Paveikslų turinys jo dominti neturėtų, norėdamas jis ir pats gali paveikslui „sukurti“ pavadinimą, atradęs jame savą simboliką. Taigi ką norima paveikslais pranešti, „išspinduliuoti“?

Nežinau. Nenorėčiau žiūrovo „užspausti“. Iš tiesų nieko neteigiu. Nenorėčiau, kad būtų nuobodu. Bet galiu suprasti ir tuos, kam nuobodu. Galbūt norėčiau, kad jis jaustų tą spalvą, tirštumą. Aišku, poveikio norisi. Malonumas malonumu, bet ir ne prieš žiūrovus jojikas nori peršokti aukštą kliūtį.

Žvelgiant į kūrinius jie ir atrodo tarsi „gavęsi“ – išsisukę, išsiraizgę, chaotiškai natūralūs. Šią per kraštus besiliejančią dažų, gestų, impulsų gausą menininkė komentuoja šitaip:

Nors ir ironiška, bet kartais mano darbo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aliejinių dažų kiekio. Gal taip būna, kai tam tikrame kūrinyje dirigentas nori išgauti kuo didesnį forte ir jam reikia didžiulio simfoninio orkestro su mušamaisiais. Nors labai mėgstu pianissimo ir svajoju tapyti plonai, išgauti „rytietišką“ formos grynumą ir skaidrumą, bet dažniausiai nepavyksta: grumtynės su drobe ir su savimi išsilieja klampiu aliejinių dažų svoriu ir kvapu. Kažkada save paguodžiau prisitaikiusi A. Andriuškevičiaus kita proga pasakytus žodžius, kad manyje per daug vakarietiškosios krikščioniškos tradicijos: nuolatiniai sąžinės taršymai, konfliktai neleidžia palikti švelniai prasišviečiančios drobės, verčia ją tapyti ir pertapyti „nuo kampo iki kampo“.

iliustracija
„Bėgimas į Egiptą". 2008 m.
Sigita Maslauskaitė

Iš šio pasakojimo galima suprasti, kad vieną paveikslą tapai ilgą laiką?

Taip, ilgai tapau. Prieštarauju pati sau. Vartau tą drobę. Dažau, uždažau, pridedu. Esu tik kelis paveikslus padariusi „per kartą“. O baltos drobės aš bijau, man ją reikia užtepti, tada galiu pradėti kurti. Tokios grumtynės su drobe, su aliejumi, su savimi. Minkau tą formą… Svarbus ir pats procesas, jis ir yra malonumas. Kad drobių pernelyg neprikaupčiau, neretai tiesiog dažau ant viršaus. Pastaruoju metu net turiu atskirą užtapytų darbų „failiuką“ kompiuteryje. Labai linksma ir tikrai negaila.

Dirbi įsijautusi, į ką labiausiai įsiklausai?

Stengiuosi klausyti „proto balso“ ir dirbti profesionaliai. Šiuo metu tikriausiai svarbiausia – spalva, išnyranti, pradingstanti, suskambanti. Siekiu paprastumo, formos ir turinio aiškumo, bet rezultatas dažnokai nuvilia: žiūrėk – ir vėl nervingai kunkuliuoja.

Ir vis dėlto rašai, kad tapyba nėra būdas išreikšti save.

Tapyba nėra romantiškas troškimas išreikšti save. Iš tiesų viskas yra saviraiška. Bet romantikos labai nemėgstu, na žinai, „poezija“, „siela“. Geriau jau tegu būna sunku, negražu negu romantizuotas pasaulio kančios ar dvasios virpesių vaizdavimas.

Tikra tiesa – virpesių Sigitos Maslauskaitės tapyboje nėra. Pirmas įspūdis – ji tiesiog užgriūva. „Lietuvos aido“ galerijoje šį įspūdį gerokai (gal net pernelyg) sustiprina parodos kuratorės Gražinos Pajarskaitės noras sukurti itin „tirštą“ ekspoziciją. Iš tiesų masyvūs ir visomis prasmėmis sodrūs paveikslai mažytėje galerijoje susigrūdę taip, kad kyla jausmas, panašus į besistumdančioje minioje atsirandantį nejaukumą. Kita vertus, pati paroda lyg komplimentas patiems paveikslams, kurie vis dėlto skambėjo ir intrigavo. Ilgai mąsčiau, iš ko reikėtų kildinti šių paveikslų sunkų, klampų lengvumą. Tik ne kartą perklausiusi mūsų pokalbio įrašą supratau – iš autorės atsipalaidavimo, leidžiančio įvykti atsitiktinumui.

Kalbino Aistė Paulina Virbickaitė

 

Skaitytojų vertinimai


15114. hiacintas2008-10-06 09:51
tikrai, tikrai, kada gi susmils dangus ir atsius poetiskos sielos princa, kad pasaulis praskaidretu ir nereiketu visokiausiu sunkiu negrozybiu paveiksluot... dabar tik zemiskos aristokratiskos improvizacijos flirtuojant su angelais jeronimais ir jurgiais. bet sigutei matyt labiausiai prie sirdies sv florijonas- o kam kitam buvo nuleista kasa is taip dailiai supintu ugniagesiu zarnu...

15116. laima r.2008-10-06 10:27
sigute, kam vynioji i vata ir paistai apie atsitiktinumus? Kodel nesakai tiesiai sviesiai: tapau tai, ka tikiu? Ko bijai?

15117. ka gi2008-10-06 10:35
visai neblogas dialogas. Ypac apie rytus-vakarus ir orkestra neblogai isejo, bet nei tapybos nei muzikos i zodzius neredukuosit. o tikejimas cia ne prie ko...

15118. cholera2008-10-06 10:39
na taip, florijonas tai turi toki sv kraneli su kurio bet kokia karsciausia zarija uzgesina...

15119. a.p.2008-10-06 11:06
zariju geriau negesit, verciau tegu isiliepsnoja!

15126. patarciau2008-10-06 15:03
patarciau tapytojai darbu "Lietaido" galerijoje daugiau nerodyti, nes jie ne tik, kad nesigirdi, bet ir nesimato. laimei, maciau sm paroda Siauliuose.

15135. laima k2008-10-06 22:23
sigutes paroda gerai atrode l.aide. net sviesos nereikejo...

15144. vardas arba parasas2008-10-07 13:31
gal ir i sm tapyba reiktu ilieti siek tiek daugiau plastines logikos, disciplinos ir koncepcijos, tada nereiktu taip ilgai laukti, kol suprastu kas tuose paveiksluose pavaizduota bet siaip - is tiesu - nuostabi paroda, puiki, nepakartojama, geniali tapyba, superjautri ir ideali spalvine klausa, paveikslai tiesiog spinduliuoja dvasinguma, tryksta sielos groziu ir subtilybemis, siuzetai irgi genialus, originalus, bent man niekur neteko tokiu regeti! Tokie paveikslai net aklinoje tamsoje spindetu dvasine spalvu sviesa, nebijokime to zodzio - Dieviskai spindetu! Is tiesu, ko gero originaliausiai per paskutinius penkis simtus metu perteikti religiniai, sakraliniai siuzetai, dvasios, sielos, auros virpesiai! net samuolis pavydetu tokios spalvines klausos, o teitelbaumas, turbut, ranku pirstus sau nusikapos ir akis issibadys!O Gutauskas sudegins visus savo sventus paveikslus, baigs aukstuomenes tapytojo karjera ir i vienuolyna iseis! Koks vaitiekunas pries maslauskaite tiktai snargliukais mozojantis diletantas! tai neabejotinai geriausia ir iskiliausia Lietuvos aido paroda per visa sios ishkilios galerijos ishkilia gyvavimo istorija!nebijokime garsiai pasakyti, kad sigute - geniali tapytoja! tai, turbut, sekmingiausia

15145. kiskis p - vardui arba parasui2008-10-07 14:13
per pastaruosius penkis simtus metu? prie ko cia teitelbaumas, gutauskas ir vaitekunas? tikiu, kad gera sm paroda, bet ar jus pats sveiko proto?

15147. bevardis gerbejas2008-10-07 15:02
galite ironizuoti ir kritikuoti, kiek tik norite, sm tapyba yra tikra ir man patinka:) Be to, menininke visai nesusireiksminusi.

15149. Siulas2008-10-07 15:36
man patiko tapyba... tik manau, kad autorei teks rinktis- arba zodziai arba tapyba... prie sios tapybos zodziu nereikia.siai tapybai reikia tylos,- uztenka i ja ziureti ir nekalbeti. Man norisi net joje pasivolioti kaip ant minkstos zolytes... jei man reiketu rinktis- sm zodziai ar tapyba- tai tik tapyba.

15150. toto2008-10-07 15:41
Labai švelniai tariant, klaikoka ta Sigitos Maslauskaitės „tapyba“.

15151. kiskis p2008-10-07 15:48
totai, vienakart ateik ir pasakyk drasiai: as durnas.

15152. Siulas toto2008-10-07 15:52
:) na, prisipazink, totai, -primenu gerus laikus-:)

15153. toto cutugno2008-10-07 15:55
Lasciate mi catare!!! e Sidzita niech dipinge!!!! Sempre piu liberi!!!!

15155. toto2008-10-07 15:59
Iki tavo „drąsos“ man dar ū-ūū-ūūū kaip toli, kiski p.

15157. kiskis p2008-10-07 16:59
tuomet tupek sau ir tylek, kvaily.

15158. kiskis p2008-10-07 17:14
bet ir buna zmoniu, kaip vardas arba parasas: "ilieti plastines logikos disciplinos ir koncepcijos". bjaurus iprotis mokinti. jauciasi galintis. kad glusui, bestyranciam pries paveiksla, nereiktu taip ilgai laukti kol vaizdas smegenis pasieks.

15159. toto2008-10-07 17:31
Tavo „mūzą“ vairuoja šizofrenija, kiski p.

15165. Anaba2008-10-07 20:24
Gerbiami ponai anonimai pagarbos daugiau vieni kitiems!O Maslauskaite kaip Maslauskaite ne stebuklas!megsta pana tept ir reikia tuo dziaugtis.

15166. hudoznik labas vakaras 22008-10-07 20:31
oi smagu, kiek chebros susirinko, sigutei padalku pakilot!formaliai man jos tapyba labiausiai surogatiskas ekspresionizmas, nei eklektiskas kazkieno minetu tapytoju plagiatas. siaip, pagarba siai tapytojai uz nesuvaidinta atviruma ir nora eksplotuoti isivaizdojama lt mokyklos tradicija.

15173. Trys šimtai dešimt2008-10-08 10:04
na bent jau tiek aisku, kad anaba ir hudoznikas is to paties kelmo spirti

15174. Vardas arba parašas2008-10-08 10:05
is tiesu tai tai 15144 vardas arba parasas nusikopijavo mano ideja kopijuoti... baisu, kai aplink vien kopijuotojai ir kopijos nuo kopijos atskirt nebeimanoma...

15175. hudoznik to "Trys šimtai dešimt"2008-10-08 10:32
ar jums paskolinti "matricos" dvd? gurktelkit karteli realityvizmo piliule, gal suprasit, kad bulves ir marse auga..

15176. Menas - prabangi investicija2008-10-08 13:25
El. Redakcija: Prašome nekopijuoti ištisų straipsnių iš kitų svetainių, tačiau galite nurodyti url.
Menas - prabangi investicija*

15177. laikas kada2008-10-08 21:17
pelai nuo grūdų niekuo nesiskiria.

15178. haribo2008-10-08 22:40
15177, nesupratau nei nyko nei apie k1. laikas kada? noras buvau?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:28:06 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba