SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-07-12 nr. 530

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Emilija Budrecka
Pagautas laikas
11

Muzika 
 Beata Leščinska
Tiesiog verdiška tragedija
16
• Vladas Zalatoris
Receptas nuo akademizmo stabligės
• Aušra Listavičiūtė
Muzika kaip gėlė
• Rūta Šalnaitė
Šokio eksperimentai
3
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Tarp virtuvės ir dirbtuvės
• Jurga Armanavičiūtė
Nenusižiūrėta tapyba
• Virginija Januškevičiūtė
"Artgenda" 2002 Hamburge
1
• PARODOS

Literatūra 
• Sigitas Parulskis
Nesibaigianti vienatvė dviem
4
• LDS žvilgsnis į veidrodį
• Viešosios knygos dešimtadienis13

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Grenobilio aistros
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Schemos ir žmonės
• Vasaros misija
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS7

Anonsai 
• "Pedagoginės kultūros kaita"
• Mieli moksleiviai,
• Radijo pjesių konkursas
• SP UAB "Lietuvos kinas"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios2

E.redakcijos skelbimai 
• Diskusijų pievelė

Muzika

Tiesiog verdiška tragedija

LNOBT vasaros sezoną Trakų pilyje užbaigė Vytauto Klovos "Pilėnai"

Beata Leščinska

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytauto Klovos "Pilėnai" Trakų pilies kieme
M. Raškovskio nuotr.

Vos ne prieš pusšimtį metų - 1956-aisiais - sukurta Vytauto Klovos opera "Pilėnai" tapo sėkmingiausiu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezono Trakų pilyje spektakliu. Štai kas, pasirodo, traukia publiką - reginys! Pažiūrėti, kaip finale Pilėnus - solistus ir chorą - viename iš pilies bokštų "suris" besiplaikstančios liepsnos, į Trakus suvažiavo tiek žiūrovų, jog ne vienam reikėjo ir stovėti. Suprantama, ne vien degantis bokštas čia "kaltas". Kad ir kaip būtų paradoksalu šiais pilietinio skepticizmo laikais, Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse pamatyti operos scenoje įamžintą "Pilėnų" tragediją tūlą paskatino ir patriotizmo jausmas. Nemažai žiūrovų atvyko su vaikais - ir istoriją sužinos, ir meno "paragaus". Kita vertus, kadais (o gal ir dabar?) populiariausia lietuviška opera, virpinusi širdis anuomet nauja - tautine, istorine - tematika, turbūt ne vienam žiūrovui žadino ir nostalgiją, priminė jaunystę, vaikystę.

Liepos 5-ąją Trakų pilies kieme operą atliko solistai Vladimiras Prudnikovas (kunigaikštis Margiris), Alma Buzaitė (jo duktė Eglė), Inesa Linaburgytė (Mirta - kita Margirio duktė, o iš tiesų jo augintinė), Vytautas Juozapaitis (Ūdrys - geriausias Pilėnų karys, Mirtos sužadėtinis), Vytautas Bakula (klastingas kryžiuočių pasiuntinys Ulrichas), Česlovas Nausėda (Eglės sužadėtinis - kunigaikštis Rūtenis; tarybinių laikų pastatymuose - Danyla), Vladas Bagdonas (Alminas), Arūnas Malikėnas (Pilėnietis), Jonas Valuckas ir Antanas Tveraga (Kariai). Spektaklį dirigavo Vytautas Viržonis. Solistams talkino LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas), grojo LNOBT orkestras. Kaip ir praėjusiais metais, į Trakų pilies "sceną" buvo perkeltas 1986 m. spektaklis, kurio režisierius - Eligijus Domarkas, dailininkas - Henrikas Ciparis, kostiumų dailininkė - Janina Malinauskaitė.

Nusikelkime trumpam... ne, ne į 1336-uosius, kai buvo ginami Pilėnai, o į 1956-uosius - "Pilėnų" premjeros metus. Tai "atšilimo" laikai, pasak anuometinių jaunuolių, žadinę didžiąsias viltis, nuoširdų tikėjimą, kad viskas nuo šiol bus kitaip ir gerai - tarsi tų laikų simboliu tapo Jurijaus Gagarino skrydis į kosmosą 1961 m. Kompozitoriui Vytautui Klovai 1956-aisiais buvo 30 metų, o operos libreto autoriui Jonui Mackoniui - 34-eri. Galbūt viena iš "Pilėnų" sėkmės priežasčių - kūrinys laikomas geriausia kompozitoriaus ir bene populiariausia lietuviška opera - ir yra ta, jog ją kūrė du jauni, "degantys" tema ir sergantys už tėvynę, jos didvyrišką praeitį (aš taip įsivaizduoju) žmonės. Jau kita, 1965 m. tų pačių autorių sukurta opera "Du kalavijai" apie Žalgirio mūšį nesulaukė tokios sėkmės. Matyt, kuriant "Pilėnus" autoriams itin knietėjo išreikšti savo mintis.

Be abejo, egzistuoja ir konkretesnių "Pilėnų" gyvybingumo priežasčių. Kaip yra pažymėjęs muzikologas Juozas Gaudrimas, išskyrus "Pilėnus", visų kitų V. Klovos operų, kurių yra šešios, didesnis ar mažesnis trūkumas yra netobula muzikinė dramaturgija. Privalumas - lyrizmas ir melodingumas. 1988 m. perleistoje J. Gaudrimo knygoje "Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai" apie V. Klovos "Pilėnus" autorius rašo: "Operos muzika melodinga ir paprasta. Gyvenimiškos tiesos kūriniui teikia liaudiškos intonacijos, ypač ryškios Eglės partijoje. Išradingos yra ir antraeilių personažų muzikinės charakteristikos. Greta duetų (Eglės ir Mirtos, Ūdrio ir Mirtos - I v., Eglės ir Danylos - II v.), V. Klova daug reikšmės teikia chorams. Operos masinės scenos - tai didžiuliai paveikslai."

Nepaisant tipiškos tarybinės muzikologijos leksikos, o gal kaip tik dėl jos - ši pastraipa taikliai apibūdina operos muzikos kalbą, kuri neišeina už vadinamosios "socrealizmo estetikos" ribų. Kad išvengtume neigiamų šio termino konotacijų, galime "Pilėnus" pavadinti ir lietuviškojo bel canto opera. Čia nėra jokių modernistinių įmantrybių - opera išties melodinga, muzika tinka "natūralaus" dainininkų balso grožiui išryškinti, jos lengva klausytis, tam nereikia jokių ypatingų suvokimo pastangų. Tiesą pasakius, šiandien operos muzikos stilistika, pastiprinta "istorinių" kostiumų ą la "Lietuvos" ansamblis ir trafaretinės vaidybos, atrodo kiek naiviai, tačiau - paradoksas! - visa tai idealiai dera su Trakų pilies aplinka ir kuria savitai stilingą visumą. Žiūrėti spektaklį yra smagu.

O dar giliau pažvelgę pamatytume, kad, nepaisant viso muzikos kalbos naivumo, daugiausia taikytino tokiems dalykams kaip harmonija, tonalinė sandara, pati muzikos spektaklio dramaturgija "sukalta kietai". Kompaktiškoje ir dinamiškoje operoje, trunkančioje apie pusantros valandos, yra visko tiek, kiek reikia: ryškus herojinis motyvas, kurį įkūnija Margiris, Ūdrys ir pilėniečiai, pasiryžę iki susinaikinimo kovoti už tėvynę ir laisvę; intymi šeimos linija - Margirio santykiai su dukterimis; matome netgi dviejų rūšių meilės istorijas - šviesi ir laiminga Eglės ir Rūtenio meilė bei gražiai prasidedantys, bet tragiškai pasibaigiantys Mirtos ir Ūdrio santykiai; yra intrigų, kurias rezga klastingasis kryžiuotis Ulrichas; yra ir mirtis - Mirtos nužudymas bei finalinis pilėniečių susideginimas; ir pagaliau, gėrio ir blogio dvikova, kurią, fiziškai pralaimėję, bet nepasidavę, dvasiškai laimi Pilėnai. Ir visa tai girdime muzikoje - tai ir teminės veikėjų charakteristikos, pvz., orkestro partijoje ne kartą atsikartojanti Ūdrio dainos tema, ir scenų kaita kontrasto principu, pvz., sceną, kur rodomos Mirtos kančios sužinojus, jog Margiris - jos tikrojo tėvo žudikas, čia pat keičia idiliškas Eglės ir Rūtenio meilės duetas.

Tad prieš akis - tiesiog verdiška tragedija. Verdi miniu ne šiaip sau. Margirio paveikslas puikiai derėtų greta Verdi operų tėvų paveikslų. Bent taip dramatiškai ir psichologiškai jautriai Margirio tėviškas kančias po to, kai Mirta jį apkaltina apgavyste, perteikė Vladimiras Prudnikovas, pasirodantis scenoje vis rečiau, tačiau dar nė karto nenuvylęs žiūrovų. Solistas, dainavęs Boriso Godunovo, Pilypo, kitas panašias partijas, puikiai atskleidė ir antrąją vaidmens briauną - Margirio valdingumą, herojizmą.

Prieštaringiausią operos personažą - Mirtą - jautriai, netirštindama spalvų suvaidino I. Linaburgytė. Jos puikūs, partneriški duetai su V. Juozapaičiu (Ūdrys), V. Prudnikovu (Margiris), V. Bakula (Ulrichas), A. Buzaite (Eglė) kiekvieną kartą atskleisdavo vis kitokią Mirtą. Su Ūdriu ji švelni pirmame veiksme ir kenčianti trečiajame, su Ulrichu - tokiu lietuviškosios operos Jagu - atžagari, su seserim Egle - švelni ir žaisminga, o iš Margirio reikalaujanti skaudžios tiesos. I. Linaburgytė dar kartą parodė esanti artistiška, mąstanti dainininkė, gebanti valdyti balsą pagal vaidmens ir muzikos logiką.

Viena iš spektaklio kulminacijų, be jokios abejonės, tapo Ūdrio daina - "visų laikų" lietuviškos operos "topas". Tokį šios dainos "statusą", kaip matyti, puikiai supranta ir V. Juozapaitis, padainavęs žymiąją "Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom..." su nemenka bravūros doze. Nei dramaturgiškai, nei vokališkai nelabai painus Ūdrio vaidmuo - dainininkui yra tekę dainuoti ir sudėtingesnių partijų - V. Juozapaičio buvo atliktas, sakyčiau, virtuoziškai lengvai ir įtikinamai.

Epinio masto operai suteikia chorai, kuriems, kaip teisingai yra pažymėjęs J. Gaudrimas, V. Klova "Pilėnuose" teikia daug reikšmės. Tai kariai ir miestelėnai, kurie operos finale vedami Margirio su niūriu pasiryžimu eina į ugnį.

LNOBT vasaros sezoną užbaigę "Pilėnai" tapo paskutiniu spektakliu prieš teatre laukiamas didžiąsias permainas, susijusias su naujojo generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo atėjimu. Kas laukia mūsų operos "pilėnų"? Atsakymus subrandins ruduo.

 

Skaitytojų vertinimai


309. P.P.2002-07-12 22:24
Genialūs du paskutinieji sakiniai. Lux.

310. 2002-07-13 08:20
Gal visi kartu susidegins, protestuodami prieš... na kad ir kultūros monopolizavimą?

313. nesupratlyvas2002-07-13 10:47
prašom paaiškinti, ką reiškia "kultūros monopolizavimas". gal kultūra koks daiktas, kurį galima iš kažko atimti ir tuomet kultūros nebelieka?

314. xX2002-07-13 11:12
Paaiškinimas nesupratlyvam būtų ganėtinai paprastas: kultūrininkai irgi valgo ir miega. Dabartinias laikais tai pasiekiama per kultūrai skiriamų lėšų perskirstymą. Monopolizavimas reiškia, kai frazė "Kai išgirstu žodį kultūra, norisi šaudyti" yra ištariama ne garsiai, bet per mūsų - mokesčių mokėtojų - pinigų paskirstymą.

317. xX-ui2002-07-14 16:00
tamsta nuo kurių metų TSKP narys? ir ar neatrodo, kad kultūra randa ir atranda žymiai daugiau pragyvenimo šaltinių ir išgyvenimo būdų, nei susirankiodama Jūsų sumokėtus pinigus? jei būtų taip, kaip Jūs teigiate, Lietuvoje kultūros jau labai seniai - gerokai anksčiau, nei 1990 m. kovo 11 d. - nė kvapo nerastumėte. o jei norite dėl to ginčytis, tai siūlyčiau išsamiau pasistudijuoti ekspertų išvadas apie kultūrą.

319. xX ---> 5)2002-07-14 21:12
Taip, aš su jumis sutinku - tenka ieškoti pinigų visur, kur įmanoma, ir dažnai juos galima surasti. Dėl to ir yra kultūrininkai gyvi. Bet ieškant paramų dažnai nebelieka laiko pačiai kūrybai. Arba turi ieškodamas taip savo sumanymą susukti, kad kiek įmanoma labiau įsiteiktum galinčiam duoti kapeikų. Kita vertus, ką sako ekspertai - nėra Šventas Raštas, tai tik nuomonės. Jie irgi žmonės su visom žmogiškosiom savybėm. Ir klausimas, ar formuojant kultūros politiką pirmiau žiūrima į turimą biudžetą, ar į ekspertų pasiūlymus? Taigi, dėl to ir "Pilėnai"...
Vis tik darosi bloga tradicija diskusijas apie recenzijas nuvingiuoti į politikos daržus. Gal gi Redakcija galėtų susimilti ir atidaryti atskirą "skaitytojų darželį"? Please:)

321. MMM2002-07-14 21:17
xX, tai nera bloga tradicija, tiesiog musu nuolatiniais tampa "nuvingiavimai" rodo, kad kulturine spauda turi labai siaura kulturos ir jos problematikos suvokima.

326. C2002-07-15 21:08
p. Beata pakankamai graksciai raso, bet man tikras nonsensas jos recenzijoje yra grandiozinis Juozo Gaudrimo gabalas. Dargi su visu knygos pavadinimu!!!! Isivaizduoju kad muzikologas, ypac jaunas zmogus, neturetu taip kolazu perkelti abejotinos ideologijos saltiniu. Pasijuto kazkas is tu - senu laiku su visais ju kvapais ir spalvomis.

328. vv2002-07-16 04:13
Man visai įdomus autorės ekskursas į anuos "senus" 60-uosius metus. Nejaugi C mano, kad muzikologai turi ignoruoti istoriją? Man atrodo, kad tai paprasčiausias kabinėjimasis prie recenzentės, ir dar gana nevykęs, su politine potekste. Kaip ir 5)-ta replika apie narystę TSKP. B.L. recenzija tikrai vertinga, sakyčiau - pavyzdinė.

332. WC2002-07-16 17:07
Atrodo, MMM viska puikia ismano! Kodel tad taip mazai puikiu jo straipsniu regime kulturineje spaudoje?

334. VytAs2002-07-17 00:08
Čia 10)-am: Jei nematome MMM straipsnių, tai gal pamatysime. Aš įsitikinęs 100 proc., kad Kultūra+politika=marazmas. Didelis marazmas. Besąlygiškai. Mielieji, verčiau varykim toliau nuo politikos. Į kaimus ir miškus, nesvarbu, kur. Juk kultūros pasaulis savipakankamas, ypač turint tokią puikią pasikalbėjimų vietą, kaip šita.

348. BNS2002-07-18 11:37
Kadangi laikraštis neturi kitokios tribūnos, tai įmetu čia: Valstybės kontrolės auditoriai nustatì, kad Kultūros ministerija pernai nepakankamai kontroliavo ir analizavo savo programų vykdymą bei neefektyviai naudojo lėšas.
Valstybės kontrolės auditoriai Kultūros ministerijoje tyrė 2001 metų finansinę atskaitomybę bei asignavimų naudojimą tarptautinių kultūros ryšių plėtros ir visuomenės informacinio aprūpinimo programoms vykdyti.

350. Kultūros Ministerija: Tiesiog verdiška tragedija2002-07-19 01:21
Kultūros ministerija, išnagrinėjusi Valstybės kontrolės ataskaitą ir išvadas, padarytas atlikus patikrinimą Kultūros ministerijoje, bei informaciją, išplatintą spaudoje, nesutinka su kai kurių faktų interpretacija ir pateikia visuomenei papildomą medžiagą dėl netiksliai įvertintų faktų. Kontrolės pareigūnai darydami išvadą dėl patalpų registracijos rėmėsi tik bendruoju rūsio patalpų planu, tačiau nesusipažino su dokumentais, kuriuose nurodyta, kad inventorizacija Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale atlikta 1998-09-18. Išduotoje pastatų vidaus ploto eksplikacijoje nurodyta visų rūsyje esančių patalpų paskirtis (pirties taip pat). Todėl teiginiai apie neva "slaptą" pirtį yra neteisingi. Taip pat informuojame, kad ministerijos specialistai darbo metu ja nesinaudojo. Išvada dėl darbuotojų naudojimosi pirtimi darbo metu taip pat nepagrįsta. Ji padaryta remiantis žurnalo, kuriame fiksuojamas rakto paėmimo laikas, įrašais. Apibendrinimas dėl darbo laiko apskaitos neefektyvumo neturi jokio pagrindo, nes yra sukurta pareigūnų darbo laiko apskaitos sistema. Kiekvienas darbuotojas turi elektroninę identifikacijos kortelę, su kuria registruojasi ateidamas ir išeidamas iš darbo. Išvykimams į posėdžius, kitas įstaigas ir pan. registruoti yra specialus žurnalas, kuriame nurodoma pareigūno išvykimo priežastis ir laikas. Ataskaitoje minimas pavogtas turtas prarastas ne per pastaruosius metus, o per laikotarpį nuo 1997 iki 2000 metų. Iš nurodytos sumos pačioje ministerijoje dėl vagysčių prarasta turto tik už 1342 Lt (pavogtas buitinis dulkių siurblys ir mobilusis telefonas). Visas kitas turtas buvo apskaitytas ministerijos balanse, tačiau pagal sutartis buvo perduotas įvairioms kultūros institucijoms (sąrašas pridedamas) ir iš jų pavogtas. Visais atvejais buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Paaiškinimai dėl ataskaitoje minimų netikslumų buvo pateikti kontrolieriams, tačiau į pridėtus dokumentus, įrodančius ataskaitos netikslumus, pareigūnai neatsižvelgė. Pagal Valstybės kontrolės patikrinimo išvadas Kultūros ministerija pašalins finansinės apskaitos, turto tvarkymo, planavimo ir administravimo trūkumus. Ministerija taip pat informuos Valstybės kontrolę, kad nesutinka dėl jos revizorių siūlymo "numatyti vykdomų programų kokybinius (kurie atsakytų į klausimą, kaip gerai buvo suteiktos paslaugos, nurodant vartotojų pasitenkinimą, išsamumą ir atitikimą paslaugų standartams) kriterijus". Tai neatitinka kultūros srities programų specifikos.

385. vv2002-07-22 09:25
Dieve mano, tegul ministerijiečiai naudojasi pirtimi darbo metu tiek, kiek reikia. Svarbu, kad darbas būtų daromas. Pažiūrėkit, kaip suomiai posėdžiauja saunose. Nebent tik jų ministerijos labai negausios - tik 12 darbuotojų (įskaitant valytoją).

3968. D.B. :-) 2004-11-15 08:39
Labai aiški informacija-daug sužinojau.AČIŪ!!!

12497. Patricija :-) 2008-01-21 19:46
prasau man padeti man reikia aprasyti is operos Pilenai viena epizota as to naerandu...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:24:21 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba