SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-07-12 nr. 530

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Emilija Budrecka
Pagautas laikas
11

Muzika 
• Beata Leščinska
Tiesiog verdiška tragedija
16
• Vladas Zalatoris
Receptas nuo akademizmo stabligės
• Aušra Listavičiūtė
Muzika kaip gėlė
• Rūta Šalnaitė
Šokio eksperimentai
3
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Tarp virtuvės ir dirbtuvės
• Jurga Armanavičiūtė
Nenusižiūrėta tapyba
• Virginija Januškevičiūtė
"Artgenda" 2002 Hamburge
1
• PARODOS

Literatūra 
• Sigitas Parulskis
Nesibaigianti vienatvė dviem
4
• LDS žvilgsnis į veidrodį
 Viešosios knygos dešimtadienis13

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Grenobilio aistros
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Schemos ir žmonės
• Vasaros misija
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS7

Anonsai 
• "Pedagoginės kultūros kaita"
• Mieli moksleiviai,
• Radijo pjesių konkursas
• SP UAB "Lietuvos kinas"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios2

E.redakcijos skelbimai 
• Diskusijų pievelė

Literatūra

Viešosios knygos dešimtadienis

[skaityti komentarus]

iliustracija
M. Šnipo nuotr.

Žinomi ir nežinomi Vilniaus, Lietuvos ir pasaulio autoriai, praeiviai ir prašalaičiai, miesto vaikai ir seneliai bei senutės, Vilnius, 2002.

Idėja sukurti knygą, į kurią galėtų rašyti kas tik nori ir ką tik nori, man ir skulptoriui Mindaugui Šnipui kilo inspiruota kelių elementarių pastebėjimų. Pirmasis - užrašai, kuriuos rytais atrandi ant savo namo sienos, pvz., "Karas irgi yra terorizmas" arba "Natūraliems kailiams - ne". Akivaizdu, kad visuomenėje yra susibūrusios kaži kokios žmonių grupės, kurias vienija tam tikros idėjos, tačiau šios grupės neturi kitos erdvės - tik senamiesčio sienas savo idėjų ir minčių raiškai. Gal čia kalta ir žiniasklaida, kuri stūmė stūmė ir ilgainiui išstūmė iš savo puslapių laiškų skyrius - erdvę reikštis "gatvės žmonėms". Sociologinės tarnybos pagal užsakymus tyrinėja politikų, institucijų reitingus, tačiau neteko matyti tyrimų, kurie signalizuotų apie tai, ką kai kurios visuomenės grupės yra linkusios nutylėti. Tad projektas "Viešoji knyga" ir buvo orientuotas į "Nutylėtas tikroves". Jį parėmė Atviros Lietuvos fondas.

Knyga jau švenčia savo dešimtadienį, o joje ir aplink ją vyksta visai įdomus gyvenimas. Retsykiais stebiu žmones, kurie eina pro šalį, stabteli, išsitraukia (arba ne) rašymo priemonę... Sustoja turistų delegacijos, drąsesnieji pasirašo ar palieka kokį nors ženklą apie savo šalį, apie save, kad jie čia buvo: lenkai, rusai, švedai, danai, vokiečiai, prancūzai, suomiai, anglosaksai, ispanai, italai ir tie, kurių rašmenų nesuprantu. Pastebėjau, kad gidai, vesdami pro knygą turistų grupes, paaiškina, kas tai per daiktas ir kaip su juo dera elgtis. Vienas kitas ką nors užrašo, pvz., "From Poland with love", "Je t`aime Lietuva" ir pan. Iš medžiagos, kuri knygoje susikaupė per dešimtį dienų, galima būtų daryti ir šiokias tokias prognozes, ir apgraibomis mėginti sustruktūrinti šią anoniminę kūrybą. Ji tokia marga, kad neįmanoma tokiame trumpame straipsnyje aptarti visų temų. Taigi pasirenku kitą principą - sakyčiau, iš daugelio tekstų ryškėja kelios dominuojančios nuostatos:

1) pozityvus ir sentimentalus požiūris į pasaulį,

2) negatyvus,

3) savitaiga,

4) graffiti ženklai, kurių semantiką suvokia gal tik uždaros tą meną propaguojančios grupės.

Dažniausiai pasitaikantys pirmojo skyriaus tekstai yra skirstytini dar į keletą grupių: eilėraščiai (labiau mėginimai parašyti poetinį tekstą - jų nėra daug), meilės prisipažinimai (kiekybiškai jų daugiausia), Vilniaus ir kitų miestų, Tėvynės pagarbinimai (gana nemažai). Pvz.: "Būkim laimingi, nors ir kaip bebūtų sunku tai padaryti", "Tokią knygą ant kiekvieno Vilniaus kampo", "Kitą pavasarį padovanok man pienių daug! Nors pienės - ir piktžolės, tačiau gražios", "Čia budi geras ūsuotas pareigūnas", "Radviliškis COOL", "Vilnius - jėga", "Linkime visiems daug laimės ir meilės" ir atsakymas "Bus meilė - bus ir laimė", "Beden tot, u kogo estj toljko dengi". Pafilosofavimai apie gyvenimą: "Žinok, kad pasaulyje / Esi kažkas ir kažkam / Esi visas pasaulis", "Gyvenimas tai melas, o tiesa kažkur anapus...", "Atminkit amžiams - mes mirsim visi!",

Toks trumpas lyg kelnės

Gyvenimas mūsų

Vis smunka ir smunka žemyn

Daug vargo ir triūso reikia patirti

Betraukiant tas kelnes aukštyn,

"Myliu mamą, myliu tėtį ir alų", "Labai myliu aš kaliošus","Visi sako, kad Lietuvoje gyvenimas liūdnas ir niūrus... Tačiau iš tiesų trūksta meilės. Aš taip norėčiau susirasti normalų vaikiną, kuris negriautų į lovą, o būtų nors šiek tiek protingesnis. Šūdas mūsų vaikinų mentalitetas. Apgailėtinas. Cha."

Labai įdomus, patraukiantis dėmesį dalykas, kad knygoje užsimezgė gyva diskusija tarp narkotikus propaguojančio ir kategoriškai prieš narkotikus nusistačiusio jaunimo. Vieni net kviečia kiekvieną dieną 7 val. vakaro prie knygos įsigyti anfetamino tablečių, nuo kurių galima smagiai paskrajoti, kiti nurodo klubus, kur neverta lankytis, nes tai esą narkomanų landynės. Suprantama, knygoje daugiausia meilės prisipažinimų Ievoms, Ingoms, Mantams ir kitoms malonioms personoms.

Apie negatyvų požiūrį: nors politinių užrašų ir nedaug, vis dėlto reikia paminėti kai kuriuos iš jų. Per dešimtį dienų atsirado 3 antisemitinio turinio užrašai. Du rašyti viena ranka tušinuku naktį, kai jau buvo pavogti visi keturi knygos flomasteriai. Lietuvių garbei turiu pasakyti, kad kažkoks nežinomas pilietis pamėgino užtušuoti mūsų tautai gėdą darančius antisemitinius užrašus. Vis dėlto, jei iš kokių 500 tekstų atsirado tik trys tokio pobūdžio, vadinasi, po truputį kultūringėjam, daromės tolerantiškesni. Beje, daug daugiau negatyvių užrašų yra apie Kauną. Čia, matyt, pasidarbavo krepšinio fanai, kurių galvose yra tik viena mintis - "Lietuvos rytas" ar Kauno "Žalgiris". Atviraudamas pasakysiu, kad šiek tiek esame išsigandę "Žalgirio" fanų - atvažiuos brigada ir suspardys mūsų "Viešknygę". Sporto tema beveik nedominavo, neskaitant vieno orakulo, kuris tiesiai šviesiai rėžė - "Pasaulio futbolo čempionato finale laimės BRAZILAI". Kitas nupaišė vokiečių komandos lyderio M. Klose`s karikatūrą. Gana daug neigiamų atsiliepimų apie mūsų "mentus". Matyt, viena iš priežasčių ta, kad jie yra pagrindiniai draudėjai viešose vietose gerti alų, o jaunimui tai visai ne prie širdies.

Trečioji, sąlygiškai pavadinta "savitaigos" užrašų grupė galėtų būti nusakyta vienu kitos kalbos sakiniu: "Zdesj byl Vasia". Tokių užrašų pilnas pasaulis.

Kol kas dar sunku pasakyti, bet, man atrodo, mezgasi ir dialogas tarp skirtingas religines nuostatas išpažįstančių grupuočių. Turiu galvoje porą satanistinių ženklų ir gal Naujojo Testamento išpažinėjų labai korektiškų atsakymų.

Atskirai reikėtų kalbėti apie keiksmus, erotinius ir pornografinius piešinėlius, bet man dabar apie tai visai nesinori šnekėti. Tad žiūrėsime, į ką pavirs "Viešoji mūsų visuomenės knyga". Tik nereikia baimintis - mes joje matome patys save. Eikite ir rašykite!

Šiandien apie vidudienį ateinu prie knygos pasistudijuoti, kas po nakties atsirado naujo. Du vaikai flomasteriais paišo piešinukus, o iš Stiklių gatvės atkrypuoja trys pagyvenusios moteriškės su anų laikų "rankinukais". Sustoja, paskaito, viena išsitraukia rašiklį - jau kažką rašys, o kita pašiurpusi klausia: "Kaip tu gali rašyt tarp šitų šlykštynių?". Moteriškė atgal įsideda rankinėn tušinuką. O nesuprato minties.

Su visais reikia mokytis gyventi ir sugyventi. Nutylėtos tikrovės ilgainiui virsta kompleksais, nepagydomomis ligomis ar vėžiu.

Liudvikas Jakimavičius

 

Skaitytojų vertinimai


308. MMM2002-07-12 16:27
Bent jau vilniecio samoneje kaunietis yra siandieninis "zydas". Ar tai L. Jakimaviciui toks didelis atradimas?

312. xX2002-07-13 10:42
Viena, kai pats auorius analizuoja savo kūrinį, visai kas kita, jei koks nors sociologas tai atlieka. Gal kitame numeryje taip ir bus padaryta?
Sprendžiant iš sumanytojo (autoriaus?) stebimo kūrybinio proceso eigos, lipdosi visai neblogi rezultatai. Prisipažinsiu - aš buvau nuo pat pradžių skeptiškai nusiteikęs. Kodėl? Dvi prielaidos: viena - yra kategorija žmonių, kurie nedrįsta viešai reikštis. Antra - legalumas iškreipia patį procesą ir rezultatą. Projektuojamas į šią knygą mūsų socialinis pasaulis nėra adekvatus to pasaulio modelis. Taigi - trūksta svarbių dalių, kad modelis veiktų. Bet tai yra požiūris žmogaus, kuris verčiasi teisingų modelių sudarymu. Menas yra visai kita gentis. Puikiai suprantu, kad meno kūrinys vertas dėmesio ne vienas-prie-vieno pasaulio kopijavimu, bet sugebėjimu iškreipti, išryškinti, provokuoti. Kas išryškinama šiuo atveju?

325. 2002-07-15 07:15
Paskutiniss sakinys turetu buti tos knygos tituliniame puslapyje.

335. xX2002-07-17 00:13
Sutinu su 3)-uoju. Labai stiprus teiginys: Su visais reikia mokytis gyventi ir sugyventi. Nutylėtos tikrovės ilgainiui virsta kompleksais, nepagydomomis ligomis ar vėžiu.

339. 2002-07-17 15:47
Legalumas dar nėra iškreipęs jokio proceso. Antrajame pasisakyme kalbama visai ne apie tuos tikslus, kurių ši Viešknygė siekia. Mes visai nesiekiame joje sukurti kokio nors meno, o norime galimybę laisvai raiškai. L,J.

340. 2002-07-17 17:14
Knygos forma idomi, idėja - iš Liudviko Jakimavičiaus "Medinės" knygos. O rašė ir anksčiau: ant Palangos tilto, ant žilvičio ties upe, ant jūros smelio, internete, tualete. Nauja tai - kad tokių knygų pasaulyje gal daugiau ir nėra (nestatykit ant kiekvieno gatvės kampo). Knyga - skulptūra idomi tuo, kad ji neužbaigta ir rašoma, kuriama praeinančių rankomis. Svarbu ne tai, ką rašo, svarbu kad autoriai sukūrė kurybingą situaciją - "mašiną" kuri rašo žmonių rankomis. Nutylėtų tikrovių ji gal ir neatidengs, tai sunku padaryti net psichoanalitikams, sociologams ir rašytojams, ir laisvą raišką kažin ar labai paskatins, bet to ir nereikia. Įdomiausia, kad ši "mašina" veikia, ir kad žmonės šituo "žaislu" žaidžia.

344. xX2002-07-17 22:23
Nalegalaus legalizavimas daugiau ar mažiau iškreipia procesą, nukreipia jį kita atšaka (bifurkacija). Įsivaizduokit, kad vieną gražią dieną legalizuojamas naminės varymas. Arba prostitucija. Arba narkomanija. Arba ŽIV platinimas. Nejaugi mūsų elgesys nepasikeistų? Abejoju.
Menas ir laisva raiška - taip, socrealizmas arba paveikslų tapymas pagal užsakovo pageidavimus - tai jau nebe menas. Laisva kryptinga raiška žymiai arčiau meno.
Tiesą pasakius, man visada keistai atrodo, kai poetas pradeda pasakoti apie savo kūrybą. Tas pats ir su L.J. autoanalize. Nebent tai įeina į projekto sąmatą...
Šiaip ar taip, stebuklas įvyko - XXI a. "mašina" (kaip puikiai apie tai rašo 6)-a/s) veikia! Už tai verta pakelti šampano taures!

345. vv2002-07-17 22:46
Tas paskutinis sakinys, kad su visais reikia mokėti sugyventi, tinka labai plačiai - lezbietės ir gėjai, arabai ir žydai, musulmonai ir katalikai, juodukai ir baltieji. Bet sugyventi ne bekonfliktiškai - atskleisti nutylėtas meiles lygiai taip pat svarbu, kaip ir nutylėtus piktumus - jos irgi gali užpūliuoti.

346. xX2002-07-18 08:44
Iš tiesų - ar ši knyga menas, ar ne? - klausimas menotyrininkams. Tikriausiai, turi ir meno, ir ne-meno elementų. Ir be to, ko nepadaro psichoanalitikai kaip mokslininkai-praktikai, tą gali padaryti tokios dinaminės skulptūros, gatvės kūryba.

349. Mykolas OK :-( 2002-07-18 15:50
Rašinėlis gal ir įdomus, bet parašytas paskubimis. Neturiu po ranka Lietuvių kalbos žodyno, bet žodis "paišyti" lyg ir nėra žodžio "piešti" sinonimas. O du kartus panaudotas būtent tokia prasme. Be to, rašinėlyje pasigedau kokios nors analizės, pvz. kokiu paros metu daugiausia rašytojų, kada daugiau skaitytojų, koks pasiskirstymas pagal lytį. Tai, ką perskaitėmė čia, galėjo išmąstyti kiekvienas, paskaitęs tą "knygą". Deja, nenurodyta kur ji stovi. Vienintelė informacija - stiklių g. rajone, o iš nuotraukos panašu į skverelį prie Prancūzijos ambasados.

353. 2002-07-19 10:57
Kodėl Viešknygė vertinama kaip skulptūra? Tokiu atveju ji - antiskulptūriška (turiu omenyje jos tūrį, atlikimą, kompoziciją ir t. t.) Galbūt kaip skelbimų stulpo, nepretenduojančio vadintis meno kūriniu, sprendimas ir neįprastas, tačiau vis tiek primena nevykusius pakelės užeigėlių bandymus "puošti" aplinką. Man ši knyga atrodo tokio paties meninio lygio kaip ir L.V. čia skelbiamas tekstas...

372. B.B.2002-07-21 22:47
O man tekstas patiko, šmaikštus. Ir knygos idėja visai nieko, nors pati joje nerašyčiau. O du pastarieji "pasisakymų kritikai", man atrodo, tiesiog kažko pyksta ant L.K.

426. Liudvikas Jakimavicius2002-07-23 22:38
Juokinga, gerbiamas Mykolas, neturėdamas LDKŽ, svarsto kuris žodis yra lietuviškesnis ar tikslesnis - paišyti ar piešti.Knygoje ir paišoma, ir piešiama ir rašoma, bet jei tamistą kankina tik tokios verbalinės problemos, vadinas, kaži kas nėra visiškai tvarkoj ne su tamistos žodynėliu, o su mintimis. Kitiems galiu pasakyti, kad šiandien vėl knygą užklijavome baltais popieriais, o jau po valandos atsirado naujienų, kurias kiekvieną rytą išfotografuojame su skulptorium Mindaugu Šnipu. Man patinka, kad tai bene vienintelė demokratiška erdvėm kurioje cenzūra yra pati labiausiai "Non grata". Jei kam nors tai nepatinka, tegu mėgina rašyti savo mintis kitur. Yra žmonių, kurie atšoka pamatę nešvankybes ar keiksmus knygos puslapiuose, bet kartu su jais važiuoja troleibusu ir neišlipa ne savo stotelėje - sukandę dantis iškenčia. O Internetas lygiai tokia pati nutylėta tikrovė. Dar labiau nutylėta, nes čia yra trigubi anonimai. Jie nepasako savo vardų, niekas nemato, kada jie rašo, niekas nežino su kuo bendrauja. Rašykit, ką manot.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:24:14 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba