SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-07-18 nr. 577

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Beata Leščinska
Istorinėje aplinkoje
9

Muzika 
• Skambanti žaismė1
• "Sostinės pučiamųjų kvintetas" Švedijoje
• in memoriam
Vytautas Montvila
• KONCERTAI

Dailė 
• Jurga Daubaraitė
Neliečiamos sienos
1
• Armina Jonušaitė
Vanduo ir griuvėsiai
• Julija Petkevičienė
Meditatyvinė Eglės Gineitytės tapyba
1
 Kristina Stančienė
Kitoks pasaulis
• Virginija Januškevičiūtė
Taisyklinga šiuolaikinė instaliacija
1
• Kristina Budrytė
Besileidžianti kultūra
• PARODOS

Literatūra 
• Iš knygos "Markovaldo, arba Metų laikai mieste"
Markovaldo prekybos centre
1
• Mano išsilavinimas: sapnų knyga1
• VAKARAI

Teatras 
• Lauke, už durų
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pelenės mėgsta skraidyti1
• Filmai, kurių nebuvo
• Triušiai ir gangsteriai3
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Esame sukurti iš vienatvės

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Kitoks pasaulis

Tapybos paroda Utenos kraštotyros muziejuje

Kristina Stančienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kristijono Miliūno natiurmortas

Utenos kraštotyros muziejuje vyksta trijų autorių tapybos paroda. Eksponuojama iš Utenos krašto kilusio tapytojo Juozapo Miliūno pastarųjų metų kūryba, o drauge pristatomi ir dar dviejų jaunų tapytojų - Kristijono Miliūno ir Rasos Noreikaitės-Miliūnienės darbai. Visi trys, gyvenantys ir kuriantys Vilniuje, yra vienos šeimos nariai, todėl įdomu lyginti dailininkų intencijas, išraiškos būdus. Juolab kad toks šeimų fenomenas lietuvių dailėje neretas - užtenka prisiminti Savickų, Piekurų, Vaitiekūnų, kitas dinastijas.

J. Miliūnas 1963 m. baigė tuometinį Dailės institutą ir jau ne vieną dešimtmetį dalyvauja parodose, dirba pedagoginį darbą. Tapytojas daug metų vadovavo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklai. Jo kūrinių yra įsigiję JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos meno kolekcininkai. J. Miliūno kūryba pasižymi ypatingu pastovumu, dailininkas sąmoningai ignoruoja formos naujoves, nesistengia būti "šiuolaikiškas". Ir šiandien jis ištikimas savo pamėgtam peizažo žanrui, kuria tikroviškus, kartu subtiliai apibendrintus gamtovaizdžius. Viena vertus, tokia konservatyvi kūrybos forma gali pasirodyti atgyvenusi, neįdomi. Tačiau didelį įspūdį palieka tapytojo profesionalumas, puikiai įvaldytos amato subtilybės, tapybos kokybė, kokią nedažnai tenka išvysti. Be to, kūryba, menanti romantikų, realistų meno idealus, nūdienos dailės kontekste gali atrodyti ir labai originaliai. Nors pats dailininkas sako labiausiai mėgstąs aliejinius dažus, pastaraisiais metais daug dirba pastelės technika. Parodoje eksponuojamos pastelės atskleidžia svarbiausias J. Miliūno kūrybos ypatybes. Jo įamžinti peizažai - įtaigūs, kupini rimties, susikaupimo, romantiškos, elegiškos nuotaikos. Vakaro sutemų ar pirmų saulės spindulių apšviesti medžiai, kalvos dažniausiai rikiuojami horizontalia eile, ritmiškas, muzikalus jų išdėstymas dar labiau sustiprina paveikslo atmosferą. Daugelis J. Miliūno paveikslų įkvėpti gimtųjų Utenos apylinkių gamtos.

Jaunesnieji parodos dalyviai Rasa Noreikaitė-Miliūnienė ir Kristijonas Miliūnas 2001 m. baigė magistratūros studijas VDA tapybos katedroje. Yra dalyvavę grupinėse parodose, 2002 m. surengė personalinę parodą "Naujųjų skliautų" galerijoje. Būdingiausi R. Noreikaitės-Miliūnienės paveikslų herojai - vaikiški žaislai, menininkė kuria ir kompozicijas iš medicininių instrumentų. Atrodytų, toks paprastas motyvas suteikia nedaug išraiškos galimybių, tačiau autorė sugeba žaislą paversti dramatišku, neretai ironišku žmogiškos egzistencijos, iškreiptų socialinių santykių simboliu. R. Noreikiatės-Miliūnienės tapybos maniera ekspresyvi, menininkė linkusi derinti kontrastingas spalvas, kuria šaižias, rėksmingas kolorito dermes, drąsiai brėžia energingą juodą kontūrą. Gestiška tapysena didelių formatų menininkės paveiksluose taip pat pasitelkiama praradimų, skausmo, pykčio nuotaikoms išreikšti. Žaislai čia vaizduojami kaip įvairių tragikomiškų įvykių dalyviai - žemyn galva šiukšlių dėžėn krentanti lėlė su greta grėsmingai siūbuojančia kilpa, vilnijančios jūros fone gailiai kybantis bejėgis geltonas meškiukas. Specifiniai motyvai - liūdni ir juokingi vaikystės atributai - simbolizuoja užsisklendimą, infantilumą, bėgimą nuo realaus gyvenimo, kažkokių prarastų ar išgalvotų pasaulių ilgesį. Taigi nepaisant drąsios, energingos tapymo manieros, kontroversiškų scenų, ir čia susiduriame su tam tikrais neromantiniais elementais. Beje, autorė mėgsta žaisti savo kūrinių pavadinimais, taip kaskart tam pačiam darbui suteikdama vis kitą potekstę, nemaloniose situacijose atsidūrusius žaislus tapatindama su tam tikromis profesijomis ir pareigomis (sekretorės, vadybininko, vadovo ir pan.).

Kristijonui Miliūnui artima kitokia kūrybos linija, klasikinės dailės, kartais arte povera stilistika, realistinis vaizdavimas. Daugumą parodoje matomų darbų demonstruojami pirmą kartą. K. Miliūnas yra sukūręs visą ciklą romantiškų (vėlgi!) moterų portretų, tačiau šįkart matome vien iš natiurmortų sudarytą ekspoziciją. Tapydamas natiurmortus, dailininkas apsiriboja vos vienu ar keliais kukliais daiktais, kartais - nedideliu kartono ar drobės plotu. Būtent mažo formato kūriniai rodo, kad tapytojui neblogai sekasi kurti miniatiūras, rasti subtilius gerokai sumažintų vaizduojamų objektų spalvinius, formų derinius.

K. Miliūno natiurmortams būdingas šaltas melsvų, pilkšvų, juosvų atspalvių koloritas, daiktai vaizduojami tarsi skendintys prieblandoje, dramatiškai išnyrantys iš tamsos. Šviesokaita, dramatizmo elementai kiek suartina šiuos kūrinius su dailininko mėgstama senųjų meistrų tapyba. Rūstų, griežtoką, tolimą sentimentams K. Miliūno natiurmortų charakterį pabrėžia ir vaizduojami objektai - alaus buteliai, gyvulių kaukolės, šiukšlių dėžė, iš darbo aplinkos (K. Miliūnas - Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojas) paveikslan atkeliavę rakandai. Kai kurie jų, ypač įdomių formų griaučiai, skatina keistas asociacijas - tarsi regėtume baroko epochos religinio paveikslo fragmentą. Nors šio tapytojo kūryba akivaizdžiai tebėra stilistinių, formos ieškojimų stadijoje, ji patraukli šiandien ne itin populiariais motyvais ir dailės kalba.

Ši labai skirtingų, tačiau giluminiais pasaulėvaizdžio ryšiais, retrospektyviomis tendencijomis susietų menininkų paroda rodo, kad tradicinės tapybos puoselėtojų gretose šalia "veteranų" atsiranda vis daugiau įdomių jaunų asmenybių.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:24:07 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba