SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-07-18 nr. 577

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Beata Leščinska
Istorinėje aplinkoje
9

Muzika 
 Skambanti žaismė1
• "Sostinės pučiamųjų kvintetas" Švedijoje
• in memoriam
Vytautas Montvila
• KONCERTAI

Dailė 
• Jurga Daubaraitė
Neliečiamos sienos
1
• Armina Jonušaitė
Vanduo ir griuvėsiai
• Julija Petkevičienė
Meditatyvinė Eglės Gineitytės tapyba
1
• Kristina Stančienė
Kitoks pasaulis
• Virginija Januškevičiūtė
Taisyklinga šiuolaikinė instaliacija
1
• Kristina Budrytė
Besileidžianti kultūra
• PARODOS

Literatūra 
• Iš knygos "Markovaldo, arba Metų laikai mieste"
Markovaldo prekybos centre
1
• Mano išsilavinimas: sapnų knyga1
• VAKARAI

Teatras 
• Lauke, už durų
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pelenės mėgsta skraidyti1
• Filmai, kurių nebuvo
• Triušiai ir gangsteriai3
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Esame sukurti iš vienatvės

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Skambanti žaismė

Iš muzikos festivalio Sinsinatyje sugrįžus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Barkauskas. Sinsinatis

Neseniai Sinsinatyje vykusiame festivalyje "Music`03" skambėjo ir lietuvių kompozitoriaus Vytauto Barkausko muzika. Sugrįžęs iš viešnagės JAV kompozitorius mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais.

Kieno iniciatyva jūsų muzika buvo įtraukta į šio festivalio programą?

Viskas išplaukia iš kūrybinių ryšių su atlikėjais. Manau, autoriui labai svarbu, kad atlikėjas savo noru imtųsi atlikti jo kūrinį ne tik per premjerą. Į Sinsinatį buvau pakviestas smuikininko Philippe`o Graffino iniciatyva. Mūsų kūrybiniai ryšiai prasidėjo nuo "Partitos", kai ja susidomėjęs užsakė man naują kūrinį. Taip atsirado "Jeux" smuikui su orkestru, kurio premjera įvyko pernai smuikininko tėvynėje Prancūzijoje. Antroji premjera (paredagavus pirmąją versiją ir ties antrąja apsistojus - S. V.) įvyko jau šiemet, Lietuvoje - kompozitoriaus tėvynėje. Čia pavyko padaryti labai gerą įrašą ir išleisti kompaktinę plokštelę (firmoje "Bonifa"). Tiesa, nedideliu tiražu, nes ji nėra komercinė. Šalia "Jeux", čia įrašyta ir imponuojančiai ekspresyvi dar viena "Partitos" interpretacija (koncerte Vilniuje ji buvo atlikta bisui - S. V.). Kartu su smuikininku galvojame apie tolesnę šių įrašų leidybą užsienyje. O štai birželio 27 d. Sinsinatyje "Jeux" atliktas trečią kartą, dabar jau dirigento tėvynėje, to paties Toby Hoffmano, kuris dirigavo ir per premjerą Prancūzijoje. Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti festivalyje Sinsinatyje, pristatyti savo kūrybą ir lietuvių muziką apskritai, už tai, be kita ko, esu dėkingas iš dalies kelionę finansavusiai Kultūros ministerijai.

Gal trumpai pristatykit Sinsinačio festivalį.

Intensyvų 12 dienų naujosios muzikos festivalį "Music`03" rengia Sinsinačio universiteto muzikos koledžas-konservatorija. Viskas vyksta moderniose universiteto patalpose. Į programą įtraukti ir koncertai, ir meistriškumo pamokos, ir jaunųjų kompozitorių konkursas. Kaip kviestiniai kompozitoriai šiemet dalyvavo L. Andriessenas, M. Bresnickas, F. Rzewskis. Gaila, kad negalėjau dalyvauti visame festivalyje, išklausyti visų kūrinių, juos palyginti. Autorių buvo labai įvairių, tarp jų ir visai negirdėtų, pavyzdžiui Gao Pingas, Robertas Denhamas, Davidas Himesas ir kt. Dominavo kamerinė muzika, ir ne tik šių dienų - skambėjo ir B. Bartókas, A. Schönbergas, G. Ligeti, Z. Kódaly, ir J. Sibeliusas ar net W.A. Mozartas.

Kaip į visą šį kontekstą įsiliejo jūsų kūryba?

"Jeux" skambėjo labai geros akustikos "Werner Recital Hall" salėje, sulaukė palankių vertinimų. Programoje jis buvo sugretintas su J. Sibeliuso kūriniu "Pelėjas ir Melizandė". Koncertas praėjo labai gražiai jau vien dėl to, kad solistas - puikus. Orkestras - festivalio, dauguma jo narių - studentai. Žinoma, mūsų Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, skambėjo daug geriau (dėkoju ir jam, ir Filharmonijai, kad turėjome galimybę "Jeux" atlikti Lietuvoje, kad atsirado įrašas ir CD).

Buvau įtrauktas ir į meistriškumo pamokų programą. Į susitikimą-pokalbį susirinko daug konservatorijos kompozicijos katedros profesorių, studentų, atlikėjų, jie daug klausinėjo, domėjosi. Turėjau vertėją - Rimantą Vingrą, tad bendrauti nebuvo sunku. Domėtasi ir Lietuva, jos istorija, Vilniaus universitetu, ir Muzikos akademija, kompozicijos studijomis. Pristačiau kelis savo skirtingų laikotarpių kūrinius - "Partitą", "Intymią kompoziciją" obojui ir 12 styginių, Alto koncertą ir "Konzertstück". Studentai muzikos klausėsi labai atidžiai, su partitūra, analizavo, žėrė klausimus. Vienas labiausiai įstrigusių - kaip pasiekiu to, kad mano muzika skamba ir "eina" į pasaulį. Vėlgi pabrėžiau man svarbią jungtį - atlikėjo norą konkretų kūrinį groti, ir publikos norą jo klausytis. Tada ir "eina" kūrinys per pasaulį. Kaip mano "Partita" - virš 30 metų skamba visur, išėjo jau 10 kompaktinių plokštelių su įvairių atlikėjų skirtingomis jos interpretacijomis. Per ją ir Amerikoje atsidūriau…

O kiek apskritai tenykščiai kolegos žino apie lietuvių muziką?

Nelabai smagu sakyti, bet iš esmės nieko nežino. Gal šiek tiek, per asmeninius kontaktus. Man labai malonu, kad galėjau Universiteto bibliotekai palikti M.K. Čiurlionio kompaktinę plokštelę (su "Jūra" ir "Miške") bei mano paties sudarytą Lietuvos kompozitorių antologiją (12 autorių, su muzikos ištraukom).

Kokius įspūdžius paliko festivalio pristatytų kompozitorių muzika, kūrybinės tendencijos?

Girdėjau keletą Joelio Hoffmano (festivalio meno vadovo, dirigento T. Hoffmano brolio) kūrinių. Įdomu, kad jo kryptis panaši į mano - muzika šiek tiek krypsta tonalumo link, labai virtuozinė ir koncertinė. Pavyzdžiui, Ph. Graffino atliktas kūrinys smuikui su fortepijonu - naudoja lyg ir girdėtus motyvus, meistriškai, laisvai juos jungia, muzika nėra sausai formali ir schematiška. O F. Rzewskis daugiau linksta į improvizaciją (pats skambina fortepijonu), į non stop muzikavimą, kai klausytojas kada panorėjęs gali įeiti ar išeiti. Tokie jau gan seni dalykai… Įdomu buvo apskritai susipažint su amerikiečių požiūriu į šiuolaikinę muziką. Dažna nuomonė, kad Darmštato mokykla, Stockhausenas, Boulezas, struktūralizmas jau visiškai neįdomūs, kad tai jau praeitis. Iš dalies gal ir taip. Bet kas toliau turi eiti, dar nėra aišku. Mano manymu, svarbiausia - kad kūrinys nebūtų rašomas tik festivaliui ar premjerai, kad jis gyventų koncertinį gyvenimą. Šiuo atžvilgiu malonu, kad galiu pasidžiaugti savo kūrinių gyvavimu. Paradoksalu, o kartu ir apmaudu, kad tuo dažniau tenka džiaugtis svetur…

Tolesni planai, matyt, irgi kupini naujų iniciatyvų?

Be minėto CD, numatoma nemažai koncertų: "Jeux" sausio mėnesį turėtų skambėti Keiptaune (PAR), vėliau laukia koncertas Londone, kaip reziduojantis kompozitorius kitais metais esu kviečiamas į Olandiją. Kalbant apie kūrybą, nors kol kas neturiu konkretaus užsakymo, planuoju parašyti Dvigubą koncertą smuikui ir altui su orkestru, jau ir jo eskizus pradėjau. O štai rugpjūtį Druskininkuose turėtų nuskambėti mano Trečiosios sonatos smuikui nauja redakcija. Jos interpretaciją rengia Londone studijuojanti smuikininkė Diana Galvydytė ir pianistas Leonidas Dorfmanas. Taigi grįžau iš Sinsinačio ir čia pat - Druskininkai…

Parengė Skirmantė Valiulytė

 

Skaitytojų vertinimai


1887. bicas2003-07-24 08:25
sveikinu visuomet aktyvu Barkauska. Cincinatyje visgi yra ir daugiau is Lietuvos nuklydusiu muzikantu.Tad, manau, jie daugiausia ir prisidejo, kad Barkauskas buvo "pakviestas"...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:24:04 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba