SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-09-02 nr. 673

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Dovilė Tumpytė
Moteris ir keturi jos kambariai
9

Savaitė 
• Premjeros Kauno muzikiniame teatre1
• TKIEC pradeda sezoną
• "Sostinės dienos 2005"

Muzika 
• Sigitas Šilinskas
"Kristupo gitaros"
 Rimantas Astrauskas
Čiurlionis ir pasaulis
1
• "Diapason 1&2": repertuaras fortepijonui
• KONCERTAI

Dailė 
• Agnė Narušytė
Laiškai iš Arlio
• PARODOS1

Literatūra 
• Filosofė, dama ir elgeta25
• VAKARAI

Teatras 
• Helmutas Šabasevičius
Scenos tarp dviejų ežerų
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Birutė Mar
Kino vasara Lokarne
1
• Fantomasas ir jo kūrėjai
• Živilė Pipinytė
Kelionė į šokolado namus
1
• Niekas nepasikeis3
• Baltijos dokumentikos forumas
• "Sostinės dienose" – kino gurmanų naktys
• Naujas "Skalvijos" sezonas
• Europiečiai mokysis pardavinėti savo filmus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija,
• Kultūros ministerija skelbia konkursą
• Kultūros ministerija skelbia konkursą
• Kultūros ministerija skelbia konkursą
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia
• Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Čiurlionis ir pasaulis

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitei Druskininkuose prabėgus

Rimantas Astrauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Rugpjūtis – karščiausias Druskininkų vasaros metas. Tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Birželio pradžioje prasidėjęs M.K. Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms skirtas menų festivalis "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu" pasiekia kulminacijos tašką: tuo pačiu metu vyksta smuiko muzikos šventė ir meistriškumo kursai, padaugėja koncertų ir parodų, į kasmetinę konferenciją "Čiurlionis ir pasaulis" susirenka žymiausi Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai. Čiurlionio vardas jokiu būdu nereiškia, kad čia susiburia vien meno istorikai, svarstantys praėjusio šimtmečio meno aktualijas: jis – tarsi aktualaus meninio diskurso kibirkštis, svarstymo rimties ir kokybės įpareigojimas ir įsipareigojimas.

Šiemet M.K. Čiurlionio studijų savaitės metu buvo pabandyta nuodugniau aptarti Čiurlionio išplėtotą menų sintezės idėją ir pasigilinti į didžiojo menininko kūrybos kontekstą. Kaip ir buvo galima numanyti, temos gvildentos visapusiškai, tyrinėtojai pateikė nemaža naujų įžvalgų, netikėtų paralelių tarp artimų ir tolimų šalių menininkų kūrybos.

Sulaukta daugiau dailėtyros tematikos darbų, kurių autoriai – ne vien dailėtyrininkai, bet ir muzikologai, literatūrologai, net biologai. Nors dažnai toks universalizmas pasiteisina, jis slepia ir pavojų nuleisti tyrimo kartelę pernelyg žemai. Galėtume drąsiai teigti, kad šiuokart šito neįvyko ir menų sintezė dailės bei muzikos kūriniuose rado atgarsį ir menotyros darbuose. Šia prasme ypač maloniai išsiskyrė muzikologo Edmundo Gedgaudo studija apie Liudo Truikio muzikines inspiracijas, Audronės Žiūraitytės pranešimas apie Onutės Narbutaitės "skambančius paveikslus" muzikos kūriniuose, krokuvietės dailėtyrininkės Annos Baranowos tyrimas "Simbolinis kraštovaizdis: nuo peizažo iki abstrakcijos" ir svečio iš Poznanės Radosławo Okulicz-Kozaryno diskursas apie romantikams būdingą prieblandos meto literatūrinę, muzikinę ir dailėtyrinę interpretaciją. Muzikologas ir dirigentas iš Lydso universiteto George’as Kennaway’us savo pranešime lygino atskirus simbolius. Jis sugretino "akių" motyvą M.K. Čiurlionio tapyboje ir A.E. Poe poezijoje, pagrįsdamas skirtingą, anot jo, "metonimišką ir metaforišką" šio motyvo interpretaciją.

Nemažai pranešėjų pasirinko lyginamąją tyrimų kryptį – muzikologė Laima Vilimienė M.K. Čiurlionį gretino su W. Kandinskiu ir A. Schönbergu, maskviškis muzikologas Andrejus Bandura sinestezinio pobūdžio studijoje lygino M.K. Čiurlionį ir A. Skriabiną, aptardamas jų naudotą "muzikinės spalvos ir spalvų muzikos" sampratą, o viešnia iš tolimosios Argentinos, Sorbonos universiteto menotyrininkė Cintia Cristia įspūdingai gretino M.K. Čiurlionio ir jo amžininko brazilų tapytojo ir muziko Xulo Soliaro kūrybą, pastebėdama turinio ir raiškos paralelių. Maskvietis biologas Leonidas Fleidermanas atskleidė artimą estetinių bei etinių nuostatų giminystę M.K. Čiurlionio ir A. Sardano tapyboje.

Muzikologinės krypties pranešimų buvo keletas. Čiurlionio muzikinės kūrybos dėsningumus, savaiminio ciklo intencionalumo problemą pabandė atskleisti muzikologas Rimantas Janeliauskas, Rūta Skudienė aptarė M.K. Čiurlionio kūrybos diskografijos istoriją, pasitelkusi atlikėjų komentarus, Rita Nomicaitė apibendrino Čiurlionio muzikinės kūrybos interpretacijos ypatumus. M.K. Čiurlionio kūrybos suvokimo ribas praplėtė ir pagilino įsimintinas prof. Vytauto Landsbergio pranešimas – M.K. Čiurlionio fortepijoninės kūrybos interpretacinis seminaras, paįvairintas gyvomis iliustracijomis.

iliustracija
George’as Kennaway’us ir Vytautas Landsbergis
V. Juodpusio nuotr.

Bendresnio pobūdžio klausimams, Čiurlionio kūrybos populiarinimui ir sklaidai taip pat buvo skiriama pakankamai dėmesio. Čiurlionio draugijos Sankt Peterburge įkūrėjas, Čiurlionio fondo prezidentas Jurijus Šeniavskis apibendrino įvairiapusę šviečiamąją edukologinę veiklą, kurią Čiurlionio draugija jau daugelį metų atlieka Rusijoje. Jis M.K. Čiurlionio muziejaus atstovams ir prof. V. Landsbergiui įteikė Rusijos mokslų akademijos patvirtinimą, kad Čiurlionio vardu pavadinta viena iš neseniai atrastų mažųjų planetų. Edukologė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė gvildeno M.K. Čiurlionio konkursų repertuaro ir M.K. Čiurlionio namų Vilniuje veiklos aktualijas. Kultūrinės švietėjiškos veiklos aspektai aptarti informatyviuose varėniškės Gražinos Jaronienės ir Druskininkų vicemerės Kristinos Miškinienės pranešimuose.

M.K. Čiurlionio studijų savaitės dalyviai ne tik skaitė pranešimus, bet galėjo ir padiskutuoti. Kiekvieną popietę rengtuose susitikimuose-pašnekesiuose buvo galima pabendrauti su konferencijos svečiais neformalioje aplinkoje. Videosesijoje "Menų sintezės problema: siekiai ir rezultatai" susirinkusieji galėjo pasižiūrėti Andrejaus Banduros videofilmus "Į liepsną" ir "Prometėjas" pagal A. Skriabino muziką ir pabendrauti su jų autoriumi.

Kūrybinę popietę "Čiurlionis ir Peterburgas" surengė Jurijus Šeniavskis, popietę "Menų sintezė ir nūdienos menininkas" – Cintia Cristia, jos vyras argentiniečių pianistas Alexanderis Panizza ir George’as Kennaway’us. Viena popiečių buvo skirta pašnekesiui "Čiurlionis Vokietijoje", jo metu bendrauta su muzikologe ir vargonininke Jūrate Landsbergyte, sugrįžusia iš koncertų turo po Vokietiją, bei muzikologe Rūta Skudiene, tik ką išleidusia naują M.K. Čiurlionio kūrinių vargoninių aranžuočių kompaktinę plokštelę.

Konferencijos dalyviams ir svečiams buvo pristatytas naujas almanachas "M.K. Čiurlionis ir pasaulis". Jį sudarė muzikologas Rimantas Astrauskas, o išleisti padėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Kauno technologijų universitetas ir Vilniaus savivaldybė. Leidinyje sudėta 14 pranešimų, skaitytų per 2003–2004 metais vykusias konferencijas "M.K. Čiurlionis ir pasaulis". Straipsnių autoriai – Eero Tarasti, George’as Kennaway’us, Radosławas Okulicz-Kozarynas, Jonas Bruveris, Rasa Andriušytė-Žukienė, Darius Kučinskas, Karolis Rimtautas Kašponis, Leonidas Melnikas, Inga Jasinskaitė-Jankauskienė ir kiti.

Teorinę mintį papildė praktiniai darbai – konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su Lietuvos ir užsienio šalių menininkų darbais, kuriuose įgyvendintos vaizdų ir garsų sintezės idėjos arba kurie turi ryškių sinestezijos, t.y. siekio vaizdais perteikti ar sukelti garsinius pojūčius, bruožų. Vienas tokių įsimintinų renginių – Mokymo centre "Dainava" rugpjūčio 2 d. įvykęs netradicinis koncertas – audiovizualinių kino ir muzikos darbų vakaras M.K. Čiurlionio tema "Visa yra kosmosas". Jo metu skambėję Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. Giedriaus Kuprevičiaus ir to paties universiteto Muzikos technologijos specialybės studentų Deivido Gnedino, Liudo Svirsko, Arno Stasiulevičiaus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento Manto Krukausko darbai stebino minties gilumu ir geru technikos įvaldymu. Vakarą papildė švedų menininko Vikingo Egglingo, dar 1925 m. plėtojusio kinematografe muzikos idėjas, ir amerikiečių moderniojo kino kūrėjo Stano Brakhage’o begarsių kino filmų retrospektyva.

iliustracija
Vytautas Landsbergis, Cintia Cristia, Liucija Stulgienė, Alexanderis Panizza, Gražina Ručytė-Landsbergienė ir Rimantas Astrauskas
V. Juodpusio nuotr.

Studijų savaitės metu Druskininkų M.K. Čiurlionio muzikos mokykloje buvo surengta Vilniaus vaikų piešinių paroda "Fantazijos ir simbolių pasaulyje", o sanatorijoje "Lietuva" atidaryta įsimintina ir jaudinanti menininko Gintaro Jaronio fotografijos ir kompiuterinės grafikos darbų ekspozicijos "Nuo peizažo iki abstrakcijos" bei "Variacijos Dzūkijos gamtos tema".

Įsimintinus koncertus studijų savaitės metu surengė Dalia Kuznecovaitė (smuikas) ir Leonidas Dorfmanas (fortepijonas), pianistai Sonata Alšauskaitė, Alexanderis Panizza (Argentina), Tomona Miyazaki (Japonija), vargonininkė Jūratė Landsbergytė, Čiurlionio kvartetas, Giedrės Gabnytės ir Birutės Bizevičiūtės fortepijono duetas, solistai Eduardas Kaniava, Vladimiras Prudnikovas ir studentai Ieva Prudnikovaitė, Jurga Adamonytė, Kostas Smoriginas, Nijolė Ralytė (fortepijonas), talentingi mažieji smuikininkai: Rolanda Ginkutė, Ieva Laučkaitė, Ieva Sruogytė, Augustė Emilija Janonytė, Algirdas Galdikas, Aistė Birvydaitė ir kiti.

Savaitės svečiai puikiai įvertino Dzūkijos krašto liaudies dainininkų iš Marcinkonių, Puvočių ir kitų kaimų muzikantų susibūrimą-koncertą, pasidžiaugė apsilankę Marcinkonyse rugpjūčio 6 d. vykusioje Bitinininkų šventėje.

M.K. Čiurlionio studijų savaitę papuošė dvi ryškios kūrinių, įkvėptų M.K. Čiurlionio vizijų ir darbų, pasaulinės premjeros – Čiurlionio kvartetas drauge su pianistėmis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventėmis Giedre Gabnyte ir Birute Bizevičiūte atliko Nacionalinės premijos laureato Jurgio Juozapaičio kompoziciją "Pavasario varpai", o choras "Vilnius" (vadovas – prof. Povilas Gilys), Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Natalija Katilienė (sopranas), Dalia Kuznecovaitė (smuikas), LMTA studentai ir absolventai Jurgita Gudonytė (altas), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Marius Deksnys (klarnetas) ir aktorius Rimantas Vaitkevičius atliko Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Vytauto Barkausko misteriją "Vasara, Druskininkai, 2005". Kūrinių premjeros, jų autoriai ir atlikėjai buvo šiltai sutikti gausiai susirinkusių klausytojų.

Studijų savaitė pripildė Druskininkus M.K. Čiurlionio kūrybos dvasios. Tai retos, bet pilnatvės kupinos akimirkos.

 

Skaitytojų vertinimai


15682. :-( 2009-05-05 15:23
Fuj

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:23:41 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba