SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-07-19 nr. 531

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Leonidas Donskis
Biografijoje sutelkta epocha
8

Muzika 
• Vladas Zalatoris
Orientyras - profesionalumas
2
 Margarita Dvarionaitė
Ugnė, Saulė, Gabrielė
• Muzikinės kūrybos dienovidis
• Jaunojo pianisto požiūris į J.S. Bachą4
• Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro gastrolės
• Meksikietiškų šokių fiesta Vilniuje1
• KONCERTAI2

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Moteris tapyboje - lietuvių vyrų akimis
10
• Darius Sutkus
Periferija ar Eldoradas?
6
• Kristina Budrytė
Nesenstantis kičo pasaulis
16
• Laima Kreivytė
Saviveikla architektūroje
1
• Menų spaustuvės projektai10
• Viena žymiausių fluxus menininkių Takako Saito Kaune1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI1

Teatras 
• Neringa Bulotaitė
Religinės Vasiljevo intencijos
5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Schemos ir žmonės
• Televizija nekvepia4
• Savaitės filmai2
• KINO REPERTUARAS

Diskusijos 
• Kultūros politika šiandien13

Anonsai 
• Radijo pjesių konkursas1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

E.redakcijos skelbimai 
• Žemuoginė diskusijų pievelė
• Kaip turi atrodyti elektroninis 7md?16

Muzika

Ugnė, Saulė, Gabrielė

Žvilgsnis į muzikių Kondrotaičių trio

Margarita Dvarionaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ugnė Kondrotaitė

Atėjusios į šį pasaulį visos buvo guldomos į saugų, minkštą, muzikos spindulių prišildytą lopšį, puoselėtą tėvų muzikantų: mamos Darijos, choro dirigentės, ir tėčio Viliaus, studijavusio kompoziciją ir garso režisūrą.

Tūkstančius įrašų per ilgus savo darbo metus Plokštelių studijoje ir radijuje įamžino Vilius Kondrotas. O Darija Kondrotienė, vadovavusi merginų chorui Prekybos institute ir 35 metus dėsčiusi Konservatorijoje choro dirigavimą, išugdė ne vieną šios profesijos skleidėją pačiuose nuošaliausiuose Lietuvos kampeliuose.

Ugnė

Ketvirtus metus pradėjusi Ugnė atsitiktinėje orkestro repeticijoje įsidėmėjo smuiką ir apsirgo troškimu laikyti savo pirščiukuose tokį patį. Sako, - žiūrėjo apstulbusi, išsižiojusi, trykštančiomis seilėmis. Tad būsimą profesiją išsirinko pati ir visam gyvenimui.

Pradžiamokslį M.K. Čiurlionio menų mokykloje Ugnė išėjo E. Armonienės klasėje, mokslus tęsė vadovaujama V. Radovičiaus - legendinio Vilniaus pedagogo, o paskutinį etapą mokykloje paženklino R. Katilius. Jis paruošė jaunąją smuikininkę tolesnėms studijoms Maskvos konservatorijoje.

Ugnė tapo Rusijoje ir pasaulyje įžymios smuikininkės Z. Šichmurzajevos auklėtine. Nepamirštamas vilniečiams Z. Šichmurzajevos atliktas A. Schnittke`s Koncertas su simfoniniu orkestru mūsų Filharmonijoje. Nepamirštamas Ugnei ir pedagoginis mokytojos stilius: atkaklus ir preciziškas jos reiklumas, pagarbus požiūris į savo profesiją. Baigusi mokslus Ugnė Lietuvoje darbo nerado, grįžo į Maskvą ir tobulino savo profesinius įgūdžius kameriniuose orkestruose.

Būtina čia paminėti ir jos polinkį į tapybą. Jis būdingas ir kitoms Kondrotaitėms, lenktyniavusioms savo piešiniais dar mažystėje. Turbūt dėdės, didžiojo Vytauto Valiaus pavyzdys skatino. O šį savo ruožtu akino taip pat dėdė, grafikas Telesforas Valius - Amerikos imigrantas, kurio darbai ne kartą buvo eksponuoti Lietuvoje.

Ugnė Maskvoje eksponavo kūrinius, žinia, ne prestižinėse parodose, bet buvo pastebėta ir įvertinta ne vien draugų, bet ir iš užsienio atvykusių dailininkų. Jos darbai džiugina meno mėgėjus svetimose žemėse - Šveicarijoje, Vokietijoje... Ir dabar ji nesiskiria su pamiltąja antrąja mūza, teikiančia atgaivos valandėlių.

1994-aisiais Ugnė buvo pakviesta dėstyti M.K. Čiurlionio menų mokykloje, kurios laiptinėmis dar taip neseniai bėginėdavo vaiko pėdutėmis. Pedagogika labai imponuoja jaunajai mokytojai. Ji laiko ją ne menkiau kūrybinga už sceninę veiklą.

iliustracija
Saulė Kondrotaitė
Nuotraukos iš asmeninių archyvų

Ugnės klasėje gimė ne vienas tarptautinių konkursų laureatas. Jos gyvenimas užpildytas ligi pakraščių. Susiklosčiusios aplinkybės verčia anksti kelti, vėlai gulti - ji augina dukrytę, neaplenkia ir tėvų pastogės, vienur kitur pagriežia nedžiovindama futliare smuiko, su seserimis jungiasi į darnų Kondrotaičių trio.

Ugnės gyvenimas intensyvus, ji spontaniška, nerimastinga. Saulė su Gabriele - atvirkščiai - skiriasi santūrumu, pusiausvyra. Jiedvi kaip Anderseno Coliukės panašios savo išore ir dvasia. Tačiau visos trys nėra linkusios siekti miglotų aukštybių ir platybių. Visos yra pasiryžusios ateityje stiprinti savąjį trio, įteisinti koncertiniame repertuare ir solinę veiklą.

Saulė

Saulei seilės nevarvėjo žiūrint į Ugnės smuiką. Bet simpatijų šiam instrumentui nestigo. Taigi ir pasekė sesers pėdomis. Taip pat pas E. Armonienę pirmuosius penkerius metus mokėsi, taip pat pas V. Radovičių mokslus tęsė. Ir pas R. Katilių, kuris netrukus atvėrė Saulei savo klasės duris konservatorijoje. Trečius metus čia studijuojant Saulės gyvenimas netikėtai pasuko nauja linkme.

Į Lietuvą tuomet atvyko žymi Europos dirigentė Olga Gčczy, sukėlusi sensaciją savo koncertais ir sutelkusi salėje visus muziką mylinčius klausytojus. Jos atsilankymas tapo ryškiu sezono akcentu. Maloniai stebino ir geranoriškomis paskatomis: O. Gčczy yra moterų orkestro bei jo vasaros koncertų Austrijoje organizatorė. Gastroliuodama pasaulyje ji renka į šiuos renginius gabias orkestro atlikėjas. Susigundė ir Ugnė su sese Saule.

Po gastrolių Ugnė grįžo namo, o Saulutė "pasiklydo" Čekijoje, įsikūrė Prahos pašonėje net šešeriems metams. Šis laikotarpis nepraslinko beprasmiškai. Čekija visame pasaulyje garsėja savo europine muzikine kultūra. Čia prabėgęs etapas praplėtė jaunosios smuikininkės profesinį akiratį, sutvirtino orkestrinės, kamerinės, solinės veiklos įgūdžius.

Saulė griežia drąsiai, technika nevaržo jos interpretacijų, ji stipri, abejonių nekelianti atlikėja, patraukli savo muzikavimo inteligencija ir geru skoniu. Grįžusi Lietuvon baigė pradėtas bakalauro, o vėliau ir magistrantūros studijas pas ilgametį, prityrusį Muzikos akademijos pedagogą prof. J. Urbą, o štai dabar, birželį, sėkmingai įveikė aspirantūros barjerus. Palypėta dar viena pakopa aukštyn.

iliustracija
Gabrielė Kondrotaitė

Gabrielė

Kartą prieš 23 metus M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje vyko mokinių koncertas. Į sceną įžengė septynmetė Gabrielė, dar nesiekianti fortepijono pedalų. Tikra kruopa... O kai prabilo instrumentas, buvome apstulbinti neabejotinų "stebuklų vaiko" ženklų. Tie ženklai ne visada žodžiais nusakomi, jie tirpsta bandant juos apibūdinti. Parengė "kruopą" mokyklai dėstytoja J. Šeštokienė, pradžiamokslį tęsė mokytoja V. Kulikauskienė, o mokyklą Gabrielė baigė O. Šteinbergaitės klasėje. Ši neblėstančių pedagoginių galių profesorė (o praeityje - talentinga pianistė) Gabrielę iš M.K. Čiurlionio šventovės atvedė pas save į Muzikos akademiją.

Mažoji septynmetė išaugo ir subrendo, tapo rimta, visų gerbiama specialiste. Panašiai kaip sesuo Čekoslovakijoje, ji šešerius metus tobulinosi Šveicarijoje, Ciūricho-Vintertūro aukštojoje mokykloje, vadovaujama profesorių K. Lieske`s ir D. Gautsche`s, o aspirantūroje - prof. K. Scherbakovo. Koncertavo Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje, dalyvavo konkursuose, festivaliuose, laimėjo prizų.

Šiuo metu Gabrielė Muzikos akademijoje asistuoja prof. O. Šteinbergaitės klasėje, vadovauja fortepijoninės pedagogikos praktikai, dėsto specialybę M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Dar kartą keliaus konsultacijų į Šveicariją, be abejo, koncertuos, rengiasi rečitaliui rudenį Vilniuje. Šiuo metu ilgiausias paros valandas pianistė skiria J. Brahmso kūrybai, tad koncerte skambės šio kompozitoriaus opusai.

Profesorė O. Šteinbergaitė taip apibūdina savąją auklėtinę: "Gabrielė - stipri atlikėja, turinti ką pasakyti muzikoje". Tai daug ką reiškia. Olga Aleksandrovna nesišvaisto tuščiais komplimentais, tai visi gerai žinome. Gabrielės darbštumas ir atsakomybė muzikai - neriboti. Reiklumas asistuojamiems profesorės studentams, akademijos pedagogikos praktikantams, fortepijono klasės čiurlioniukams toks pat kaip ir sau pačiai. Nėra abejonių, kad muzikų gretas praturtino gaivi jėga, savarankiško mąstymo menininkė, plataus mu- zikinio akiračio pedagogė.

Jaunoms, geranoriškoms sesėms, turtinančioms kitų gyvenimus ne vien muzika, bet ir dvasinėmis savo dorybėmis, noriu palinkėti, kad jų keliuose nesimėtytų aštrių akmenų, deja, klastingai tykančių menininkų.

Bet seserys taip tiki savo ateities sėkme, kad užkrečia nepalaužiama viltimi. Tikiu ir džiaugiuosi su jomis drauge!

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
6:19:42 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba