SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-03-19 nr. 606

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vytautė Markeliūnienė
Įvairialypių sąskambių darna

Muzika 
• Halina Radvilaitė
Variacijos dviem fortepijonams
• Jūratė Vyliūtė
Dienoms ir metams bėgant
• Marius Dagys
Spindesys ir šešėliai
 Ties permainų riba1
• Onutės Narbutaitės simfonijų ciklo premjera Vokietijoje
• Lietuvos EPTA seminaras-konferencija Kaune
• LNSO diriguos Aleksandras Anissimovas
• "Skrajojančio olando" belaukiant
• LTV muzikinės laidos
• KONCERTAI

Dailė 
• Ieva Koncytė
Gabalėlis Ispanijos Lietuvoje
3
• Živilė Ambrasaitė
Scenografo virtuvė
• Goda Giedraitytė
Tapyba šiuolaikiniuose kontekstuose
• Vida Mažrimienė
Pastabos apie užmirštą dailininkę
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• "Keistuolių teatrui" – 158
• Rasa Vasinauskaitė
Tragedijos kasdienybė
5
• Jaunieji kviečia ieškoti pasaulio krašto
• Pjesė trims moterims ir Liudviko lavonui"1
• OKT Teatro dienos reviu
• Pasaulinė teatrų vaikams ir jaunimui diena
• Apdovanojimas teatralams
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Ir vėl karo vėjo nublokšti
• Linas Vildžiūnas
Kino atradimas
• Laima Kreivytė
Gimdymo slėpiniai
• Skirmantas Valiulis
Egzistencija, bet ne ta
1
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Ties permainų riba

Pokalbis su Lietuvos šokio informacijos centro direktoriumi Audroniu Imbrasu

[skaityti komentarus]

iliustracija
Scena iš "Walker Dance Company" spektaklio
R. Deepres nuotr.

Festivalis "Naujasis Baltijos šokis" gyvuoja jau septyneri metai. Priminkite, kaip jis atsirado.

Idėja rengti festivalį kilo 1996 metais. Kadangi Lietuvoje beveik nebuvo šiuolaikinio šokio, tai festivalis sumanytas kaip viena iš galimų veiksmingiausių priemonių įtvirtinti šį meną, surasti jam čia nišą. Svarbiu festivalio aspektu tapo jo koncepcija – programa sudaroma iš trijų dalyvių srautų. Vienas jų – tai Lietuva ir kitos buvusios Rytų Europos šalys, priklausiusios tarybinei erdvei, kurioje iki tol nebuvo jokios šiuolaikinio šokio sistemos: nei valstybinio, nei municipalinio finansavimo, jokių šiam menui skirtų scenų, erdvių repeticijoms, beveik jokių šiuolaikinio šokio struktūrų. Tačiau visose regiono šalyse buvo vienokios ar kitokios šiuolaikinio šokio užuomazgos, o pastarąjį dešimtmetį pamažu atsirado vienokie ar kitokie laisvėjimo reiškiniai. Antra grupė – tai dalyviai iš Šiaurės šalių, kuriose panaši šiuolaikinio šokio situacija buvo prieš 15–25 metus. Šių šalių atstovus kviečiame tam, kad parodytume žmonėms, kaip artimiausioje ateityje panašūs dalykai galėtų atrodyti Lietuvoje. Trečias dalyvių srautas – įvairios šalys, kuriose šiuolaikinis šokis jau turi gilias tradicijas, yra seniai žinomas ir pasiekęs aukštą lygį. Beveik visuose festivaliuose būdavo ir koks nors edukacinis segmentas. Dauguma pagrindinių Europos šiuolaikinio šokio aukštųjų mokyklų viena ar kita forma – seminarų, mokomųjų spektaklių arba paskaitų, susitikimų – dalyvavo mūsų festivalyje.

Tokia buvo pradžia. Jai įtakos turėjo ir tuo metu pakankamai sėkmingai vykdavęs "LIFE’o" festivalis, ir kadaise rengti, dabar jau gal ir primiršti Muzikinio veiksmo festivaliai, laužę tuometinius šiuolaikinių scenos menų stereotipus ir taip pat paakinę rengti mūsų festivalį.

Ar ir toliau laikysitės tokios festivalio koncepcijos ir tradicijų?

Tai priklauso nuo dviejų dalykų – šiuolaikinio šokio plėtros šalyje ir šios srities finansavimo politikos. Kai pradėjome rengti festivalį, Vilniuje nebuvo beveik jokių šiuolaikinio šokio reiškinių. Todėl vienas svarbiausių renginio aspektų buvo kuo mažesniais kaštais per savaitę pristatyti kuo didesnę šiuolaikinio šokio dozę. Sakydavome sau: "Sezoną – per savaitę". Ir stilių įvairovės, ir informacijos kiekio požiūriu. Dabar, kai jau yra įsteigtos naujos organizacijos, kurios deklaruoja kuriančios šiuolaikinį šokį, kai šiuolaikinis šokis dėstomas Muzikos akademijoje, kai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare atsiranda šiek tiek naujoviškesnių spektaklių, kai Kultūros ministerija bei Kultūros ir sporto rėmimo fondas skiria šiam menui vis daugiau dotacijų manome, kad ledai pajudėjo. Kalbant apie festivalio koncepciją, – ji bet kuriuo atveju keisis. Tikimės, kad sostinėje atsiradus naujoms scenoms, pavyzdžiui, "Menų spaustuvei", šiuolaikinio šokio spektakliai, festivaliai galės vykti lengvesnėmis sąlygomis ir lanksčiau. Tačiau šiuo metu negaliu pasakyti, kaip festivalis atrodys ateityje, ar toks apskritai vyks.

Festivalio tęstinumą, be abejo, lemia ir finansai. Tuos septynerius metus festivalis galėjo vykti ir dėl mūsų šalies politinės raidos specifikos, jis efektyviai išnaudojo specifinio istorijos laikotarpio teikiamas lėšų paieškos galimybes. Per tą laikotarpį pritraukėme tokiam renginiui kone maksimalų įmanomą subsidijų kiekį. Vardijant rėmėjus, minėtume Atviros Lietuvos fondą, kitų šalių Soroso fondus, visos Skandinavijos finansinius šaltinius, Izraelio, Kanados užsienio reikalų ministerijas, keliolikos užsienio valstybių ambasadas arba kultūros institutus Lietuvoje, pernykštę Europos Sąjungos programos "Kultūra 2000" dotacijų (beje, pagal šios programos ekspertų skirtus balus festivalis atsidūrė antrame kokybiškiausių projektų, kuriuos rengia galingiausios Europos kultūros organizacijos, dešimtuke). Esminę biudžeto dalį visuomet sudarė privačių mecenatų (nuolatinė festivalio bičiulė bendrovė "Philip Morris Lietuva", "Vilniaus bankas", SBA koncernas ir kt.) parama. Ir pagaliau – valstybės arba municipalinis finansavimas bei geranoriška globa.

Tačiau mūsų valstybei stojant į ES, formaliai įsijungiant į ekonomiškai galingiausių Vakarų valstybių grupę, užsienio rėmėjų dalis sumažės iki minimumo. Dar vienas neigiamas ekonominis aspektas – prieš septynerius metus kokia nors Vakarų trupė atvažiuodavo nereikalaudama įprastinių honorarų, o mums stojant į ES tokie reikalavimai natūraliai kyla. Visi šie pokyčiai labai veikia festivalio biudžetą – tai pajutome jau šiemet, ir dar ryškiau pajusime planuodami kitų metų festivalį, jeigu jį apskritai rengsime. Finansinį krūvį ateityje turėtų perimti vietiniai šaltiniai, nors turiu abejonių dėl to, ar tai realu. Reziumuoju – kaštai tiktai išaugo, užsienio paramos šaltiniai mažėja iki minimumo, o valstybinės ar municipalinės subsidijos liko tokios pat. Pridursiu, kad valstybės lėšos per tuos septynerius metus sudarė nuo 15 proc. iki maždaug 35 proc. vieno festivalio išlaidų. Galbūt klystu, bet nežinau Lietuvoje kitų tokio lygio tarptautinių festivalių, kurių biudžete tik tokią dalį sudarytų valstybės ir/arba municipalinis finansavimas. Vis dėlto labai tikiuosi, kad festivalis ir toliau gyvuos.

Ar nuo balandžio 29 iki gegužės 3 d. vyksiantį šiuolaikinio šokio festivalį įvardysite kaip "Naujasis Baltijos šokis ‘04"?

Taip, pavadinimą dar paliksime tokį patį. Nors dėl finansinių priežasčių festivalio struktūra dalyvių požiūriu bus kiek kitokia nei ankstesniais metais.

Tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministerija šio projekto finansavimui šiais metais planuoja skirti 90 000 litų. Tai 20 000 litų daugiau nei pernai, ir tai vienas geriausiai valstybės finansuojamų festivalinių renginių.

Be abejo, esame laimingi ir didžiuojamės tuo, kad nuolat patenkame tarp geriausiai finansuojamų tokio pobūdžio projektų. Kita vertus, galiu pasakyti, kad ši suma yra dvigubai mažesnė negu 2001 metais. Be to, analizuojant subsidijų struktūrą tiesioginis lyginimas yra nekorektiškas ir netikslus – būtina analizuoti skirtingas renginių prigimtis ir poreikius. Juk skirtingų festivalių ir išlaidos būna skirtingos. Palyginimui: kino festivalyje dalyvauja, tarkime, dvidešimt penki filmai, o mūsų festivalyje – dvidešimt kelios trupės, kurias sudaro nuo poros iki poros dešimčių žmonių. Kas susigaudo, iš ko susideda vienos kino juostos ir vienos trupės atvežimo kaštai, tas nesunkiai suvoks skirtumą. Kita vertus, būtina analizuoti ir tai, kas yra festivalio rengėjai. Valstybines organizacijas ištisus metus išlaiko valstybė: suteikia patalpas, apmoka algas, ryšį, šildymą, automobilių parką, ūkį ir visa kita, tad einamosioms išlaidoms panaudojama kita valstybinė parama. O mes neturime jokios kitos subsidijos, viską apmokame patys ir dar nuomojame valstybės išlaikomus teatrus. Tai ir yra vienas didžiausių skirtumų.

Kad geriau įsivaizduotumėte, iš ko susideda mūsų festivalio išlaidos, galiu pasakyti, kad kai kurių įžymiausių mūsų pristatytų trupių atvežimo į Lietuvą kaštai buvo kelis kartus didesni nei valstybės skiriama parama. 90 000 litų – tai maždaug dviejų normalių, nesibranginančių skandinavų trupių kaštai arba šiemet tiek pinigų mums reikės valstybinių teatrų nuomai ir jų tarnybų bei viešbučių dalyviams apmokėjimui. Viskas. Jokių kitų išlaidų mes negalėtume padengti. O toliau galite skaičiuoti, kiek būna festivalyje trupių, kokios jos, ir pabandyti suprasti, ką reiškia vieno ar kito rėmėjo skiriama parama.

Vienas ištikimų Jūsų festivalio mecenatų yra "Philip Morris Lietuva". Ar jis padės ir šiemet?

Taip, prie festivalio augimo savo parama nedviprasmiškai prisidėjęs "Philip Morris Lietuva" ir šiemet yra mūsų mecenatas. Mums taip pat labai džiugu, kad generaliniu rėmėju tapo ir paramą festivaliui padidino SBA koncernas. Privačių rėmėjų indėlis į mūsų biudžetą ir šiemet bus didesnis negu valstybės ar municipalitetų.

Kiek Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) žmonių dirba rengdami šį festivalį?

Pagrindinis paties centro darbo krūvis tenka gal trims žmonėms ir finansininkui. O festivalio metu talkina dar maždaug 3–5 žmonės. Esam subūrę nemažai bendraminčių, su kuriais nuolat bendraujame, kurie vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis metai iš metų padeda rengti festivalį. Be geranoriškos įvairių žmonių pagalbos festivalis apskritai negalėtų vykti.

"Naujasis Baltijos šokis" – puiki galimybė pasirodyti Lietuvos choreografams ir šokėjams. Ar priimate visus norinčius dalyvauti, ar vykdote tam tikrą atranką?

Deja ar laimei, bet renkamės, negalime pakviesti visų. Atsirenkame tai, kas, mūsų manymu, geriausiai atspindi tvyrančias tendencijas.

Mūsų festivalis žiūrovams visada būdavo naujienų festivalis. Šiemet jis šiek tiek skirsis nuo praėjusiųjų. Pernykštis, septintasis, festivalis su labai stipria ir tolygia programa buvo lyg riba – tam tikra ciklo pabaiga. Šiemet tarsi prasideda naujas ciklas. Viena naujovių – daugiau lietuvių choreografų darbų, nors dar ne vieną, apgailestauju, palikome "už borto". Galima sakyti, kad ateina nauja karta, kad jau yra į ką pažiūrėti, ką patiems parodyti savo ir kitų šalių publikai. Sakyčiau, galima įžvelgti artėjant tam tikrą lietuvių šiuolaikinio šokio brandą.

Ar galite paanonsuoti, kuo vilios šiųmetis festivalis?

Akcentuosiu tris dalykus. Festivalis prasidės lietuvių choreografų programa. Ne visi darbai bus premjeriniai, bet žmonėms, kurie domisi šiuolaikiniu šokiu, siūlyčiau nepraleisti progos pamatyti šiuos darbus, nes jie retai rodomi, juolab – bendrame kontekste. Toliau pateiksime britų šokio "vitriną" (British Dance Showcase), kurią pavyko pritraukti tik po ilgalaikio veikimo, labai rimtai konkuruojant su Praha. Centrinė Britų Taryba ilgai rinkosi, kur šią "vitriną" eksponuoti. Pasirinktas mūsų festivalis. Per maždaug dvi paras žiūrovai galės pamatyti net keliolika britų šokio trupių. Lietuvos publikai tai – išties unikali galimybė išvysti tokią porciją šokio iš vienos svarbiausių šio meno valstybių. Ir trečias "perliukas" bus Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijos Jaunimo baletas. Šiuolaikinio šokio šokėjai, ką tik baigę mokslus, šoka žymių prancūzų ir pasaulinio šiuolaikinio šokio repertuaro kūrinius.

Ar festivalio metu parodysite premjerų?

Vytis Jankauskas parodys naujo darbo ištrauką, "Auros" šokio teatras pristatys darbą, kuris rodytas tik Kaune. Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis "Mėnesiena" ir Birutės Banevičiūtės bei Birutės Mar spektaklis "Kareivio istorija" bus rodomi kaip antrosios, trečiosios premjeros. Britų darbai yra visiškai nauji, kai kurių premjeros įvyko pastaraisiais mėnesiais.

Ar bus organizuojami šiuolaikinio šokio seminarai?

Taip. Seminaruose dėstys Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijos dėstytojai ir studentai, taip pat Švedijos choreografė Kajsa Giertz.

Be to, festivalyje turėtų vykti britų ir lietuvių šokio trupių mugė. Tai mūsų publikai ir profesinei bendruomenei turbūt dar neregėta meno pristatymo forma, efektyvaus šalies meno pristatymo užsienyje modelis. Iš tiesų tai renginys, orientuotas ir į Lietuvos publiką, ir – geopolitiškai – į Šiaurės bei Rytų Europą.

Kalbėjosi ir spaudai Parengė Ingrida Gerbutavičiūtė

 

Skaitytojų vertinimai


3122. Julija :-) 2004-03-29 15:39
Aciu uz idomia ir labai reikalinga informacija. Zaviuosi jaunosios zurnalistes israiskinga bei aiskia kalba...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:18:56 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba