SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-03-19 nr. 606

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vytautė Markeliūnienė
Įvairialypių sąskambių darna

Muzika 
• Halina Radvilaitė
Variacijos dviem fortepijonams
• Jūratė Vyliūtė
Dienoms ir metams bėgant
• Marius Dagys
Spindesys ir šešėliai
• Ties permainų riba1
• Onutės Narbutaitės simfonijų ciklo premjera Vokietijoje
• Lietuvos EPTA seminaras-konferencija Kaune
• LNSO diriguos Aleksandras Anissimovas
• "Skrajojančio olando" belaukiant
• LTV muzikinės laidos
• KONCERTAI

Dailė 
• Ieva Koncytė
Gabalėlis Ispanijos Lietuvoje
3
• Živilė Ambrasaitė
Scenografo virtuvė
• Goda Giedraitytė
Tapyba šiuolaikiniuose kontekstuose
• Vida Mažrimienė
Pastabos apie užmirštą dailininkę
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• "Keistuolių teatrui" – 158
• Rasa Vasinauskaitė
Tragedijos kasdienybė
5
• Jaunieji kviečia ieškoti pasaulio krašto
• Pjesė trims moterims ir Liudviko lavonui"1
• OKT Teatro dienos reviu
• Pasaulinė teatrų vaikams ir jaunimui diena
• Apdovanojimas teatralams
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Ir vėl karo vėjo nublokšti
• Linas Vildžiūnas
Kino atradimas
• Laima Kreivytė
Gimdymo slėpiniai
 Skirmantas Valiulis
Egzistencija, bet ne ta
1
• Savaitės filmai3
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Egzistencija, bet ne ta

Skirmantas Valiulis

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Egzistencija" (rež. Giedrė Beinoriūtė)

Užpernai Giedrė Beinoriūtė įsiminė filmu "Troleibusų miestas" – tradiciška "zuikių" tema ir netradiciška tragikomiška, beveik "čapliniška" jos traktuote. Gal tik Rimantas Gruodis filme "Pirtis" panašiai parodė, kad politikavimas Lietuvoje tiesiog įsismelkęs į kūną. Nors esame visai prie Europos slenksčio, "zuikių" gaudymas išliko.

Kuo labiau nudrengti troleibusai ir autobusai su raudonais sovietiniais bilietų žymekliais, tuo įnirtingiau brigados ir pavieniai kontrolieriai purto už apykaklių ir taip jau valdžios, gyvenimo nustekentus seneliokus ir seneliokes.

Humoras išliko ne tik troleibusuose, bet ir "Egzistencijoje". Regis, visais laikais lietuvių kinas pradėdavo nuo pašaipų: sovietinis prasidėjo "Skenduoliu" ir "Kalakutais", postmodernistinis – Igno Miškinio filmu "Lengvai ir saldžiai" ir Beinoriūtės "Egzistencija", kurioje yra "nepakeliamos būties lengvybės" požymių. Kas tada sunku? Nepradėti gyventi nuojauta, kaip svarbu būti rimtam. Juk aplinkui daug daugiau keistenybių negu spalvingoje "Egzistencijos" provincijoje, kur viskas šalia – policija, laidojimo biuras, bažnyčia.

Kostiumų dailininkės Agnės Rimkutės itin ryškiai aprengtos dvi pagrindinės filmo herojės (aktorės Elena Gaigalaitė ir Birutė Didžgalvytė) mina velomobilį ir visur kaišioja nosį. Suvaidinti tariamas laidotuves joms tikrai pavyksta, nes pro langą išvirtęs fotografas (Eimutis Kvoščiauskas) tuoj pat sulaukia mirties, o jo fotografuota "žvaigždė" – tokio pat besistaipančio konkurento. Gyvenimas tęsiasi, kaip ir Lietuvos televizijoje, kur "žvaigždės" kepamos dešimtimis, bet greit jas praryja kažkokia "juoda skylė".

Operatorius Rytis Kurkulis taupiai rodo lietuvišką seksą, tačiau ne bet kur, o šventoriuje, tačiau vis vien tai iššūkis klasikinei lietuvių literatūrai, na, kad ir "Paskenduolės" Veronikai. Juolab kad "Egzistencijos" kapinėse visas būrys vaikosi degląją. Čia iš tikrųjų gali atsitikti visokios egzistenciškos velniavos.

Atrodo, kad "Egzistencijai" visko per daug ir tirštinti nereikėjo, bet taip tik atrodo. Būdama ir scenarijaus autorė, ir režisierė, Giedrė Beinoriūtė šįkart ne dokumentiniu troleibusu, o vaidybiniu velomobiliu pervažiavo per kulminacinius žmogaus gyvenimo momentus: mirtį, tikėjimą, meilę ir "angelus sargus" – policiją. 23 minutės – per daug ir per mažai. Garsieji gruzinų trumpametražiai filmukai išlaikydavo juoko "egzistenciją" ir su dviem arba trimis veikėjais ("Vestuvės", "Skėtis"). Beinoriūtė scenarijų lipdo it kregždė lizdą – kitoks metodas, kiti ir pavojai.

Dažnai mūsų "trumpukai" yra lyg kryžkelė tarp trumpo ir pilno metražo filmo. Sutrumpinsi – lyg ir bus gėda, juk kuri nebe diplominį filmą. Sukandęs dantis trauksi iki pilnametražio, sukelsi danties skausmą ir žiūrovui.

 

Skaitytojų vertinimai


3644. kyoto2004-07-06 23:25
filmo vaizdai ir spalvos nukelia i "sapniska" erdve, maloniai suintriguoja, taciau nuo puses juostos pradedi jausti, kad sapnas tuoj virs realybe. ir is tikruju - pabaigoje visas tas siurrealizmas issirisa i neidomia anekdotine situacija. sutinku su Valiuliu: lipde lipde ir gudresnes pabaigos nebeislipde. scenarijus pasibaigia studentiskai. pradzia labai patraukli.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
6:18:45 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba