SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-07-11 nr. 810

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Algirdas Klova
Įsimintina sugrįžimo pradžia
6

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Lyg antroji mama
• Kamilė Rupeikaitė
Neužmirštami potyriai
10
• Goda Rupeikaitė
Poreikis išreikšti save
1
• KONCERTAI2

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Šokis galerijų lietuje
5
• Jokių ribų ir jokių naujienų15
• Virginija Vitkienė
Meno ir pramonės bičiulystė
• Atgyjantis krantas
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Režisūros pamokos
• Rasa Vasinauskaitė
Naujos dramos „rumunija“
 „Tiger Lillies“ artėjančiose „Sirenose“
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kam skambėjo kino atostogų pavana5
• Vyrų istorijos3
• „Eurimages“ parama Lietuvos kino kūrėjams
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Diskusijos 
• Paulina Pukytė
Literatūros ir Lietuvos mylėtojai
38

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

„Tiger Lillies“ artėjančiose „Sirenose“

anonsai

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Tiger Lillies“
A. Attkinson nuotr.

Rugsėjo vidury prasidėsiančias „Sirenas 2008“ atidarys britų grupė „Tiger Lillies“. Grupę festivalio organizatoriai kviečiasi jau antrą kartą – matyt, pernai lietuvių publikai egzotiški svečiai iš Londono (nors gal tiksliau būtų sakyti svečiai iš Londono viešnamių) visai patiko. Kritikai grupę pristato kaip vieną tų reiškinių, kuriuos galima arba mylėti, arba nekęsti. Vadinasi, mes jį pamilome.

Jei atsiribotume nuo specifinio „Tiger Lillies“ kūrinių turinio ir charakteringų (o gal ir tiesiai šviesiai – perversiškų, ribas peržengiančių) išraiškos priemonių, šio britų kolektyvo sėkmei neabejotiną įtaką turėjo pasirinkta egzistavimo forma. Prisistatantys kaip muzikos grupė, išleidę daugiau nei dvi dešimtis albumų, nominuoti muzikiniam „Grammy“ apdovanojimui, internete prekiaujantys savo įrašais bei dainomis MP3 formatu, daugelio savo gerbėjų ir žiūrovų jie yra žinomi dar iki šiems apsilankant teatre. Dažnai po pasirodymų grupė kartu su savo ankstesniais ar naujais gerbėjais grįžta į jų namus – ne vienas žiūrovų namo išsineša kompaktinę „Tiger Lillies“ plokštelę. Ir, kitaip nei įprasta spektaklių muzika, jis ir toliau nuolat skamba žmonių namuose – gal todėl, kad epinės dainos, pasakojančios mažas ekscentriškas istorijas ir atliekamos sėkmei užprogramuotos muzikos stiliumi, tiesiog yra sukurtos klausytis. Šiuolaikinio pasaulio tempą ir pardavimų sistemos specifiką tai atitinka puikiai – galų gale tai parodo, kaip lengvai dešimtajame XX a. dešimtmetyje grupė tapo gerai nuo Vest Endo iki Brodvėjaus parduodama preke net ir nepaisant jos „viešnaminio“ turinio.

Šiemet „Sirenų“ festivalyje grupė rodys koncertinę savo programą ir pristatys naują spektaklį – šių metų pradžioje pasaulį išvydusias „Septynias mirtinas nuodėmes“. Sprendžiant iš pavadinimo, tai spektaklis, artimas ankstesniems grupės kūriniams, kurie dažniausiai apibūdinami kaip groteskiški kabareto dainų rinkiniai. Ne tik kabareto – informacijos šaltiniai (ypač reklaminiai lankstinukai) mini tamsias, nešvankias, juodojo humoro, čigonų kabareto, kontroversiško turinio zoofiliją, prostituciją, paleistuvystę, šventvagystę apdainuojančias kruvino atspalvio dainas. Ir dar nepamirštama pridurti – brechtiško teatro prieskoniu paskanintas. Tiesa, „brechtišku pankų kabaretu“ savo grupę vadina ir jos veidas – vokalistas, kompozitorius ir muzikos atlikėjas Martynas Jacques.

Nuorodą į brechtišką teatrą akivaizdžiai atskleidžia net ir naujas kūrinio pavadinimas, kuris neišvengiamai primena pagal Bertolto Brechto libretą Kurto Weillio sukurtą operą-baletą „Septynios mirtinos nuodėmės“. Pats Jacques interviu britų laikraščiui „The Independent“ prieš porą metų yra sakęs, kad jį sužavėjo Brechto ir Weillio „Opera už tris skatikus“ – jam patikusi ypač ta versija, kurioje vokiškai dainuoja Lotte Lenya. Patikusi jam ir instrumentuotė, vargonėliai – šis kūrinys, anot menininko, buvęs bene didžiausias jo įkvėpimo šaltinis.

Naujausiam kūriniui menininkas pasirinko biblinių septynių nuodėmių motyvą. Žinoma, Brechto ir Weillio kūrinyje jos interpretuojamos kiek ironiškai, o pasirinktoms situacijoms nesvetimas išganymo bei laimingos pabaigos prieskonis. Tuo tarpu „neobrechtiškoje“ Martyno Jacques interpretacijoje esmine atomazga neišvengiamai tampa mirtis ir kelionė į pragarą be teisės sugrįžti. Žinoma, kitaip ir negalėtų būti – toks yra „Tiger Lillies“ kūrybinis braižas. Ribų ištrynimas – taip jie pateikia ir muzikinį sprendimą. Jacques dainuoja savo įspūdingu falcetu, kuris lygiai taip pat gali tapti bosu, ne ką menkesniu nei Tomo Waitso (kitas Jacques įtaką padaręs atlikėjas), tačiau kuris daug dažniau yra išrėkiamas beveik kaip isteriškas spiegimas, kartu su girdimais (jei esate patyręs britiškos anglų kalbos klausytojas) žodžiais galintis sukelti ir dvasiškai, ir fiziškai paralyžiuojantį skausmą. Brechto ir Weillio kūrinyje sutinkama dar gana subtili (juk vis dėlto baleto) šokėja naujojoje nuodėmių versijoje virsta burleskos šokėja.

„Tiger Lillies“ ypač išgarsėjo po to, kai pasauliui padovanojo teatralizuotą koncertą „Sukrėstagalvis Piteris“ („Shockheaded Peter“), sukurtą pagal XIX a. vokiečių autoriaus Heinricho Hoffmanno pamokomų pasakų vaikams rinkinį. Kiekviena šių pasakų pateikė nepaklusnaus vaiko istoriją, kurios pabaigoje neklaužada už nedorus darbus būdavo griežtai nubaudžiamas. Žinoma, „Tiger Lillies“ interpretacijoje svarbiausias pabrėžiamas elementas buvo bausmė, ypač jei tai – mirtis.

Dažniausiai tik sužinojus, kad tokios pasakos yra skirtos vaikams, priduriama – tam, kad sukeltų jiems košmarus ar nemigos ir baimės naktis. Tačiau pamirštama atkreipti dėmesį į pasakų sukūrimo laiką – XIX a. vidurio didaktinė, aiškią vertybių skalę nustatanti kūrinių retorika vargu ar buvo suvokiama kaip siaubo pasakos. Tam metui būdinga auklėjamoji kalba, be abejo, ir turėjo būti atitinkamai suprantama – visai panašiai, kaip kokie viduramžių metraščiai, šiandien mums skambantys keistai dėl savita retorika aprašomų žudynių, susidorojimų, ištvirkavimų ar vagysčių.

Būtent retorikos transformacija ir naudojasi britų kolektyvas. Tai, ką jie perduoda publikai, skamba kaip perversiška komunikacija, kuria anaiptol nesiekiama didaktinio poveikio, veikiau ieškoma bendrininkų arba artimos pasaulėžiūros žmonių – tų, kurie kaip savą priimtų bet kokią siūlomą ribas peržengiančią estetiką, kurie pateikiamus tekstus, dainas, kalbą suvoktų ne tiesiogiai, ne perkeltine prasme, ne metaforiškai, o kaip tam tikrą savaime egzistuojantį kodą. Neturėtume tikėtis, kad „Tiger Lillies“ atvers duris į siurrealistinį pasaulį ar ekstazės potyrius. Veikiau tai – jų pasiūlytas žaidimas, kurio taisykles gali arba priimti, arba atmesti.

Žvelgiant į kitus „Tiger Lillies“ kūrinius tampa akivaizdu, kad daugumą jų siejanti gija yra jų pagrindu pasirenkamas diskursas. Neobibliniai nuodėmių siužetai, didaktinės praėjusių amžių pasakos ir daugybė įvairių cirko, viešnamių, padugnių pasaulio, mirties, perversiškos seksualinės patirties temų. Šią retoriką, nutolusią nuo klausytojų arba laiku, arba tematika, menininkai paverčia estetine kategorija.

Apskritai „Tiger Lillies“ kūriniams būdingas estetiškumas, griežtai atribojantis juos nuo publikos. Tai paradoksas, kadangi jų spektakliai turėtų būti rodomi kabareto (kartais taip ir daroma) ar beveik viešnamių aplinkoje, išdildančioje ribas tarp scenos ir žiūrovų erdvės. Tik, kitaip nei šiais laikais paplitusiame performatyviame mene, kuris nukelia veikėjus nuo scenos, pati publika atsiduria scenoje tarp kaukėtų ir todėl itin realių dainuojančių ir grojančių figūrų. „Septyniose mirtinose nuodėmėse“ veiksmą scenoje dar labiau „suteatrina“ ir kartu suestetina bei atriboja lėlių teatro elementai – groteskišką dainų turinį suvaidina pirštininės lėlės, tarsi atėjusios iš klajojančių turgaus aikščių balaganėlių.

Vadinasi, reginys, kurį mes išvystame, yra tikrų tikriausias liaudies teatras, sukurtas patenkinti masinės publikos, kadaise besirinkdavusios turgaus aikštėse, vėliau – kabaretuose ir viešnamiuose, kraštutinių patirčių troškulį. To siekta – ir „Tiger Lillies“ tai perima – jungiant priešybes, pateiktas žemiausiems liaudies sluoksniams artima bjaurumo estetika. Nuo padugnių liaudies teatro britai nenutolsta nei iškreipto dainavimo kastrato balsu stiliumi, nei visuomet panašiu ritmu ir melodika, nei tradicines angliškas liaudies dainuškas atitinkančiu žodynu ir sakinių poetika. Idealiomis sąlygomis ir grupės koncertai, ir teatralizuotos programos ar spektakliai (tegu kritikai sprendžia, kaip juos pavadinti) turėtų būti rodomi tam labiausiai tinkančioje vietoje – jei ne tikrame kabarete, tai bent jį imituojančioje šokių aikštelėje ar prie gėrimais apkrautų stalų. Mat neišvengiamas „Lelijų“ dainų ir teatralizuotų pasirodymų palydovas turėtų būti stiklinių skambesys ir žiūrovų klegesys. Lietuvoje tikros kabareto atmosferos tikriausiai nepajusime – užuot klegėję, mes paklusniai sėdėsime bandydami spėti suskaityti dainų tekstų titrus lietuvių kalba ir, jei pasiseks, akies kampeliu užgriebti kokią veiksmo scenoje nuotrupą. Tačiau bent jau įsivaizduoti patekę į viešnamį – vieną iš tokių, kuriuose Martynas Jacques sėmėsi įkvėpimo, – galėsime. Juk vėl matysime ir girdėsime juos gyvai

„The Tiger Lillies“ koncertas vyks rugsėjo 14 d. 19 val., o spektaklis „Septynios mirtinos nuodėmės“ – rugsėjo 15 ir 16 d. 19 val. Rusų dramos teatre (J. Basanavičiaus g. 13).

Eglė Obcarskaitė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:18:08 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba