SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-11-08 nr. 542

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Pirmieji Nekrošiaus "Metų" atgarsiai17

Muzika 
• Svetlana Barkauskas
Nauja "Trimito" programa
• Margarita Dvarionaitė
"Koncertų-prisiminimų" kūrėjas
• Vita Sakavičienė
Kelionė į dangų
• Muzikos prigimties paieškos
• "Stella in Via" iš įrašų
• 36-oji Baltijos muzikologų konferencija Taline
• Poznanės muzikai Vilniuje
• Kodėl spaudžia batai?23
• KONCERTAI

Dailė 
• Apie sienas2
• Renata Ščerbavičiūtė
Akistata su tūkstantmečiu
• Jurgita Videikaitė
Moterys nešiotojos pagal Stulgaitę
1
• Liana Ruokytė ir Eglė Rindzevičiūtė
"Terra grafica" ir kiti švediški malonumai
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą
• Pajuskime gamtą drauge su Cezanne`u
• PARODOS

Literatūra 
• Reiner Kunze
• Grąžinkime Miškiniui ir pavasariui4
• VAKARAI

Teatras 
 "Pati pradžios pradžia"
• "Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kaip draugauja mergaitės1
• Manheimas rodo rytojaus žvaigždes
• Baltijos kino dienos Vilniuje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Kritika, skirta Pendereckiui3

Anonsai 
• 2002-ųjų metų vertėjo krėslas2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

"Pati pradžios pradžia"

premjeros

[skaityti komentarus]

Lapkričio 9 d. Nacionalinis dramos teatras parodys jau trečią šį sezoną premjerą (po A. Večerskio statytos J. Anouilh’o "Bambos" ir V. Masalskio monospektaklio "Nuolankioji" pagal F. Dostojevskį) - "Pati pradžios pradžia" pagal Jono Meko pjesę. Spektaklį kuria senokai čia dirbęs Jonas Vaitkus. Režisierių, pastaruoju metu ilgėliau užtrunkantį tai Kauno dramoje, tai Peterburgo teatre "Baltijskij dom", tai su savo auklėtiniais (spektaklis "Gagarino gatvė"), į Nacionalinį pakvietė jo vadovai. Prieš trejus metus į rankas pakliuvusi pjesė (jos ištrauką buvo ketinta statyti Naujosios dramos akcijai) režisieriaus tuokart "neužkabino"; atsiradus naujai progai nuspręsta pabandyti.

J. Meko pjesė netradicinė, fragmentiška, gausi emocijų nuotrupų; anot režisieriaus, - tarsi medžiaga teatro improvizacijai. Ir jis pats prisipažįsta pirmą kartą statęs tokią dramą, kurioje nėra tipų, charakterių, aiškaus konflikto, o vien vaizdinių mozaika, kurią ir bandys sujungti į vieną teatrinę erdvę. Nepaisant išorinio pjesės paprastumo, joje glūdintys gilesni dalykai suskamba dramatiška, net tragiška gaida. Toks medžiagos dvilypumas ir sudomino režisierių. Juolab kad už jos - ne tik teatro personažai, bet ir gyvenimas, ne tik J. Mekas, bet ir jo aplinka; jaučiama pasaulio kaita, kurią kiekvienas išgyvena savaip.

Režisieriaus pagalbininkai - scenografė Medilė Šiaulytytė, kompozitorius Antanas Kučinskas, videorežisierius Rokas Tarabilda. Visi jie siekė atsisakyti buitiškumo, sentimentalumo, susieti kiną ir realybę, kas buvo svarbu ir pačiam J. Mekui. Jo pasaulis be kino neįsivaizduojamas, o J. Vaitkui svarbu šiuos du pasaulius sujungti ir išskirti jau teatro scenoje. Kaip išsitrina riba tarp kino ir gyvenimo realybės, taip ji išsitrina ir tarp sceninės bei gyvenimiškos, aktorystės ir realaus žmogaus, tačiau režisieriui svarbu iliuzinę realybę nuvainikuoti, įspėti, jog gyventi iliuzijų pasaulyje pavojinga. Kiekvienas turi spręsti, kaip gyventi, bet gyventi savo (o ne kino ar teatro) pasaulyje ir savo gyvenimą; emocijos ekrane ir gyvenime - anaiptol ne tas pats. Būtent todėl spektaklyje atsiranda, tiksliau, jis pats sukuria, savotiško ekrano įspūdį, kuriame galima išvysti dokumentinių, vaidybinių, abstrakčių filmuotų kadrų.

Kai J. Vaitkus parašė J. Mekui prašydamas jo sutikimo pjesę statyti, autorius atrašė: "Laiminu tavo herojišką žingsnį. Daryk su pjese, ką nori..." Kai kurių scenų režisierius atsisakė, bet pridėjo J. Meko dienoraščių, filmų medžiagos. Tačiau spektaklis nebus bandymas restauruoti fluxus akcijas; "teatras, aktorius neturi imituoti fluxus, tačiau užuominų į jį bus", - sako režisierius.

Spektaklyje vaidina beveik visi J. Vaitkaus mokiniai. Tačiau režisierius nebūtų savimi, jei neįgeltų šiai profesijai: "Aktoriai perkūniškai atsilikę, nepriima jokių pavojų, trūkumų, atsakomybės. Man nepriimtinas toks nepavojingas gyvenimas, kuriame nesiaukojama, nesirūpinama savo kūrybos instrumentais. Tokie žmonės, kokių apstu visuose mūsų šalies teatruose, su teatro menu neturi nieko bendra." Bet režisierius užsimena, jog statant "Pačią pradžios pradžią" dirbti buvo ir lengva, ir sunku: aktoriai nemažai kūrė patys, improvizavo, sunkiausia buvo atsirinkti iš to svarbiausius dalykus ir sujungti į spektaklio statinį.

R.V.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:17:01 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba