SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-11-08 nr. 542

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Pirmieji Nekrošiaus "Metų" atgarsiai17

Muzika 
• Svetlana Barkauskas
Nauja "Trimito" programa
• Margarita Dvarionaitė
"Koncertų-prisiminimų" kūrėjas
• Vita Sakavičienė
Kelionė į dangų
• Muzikos prigimties paieškos
• "Stella in Via" iš įrašų
• 36-oji Baltijos muzikologų konferencija Taline
• Poznanės muzikai Vilniuje
• Kodėl spaudžia batai?23
• KONCERTAI

Dailė 
• Apie sienas2
• Renata Ščerbavičiūtė
Akistata su tūkstantmečiu
• Jurgita Videikaitė
Moterys nešiotojos pagal Stulgaitę
1
• Liana Ruokytė ir Eglė Rindzevičiūtė
"Terra grafica" ir kiti švediški malonumai
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą
• Pajuskime gamtą drauge su Cezanne`u
• PARODOS

Literatūra 
• Reiner Kunze
• Grąžinkime Miškiniui ir pavasariui4
• VAKARAI

Teatras 
• "Pati pradžios pradžia"
• "Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kaip draugauja mergaitės1
• Manheimas rodo rytojaus žvaigždes
• Baltijos kino dienos Vilniuje
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
 Kritika, skirta Pendereckiui3

Anonsai 
• 2002-ųjų metų vertėjo krėslas2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Pasaulyje

Kritika, skirta Pendereckiui

Iš "Varšuvos rudens" atgarsių Lenkijos spaudoje

[skaityti komentarus]

Siūlome mūsų skaitytojams įdomaus Andrzejaus Chłopeckio rašinio "Socrealistinis Pendereckis" (iš dienraščio "Gazeta Wyborcza" savaitgalio numerio "Gazeta Swiąteczna" (2002 m. spalio 12-13 d.) rubrikos "Aštriai besiklausant") vertimą.

A. Chłopeckis - lenkų muzikologas ir muzikos kritikas. Katovicų muzikos akademijoje skaito XX a. muzikos istorijos ir estetikos kursą, vadovauja Lenkijos radijo naujosios muzikos skyriui, Krokuvos bienalei "Aksominė uždanga". Dirba "Varšuvos rudens" festivalių programų komitete, yra žurnalų "Musik Texte", "Zeitschrift für neue Musik" redkolegijų narys. 1987-1997 m. bendradarbiavo su Kelno radiju "Deutschlandsfunk". Apie 500 straipsnių ir 100 pranešimų autorius. Į jo akiratį patenka ir šiuolaikinė lietuvių muzika.

"Varšuvos rudens" festivalį užbaigė europinė, o iš dalies ir pasaulinė Krzysztofo Pendereckio Koncerto fortepijonui premjera. Prieš jį atliekant Varšuvoje, kompozitorius partitūroje kai ką pakeitė, taigi 45-ojo festivalio finale turėjome pusiau pirmąjį vieno žinomiausių ir populiariausių mūsų laikų kompozitoriaus kūrinio atlikimą. Jam nuskambėjus, garsūs padėkos aplodismentai sumišo su baubimu, demonstratyviai išreiškiančiu kitą nuomonę.

Berlyno radijo stoties "Deutschland Radio" komentatorius (įrašas buvo transliuotas rugsėjo 30 d., dvi dienos po "Rudens" pabaigos) pabrėžė dvi skandalingas provokacijas: jauno kompozitoriaus bei kontrabosininko Aleksandro Gabryso instrumentų teatrą, kur atliekant kūrinį autorius nusipjausto plaukus ir brutaliu gestu įsako sudaužyti smuiką, aiškiai apskaičiuodamas savo pasirodymo efektą, turintį sukelti skandalą, ir Pendereckio Koncertą fortepijonui, "kitaip" pasiekiantį panašų rezultatą.

Autoritetingas ir populiarumu sotus garsus kompozitorius atsidūrė greta agresyvių laukinės jaunystės proveržių. Jaunas kompozitorius, kuriam atrodo natūralu sutalžyti smuiką, profanuoja simbolį. Pendereckio Koncerto besiklausanti iškili Europos kompozitorių ir muzikologų gildijos asmenybė bažnyčios varpų skambesį, sklindantį iš garsintuvų kūriniui besibaigiant, suvokia kaip simbolio profanaciją.

Savo Koncerto egzistenciją Pendereckis sąmoningai sieja su jo kompozicijose besireiškiančia "capriccioso" srove, virtuoziška ir nekeliančia problemų. Srovėj be idėjinių pradmenų ir pasaulėžiūrinių įsipareigojimų (besireiškiančių tokiuose paskutinės dekados kūriniuose kaip "Septyneri Jeruzalės vartai" ir "Credo") gerai jaučiama didelė dalis jo pastarųjų metų muzikos, su opera "Karalius Ūbas", kaip skiriamuoju ženklu, dekados pradžioj bei "Concerto grosso" trims violončelėms ir orkestrui dekadai baigiantis. Kompozitorius kažkada pagarsino norįs artėti prie kamerinės muzikos claritas, ten ieškoti taurios prasmės. Šioje kolekcijoje, be kitų, turime Sekstetą. Tačiau bėda ta, kad pastaraisiais metais kompozitorius daro viską, siekdamas palaužti mūsų tikėjimą tiek tuo, ką žymi buffo, tiek tuo, ką žymi serio ženklais. Tuo, ką užrašo natomis, ir tuo, ką skelbia žodžiais. Tie patys fragmentai, perklijuoti iš rimtos operos "Juodoji kaukė", turi juokinti komiškoje operoje "Karalius Ūbas". Taurus kameriškumo claritas, įvestas į filharmoninės pramogos kontekstą, klausytoją masina ir kvailina dvilypiu kodu.

Kalbant apie Koncertą, žaismę ir išdaigas, kurių kompozitorius nenori atsisakyti, nes būtent jos darys kūrinį populiarų, papildo intencija, turinti vienu ypu užtikrinti dar ir idėjinį šantažą. Tuo šantažu tampa autorinė informacija apie tai, jog šiuo kūriniu atsiliepiama į 2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorko tragediją. Mums tenka smagintis ypač tiršta smulkiai sukapotų citatų žongliruote, citatų iš pastarųjų keliolikos metų Pendereckio kūrybos bibliotekos (iš tiesų labai nedaug toje partitūroje tik jai parašytų natų), drauge slopinant juoką, nes tie garsai dedikuojami kažkam, kas kelia nerimą ir nuo sąvokos buffo maksimaliai nutolusius jausmus. Ant teberusenančių pelenų šoka linksmutis K. Pendereckis, savo į partitūrą įpintais choralais ir autokomentarais informuodamas, jog galvą pasibarstė pelenais. Tuo savo kūriniu iškilus kompozitorius mums vienu metu siunčia linksmo juokdario grimasą ir niūraus pamokslautojo miną, tikėdamas, jog bent į vieną jo pozų kažkokia dalis klausytojų reaguos karštais aplodismentais.

Muzikos istorijoj buvo tokia estetinė pakraipa, kuri siekė lengvu bei paprastai liaudžiai prieinamu būdu klausytojų mases sutaurinti ir nuskraidinti į jiems priderančių, teisingų idėjų pasaulį. Tai buvo socrealizmas. Jo apraiškas lenkų muzikoje K. Pendereckis sutriuškino prieš keturis dešimtmečius parašytais kūriniais. To paties autoriaus kitų dviejų dešimtmečių partitūroms esame dėkingi už atvertus horizontus, jų tolius bei gelmes. Dabar savo Koncertu fortepijonui ne laiku skelbdamas socrealistinės ideologijos triumfą, jis pripažįsta esant teisų jos ideologą Andrejų Ždanovą bei jo (Stalino valia) racijų saugotoją Tichoną Chrenikovą. Apverčia prasmes savo partitūrose, kuriomis taip labai troškom tikėti. Koncertu fortepijonui Pendereckis leidžia mums suprasti, jog šis troškimas nėra mūsų tikėjimo vertas.

Parengė E. G.

 

Skaitytojų vertinimai


843. b.b.2002-11-08 20:35
Chlopeckis, kad ir kritiškai bei drąsiai, toliau eksploatuoja savo (bendrą?) mintį apie visokiausius chameleoniškus Pendereckio muzikos virsmus. Iš tiesų, žavi kritiko drąsa (nors turbūt Clopeckiui tai yra natūralu), sakyti, kad karalius yra nuogas. Bet įdomu tai, kad pats Chlopeckis recenzijoje operuoja temomis, idėjomis, raktažodžiais, atkeliavusiais iš kitų jo rašinių, kitaip tariant ir perfrazuojant, galima rasti citatų iš pastarųjų "n" metų Chlopeckio kūrybos bibliotekos.

847. Skaitytoja2002-11-09 10:59
Gana abejotinos socrealizmo apibreztys - Chlopeckiui tai beveik apskritai nemegstamos muzikos sinonimas. Uzuominos miglotos estetiskai, nors aiskiai labai kandzios asmeniskai. Taciau tekstas labiau skirtas suerzinti lenku muzikologams ir Pendereckio garbintojams, nei ka nors naujau informuoti. Idomu, ar taip 7md parengineja skaitytojus lietuviskuju stabu prausimui? O juk sveika butu.

848. b.b.2002-11-10 10:04
Tikrai sveika, tik kas ryšis? Juk tai būtų vertinama kaip išdavystė, nes visi lietuviškieji stabai ir nestabai iki šiol jaučiasi esą disidentai, tik anksčiau tai buvo (ne visada) opozicija socrealizmo estetikai, o dabar - ačiū dievui - gali jaustis disidentu masinės kultūros užtvindytoje erdvėje. Taigi visą tą reikalą ir toliau gaubia išlikimo mitas. Kas ryšis ikonoklazmui?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:16:37 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba