SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-03-21 nr. 560

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neris Akelaitienė
Nenurašykite "Hedos Gabler"...

Muzika 
• Skirmantė Valiulytė
Kultūrinės investicijos
3
• Vytautė Markeliūnienė
Nauja programa, naujos įžvalgos
• "Alma mater musicalis" koncerte - Kostas Smoriginas1
• Kongresų rūmuose - Stradivarijaus smuikas1
• Dainos, arijos ir duetai apie meilę1
• Pirmą kartą Lietuvoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Skaidra Trilupaitytė
Ribų išsižadėjimas
• Laima Kreivytė
Nesibaigiantis pasakojimas
• Viktoras Liutkus
Paryžiaus aplankas
• Pillė Veljataga
Papuošalai ir fotografijos
• PARODOS1

Literatūra 
• Ineza Janonytė4
• VAKARAI1

Teatras 
• Kultūros ministerijos premijos teatralams
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Živilė Pipinytė
Ko laukti iš "Vilniaus pavasario"?
1
• Vyliausi, kad kas nors atsitiks1
• Kinas nepasakoja apie ... žmones
• Turiu savo keistenybių1
• Laima Kreivytė
Troleibusų karta
• Karas ir šou
• Katė ir pelė
• Lietuvių dokumentinio kino vakaras
• KINO REPERTUARAS1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Ko laukti iš "Vilniaus pavasario"?

Živilė Pipinytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Tyla"

Pakeitęs pavadinimą, iš centro persikėlęs į "Coca-Cola Plaza Vingis" multipleksą, šiandien prasideda kino festivalis "Vilniaus pavasaris 2003". Jo rengėja Gražina Arlickaitė žiniasklaidai aiškina, kad bus parodyti geriausi ir naujausi Europos filmai. Tai, žinoma, drąsu, bet nelabai atitinka tikrovę, nes festivalyje rodomi pastarųjų trejų metų filmai. Dėl geriausių taip pat kyla abejonių, nes ir Europos kino akademijos geriausiu pripažintą Pedro Almodovaro filmą "Pasikalbėk su ja", ir Aki Kaurismaki "Žmogų be praeities" ir daug kitų geriausiems priskiriamų naujausių Europos filmų jau nupirko bei parodė lietuvių platintojai. Dalis "Vilniaus pavasario" programos jau rodyta net per kelias Lietuvos televizijas (LTV, TV4, kabelines), tad naujienomis tų filmų taip pat nepavadinsi. Dauguma festivalio bėdų, manyčiau, kyla iš to, kad pastaraisiais metais taip ir nenusistovėjo festivalio koncepcija. Audronio Liugos sumanytas "Kino pavasaris" ją turėjo - tai buvo jaunojo, nepriklausomojo Europos kino pristatymas. Neatsitiktinai būtent savo gyvavimo pradžioje festivalis sulaukė bene garbingiausių svečių - prancūzų kino enfant terrible Leos Caraxo ir britų fenomeno Mike`o Leigh. Gražina Arlickaitė išplėtė festivalio geografiją, bet nesukūrė naujos koncepcijos. Reklamuojama filmų gausa dar nereiškia kokybės. Peržvelgus 2003-iųjų programą susidaro įspūdis, kad tai skandinavų ir Šiaurės Europos kino pristatymas, mat dominuoja filmai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Olandijos. Netikėtai daug filmų iš Italijos, bet tik po kelis iš tų šalių, kur kino raida pastaraisiais metais pati intensyviausia, - Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos. Kadangi programa slepiama nuo žiniasklaidos beveik iki paskutinės minutės, žiūrovai pasmerkti patys orientuotis filmų gausybėje, nes išsamių aprašymų nerasi net kino teatro tinklalapyje. Trečiadienio vakare ties "Vilniaus pavasario" reklama nuspaudusi žymę "Filmų aprašymai" radau tuščią lapą.

Šiemet festivalio programa suskirstyta į tris dalis. Pagrindinė vadinasi "Nauji Europos šalių filmai". Išskirčiau kelis filmus, kuriuos pažiūrėti tiesiog būtina. Tai Otaro Joselianio "Pirmadienio rytą" ("Lundi matin", Prancūzija, 2002, Berlyno "Sidabrinis lokys" už geriausią režisūrą), kuriame rasime visą tai, kas ir anksčiau žavėjo šio režisieriaus filmuose, - išmintingus ir kupinus humoro režisieriaus apmąstymus apie šių dienų žmogaus situaciją vis labiau uniformuotame ir nelaisvame pasaulyje, nepakartojamą Joselianio filmų intonaciją ir lengvumą. Pagrindinis filmo herojus bėga nuo rutina tapusio gyvenimo mažame Prancūzijos Pietų kaimelyje ir darbo chemijos fabrike į Veneciją. Tačiau tai ir filmas apie tai, kad pabėgti, atsidurti tremtyje šių dienų pasaulyje jau nebeįmanoma. Jokiu būdu nelinkėčiau praleisti daugybe prizų apdovanoto garsiausio pastarųjų metų lenkų filmo - Piotro Trzaskalskio "Edžio" ("Edi", 2002). Kaip ir Aki Kaurismäki, jis rodo gyvenimo dugne atsidūrusius herojus ir kartu kalba apie jų orumą, sugebėjimą skirti gėrį nuo blogio ir nepaisant jokių aplinkybių išlikti doriems.

iliustracija
"Daina apie Martiną"

Vienas originaliausių festivalio filmų - vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno "Kavinė "Halbe Treppe" ("Halbe Treppe", 2002). Nufilmuotas labai paprastomis priemo- nėmis, jis neįprastas savo autentiškumu ir vokiečių kinui nebūdingu subtiliu humoru. Filmo herojai - dvi šeimos, kurios jau seniai draugauja. Tačiau vieną dieną tarp dviejų herojų įsiplieskia audringas romanas. Šeimos yra, gyvenimas ima slysti iš po kojų...

Kitas vokiškas filmas - Caroline Link "Nežinia kur Afrikoje" ("Nirgendwo in Afrika", 2002), pasakojantis apie Vokietijos žydų šeimą, kuri naciams atėjus į valdžią emigruoja į Afriką, šiemet nominuotas "Oskarui". Šio apdovanojimo likimas paaiškės festivalio dinomis - kovo 23-iąją.

Franēois Dupeyronas - "netaisyklingas" ir nenuspėjamas režisierius. Filme "Karininkų palata" ("La chambre des officiers", Prancūzija, 2001) jis nukelia į 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Jaunas ir žavus leitenantas Adrienas sužeidžiamas ir laiką leidžia karininkų palatoje, kur nėra veidrodžių ir kiekvienas atsispindi tik kito žvilgsnyje. Siūlau atkreipti dėmesį į pagrindinį vaidmenį kuriantį jauną aktorių Ericą Caravaca. Šiemet jis sukūrė įsimintiną vaidmenį Patrice`o Chereau filme "Jo brolis", netrukus mūsų ekranuose jį bus galima pamatyti ir labai netikėtame Jeano-Pierre`o Limosino filme "Praradęs atmintį". "Karininkų palatoje" vaidina ir populiarūs prancūzų aktoriai Sabine Azema ir André Dussolier, beje, už vaidmenį šiame filme pelnęs "Cezarį". Prancūzų kino mėgėjus bei Jeano-Marco Barro ir Asios Argento gerbėjus turėtų sudominti ir Olivier Megatono filmas "Raudonoji sirena" ("La sirene rouge", 2002 ). Tai pasakojimas apie dvylikametę Alisą, kurią imasi globoti keturiasdešimtmetis žudikas ir jo draugė policijos inpektorė. Iš italų filmų išskirčiau Silvio Soldini filmą "Liepsnoju vėjyje" ("Brucio nel vento", Šveicarija, Italija, 2001) - poetišką ir niūrią, pagrindinio herojaus pasąmonės vaizdinių prisodrintą incesto istoriją, besirutuliojančią šių dienų Šveicarijos fone.

iliustracija
"Tikras žmogus"

Iš Lietuvos kino ekranų dingęs čekų kinas bus pristatytas dviem filmais: Bohdano Slamos komedija "Laukinės bitės" ("Divoke včely", 2001), pasakojančia apie mažame Moravijos kaimelyje gyvenantį aštuoniolikmetį Kajų, kuris svajoja apie pardavėją Božką, ir Petro Vaclįvo psichologine drama "Paraleliniai pasauliai" ("Paralelni svety", 2001), kurios centre - yranti architekto ir vertėjos šeima.

Šeimyninės dramos - mėgstamas skandinavų kino žanras. Garsaus švedų režisieriaus Bille`s Augusto filmas "Daina apie Martiną" ("En sang for Martin", 2001), kuriuo festivalis bus atidarytas, pasakoja apie muzikantų šeimą, kuri susiduria su Alzheimerio liga. Tai didžiulis ir meilės, ir šeimos, ir artumo išbandymas. Uždarymo filmas - jauno norvegų režisieriaus Mariuso Holsto "Laumžirgiai" ("Oyenstikker", 2002) - taip pat pasakoja šeimos istoriją. Du filmo herojai gyvena atsiskyrę nuo pasaulio ir nuo dramatiškos praeities, tarsi susilieję su gamta. Tačiau praeitis neleidžia apie save pamiršti. Šiame filme labiausiai išsiskiria "firminis" skandinavų kino bruožas - personifikuota, savarankišku personažu paversta gamta. Originalia kino kalba ir ritmu bei drastiška meilės istorija pasižymi suomių režisieriaus Olli Saarela filmas "Nepasisekusi meilė" ("Bad Luck Love", 2000).

iliustracija
"Nepasisekusi meilė"

Įtariu, kad į skandinavų kiną lygiuojasi ir garsus latvių teatro režisierius Viesturs Kairišas, kine debiutavęs filmu "Išeinant pakeliui" ("Pa calam aiziejot", 2001). Tai mažo berniuko kelionės iš gimtųjų namų istorija, prisodrinta mistikos ir noro suvokti permainas, kurios įvyko žmonių galvose per pastaruosius dešimt metų. Festivalis suteiks galimybę pamatyti ir vaidybinį įdomios latvių dokumentininkės Unos Celmos filmą "Kulkų sauja" ("Sauja ložu", 2002) bei susitikti su režisiere ir filmo kūrybine grupe.

"Vilniaus pavasaris 2003" pristato kelias retrospektyvas. Retrospektyvą "Knutas Hamsunas kine" sudaro įvairiais metais Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje kurtos didžiojo rašytojo kūrinių ekranizacijos. Gaila, kad į ją nepateko buvusioje SSSR kurti filmai, kuriuose vaidino ir lietuvių aktoriai. Būtų itin įdomu palyginti.

"Specialioji Olandijos kino programa" pristatys kelis mums menkai žinomo kinematografo režisierius ir filmus. Tarp jų ir žavių, originalių filmų "Šiauriečiai" bei "Suknelė" režisieriaus Alexo van Warmerdamo filmas "Mažasis Tonis" (2000).

Retrospektyva "Europos kino paveldas" - tai du 4-ojo dešimtmečio suomių filmai. Į retrospektyvinę programą įtrauktas ir naujausias Gunnaro Berghdalio filmas apie didįjį švedų režisierių "Ingmaro Bergmano intermeco" (2002).

Lietuvių kinas, kaip ir anksčiau, bus pristatytas per metus nuo festivalio sukurtų lietuvių filmų kartojimais, pavadintais informacine programa. Įvyks ir daug premjerų. Tai ir dokumentinių Algirdo Tarvydo ("Norbertas Vėlius. Čia ir ten"), Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių ( "Šiandien"), Algimanto Maceinos ("Gėlių vaikai") filmų premjeros. Vaidybiniu eksperimentiniu filmu "Ne" debiutuos žinomas videomenininkas Audrius Mickevičius, įvyks Vytauto V. Landsbergio vaidybinio filmo "Jonukas ir Grytutė" bei Dovilės Gasiūnaitės trumpo metražo vaidybinio filmo "Kas miega šalia tavęs" premjeros. Didžiulę premjerinių animacinių filmų programą parengė lietuvių animatoriai. Taigi kino mėgėjų laukia nelengvos, bet, tikėkimės, įspūdžių kupinos dienos.

 

Skaitytojų vertinimai


1542. kolege :-( 2003-03-30 20:19
Idomi recenzentes koncepcija: is pradziu skaitome, kad viskas bus sena ir neidomu festivalyje, o paskui atrandame, kad bus daug demesio vertu kuriniu, kuriu tikrai gal be sio festivalio Lietuvos ziurovas nepamatys... Ar nereiktu pagieza ir tulzi kolegu atzvilgiu palaipsniui keisti i pozityvu bendradarbiavima. Is toli skaitant tokius straipsnius tiesiog degi is gedos.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:16:23 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba