SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-07-02 nr. 621

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Metalo įtampos
1

Muzika 
• Vladas Zalatoris
Vilniaus festivalio siurprizas
6
• Virgis Baublinskas
Nostalgiškoji bossa nova Vilniaus festivalyje
3
• Operetės festivalis Kaune2
• Lietuvos dainininkė festivalyje Potsdame
• Operos ir baleto teatro gastrolės Didžiojoje Britanijoje
• "Iš tų Druskininkų aš atsivešiu saulę…"
• Vytauto Barkausko kūriniai festivalių scenose
• Kioto choras dainuos Vilniuje
• KONCERTAI

Dailė 
• Elena Černiauskaitė
Tinkluose įstrigusi erdvė
• Dešimt naujųjų
• Juodkrantės parodų namuose
• Vika Ryžovaitė
Mariaus Zavadskio karuselė
1
• Ieva Pleikienė
Gilintasi į daiktų struktūrą
• Onutė Gaidamavičiūtė
Jungiant skirtingas technikas
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Birutė Mar
Susitikimai Berlyno "Schaubühne"
 Gabalėlis rojaus iš Lietuvos2
• Vasarinis "Teatras" Nr.11
• TEATRAI

Kinas 
• Kino skaitymo malonumai3
• Brendimas tęsiasi3
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Agnė Narušytė
Gali bandyti bėgti...
1
• No Logo2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Gabalėlis rojaus iš Lietuvos

OKT Niuheiveno festivalyje

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija", rež. O. Koršunovas
D. Matvejevo nuotr.

Turbūt taip galėtų apibūdinti Oskaro Koršunovo spektaklį "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" Čikagos lietuviai, nepraleidę progos jį pasižiūrėti Jeilio universiteto kasmet rengiamame tarptautiniame menų festivalyje "Arts&Ideas" Niuheivene. Festivalis yra ir šio spektaklio koprodiuseris, tad birželio 11–15 d. "Romeo ir Džuljeta" buvo suvaidintas penkis kartus ir visus kartus palydėtas karštais plojimais. Spektaklio sėkmė leidžia spėti, kad festivalis ir toliau bendradarbiaus su OKT, o "Amerikos lietuvis" su džiaugsmu rašė, jog tokie spektakliai ne tik patraukia lietuvių publiką, bet ir garsina Lietuvos teatrą Amerikos scenoje.

"Romeo ir Džuljeta" reikalauja daug, bet daug ir duoda

Devintąjį tarptautinį festivalį "Arts&Ideas" penktadienį griausmingai pradėjo Oskaro Koršunovo "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija". Lietuvių režisierius romantiškosios Shakesperae’o tragedijos veiksmą perkelia į dvi šiuolaikiškai konkuruojančias picerijas.

Aistros įkarštyje švaistomasi beprotiškais nuotaikų, hormonų ir miltų kiekiais. Emocingoje pjesės karuselėje skrieja karšti divertismentai, bet ne chaotiškai, neprarandant kontrolės, neišleidžiant iš akių dramatinio momento.

Koršunovas puikiai įžvelgia tikrąjį pjesės komiškumą ir tragiką. Režisieriaus ir aktorių sukurtame prologe Kapulečiai ir Montekiai stengiasi nurungti vieni kitus. Ši scena primena Laurelio ir Hardy mūšius su James’u Finlaysonu. Konkuruojančių šeimynų nariai šaiposi ir provokuoja vieni kitus įtaigiais judesiais, sukiniais, absurdiškai nutįsusiais picos tešlos falais. Stalas padengtas jei ir ne ištaigingai vakarienei, tai bent jau puikiam teatro vakarui.

Scenografės Jūratės Paulėkaitės picerijoje viešpatauja įvairiausi rakandai, slapti įėjimai ir visokios šiurpą keliančios detalės, pvz., gyvulių kaukės, kurias aktoriai užsideda reikiamu momentu, ar skeletai, įkūnijantys neidentifikuojamą ilgalaikės šeimų neapykantos praeitį.

Koršunovo aktoriai nebijo utriruoti savo personažų emocijų, ypač komiškose scenose. Iki vakarėlyje sutikdamas Džuljetą Romeo (Gytis Ivanauskas) apimtas tokios nežmoniškos melancholijos, kad vėlyvasis Tony’o Randall’o Felixas Ungaras palyginus su juo atrodo tikras kietuolis. Visgi Gyčiui Ivanauskui pavyksta suvaidinti nors ir juokingai, tačiau tikroviškai, neiškraipant šekspyriškos meilės interpretacijos.

Tragiškiausias dramos scenas Koršunovas stato poetiškai, simboliškai. Mirtina kova tarp Merkucijaus (Dainius Kazlauskas) ir Tebaldo (Darius Gumauskas) – peilių dvikova – virsta sinchronišku šokiu su mirtimi. Merkucijui miltuotu veidu išnirus iš už virtuvinio stalo, publika akimirksniu supranta, kad Tebaldo dūris buvo mirtinas. Miltų metafora, didžiulio katilo simbolis – tik pora iš daugybės vaizdinių, atgaivinančių žiūrovų požiūrį į klasikinį veikalą ir puikiai pasitarnaujančių dramaturgo intencijoms.

Spektaklis trunka kiek ilgiau nei tris valandas, jam išties reikia nemenkų žiūrovo pastangų. Tačiau jei jis nepaisydamas svetimos kalbos, subtitrų ir vaizdų gausos scenoje sugebės išlaikyti dėmesį ir priims drąsų režisieriaus iššūkį klasikai, šis "Romeo ir Džuljeta" gali tapti vienu iš įsimintiniausių kada nors matytų spektaklių.

E. Kyle Minor

(New Haven Registre, June 13, 2004)

"Romeo ir Džuljeta" – sceninio rojaus gabalėlis

Skubėkite į Niuheiveną pasižiūrėti nuostabaus spektaklio pagal Williamą Shakespeare’ą "Romeo ir Džuljeta". Penkias dienas vaidinta drama tapo tarptautinio festivalio "Arts&Ideas" pažiba.

Nepaisant Shakespeare’o pjesės didybės, šis tragedijos pastatymas suteikia jai naujo intensyvumo. Trys valandos susižavėjusiai publikai pralekia nelyginant kelios minutės. Ir kas galėtų patikėti, kad kaltininkai – trupė iš Europos, kuriai anglų klasika greičiausiai nėra kasdienė duona.

Bet yra būtent taip. Jauna ir energinga trupė iš Lietuvos – Oskaro Koršunovo teatras (pavadintas įkūrėjo vardu) – scenoje "sprogdina" savo "Romeo ir Džuljetos" versiją.

Nors spektaklyje panaudota didžioji originalaus teksto dalis (lietuvių kalba, angliškais subtitrais), vis dėlto ši "Romeo ir Džuljetos" versija – labiau vizuali nei tekstinė. Istoriją aktoriai perteikia pasitelkdami judesių kalbą, peržengdami dramos ir šokio ribą. Kiekvienas veikėjas ne tik nepaprastai gyvas, bet ir labai ryškus. Nė vieno negalima pavadinti žvaigžde, žvaigždė – visas ansamblis.

Talentingojo Koršunovo spektaklis – avangardiška Shakespeare’o interpretacija. Nesenstančios istorijos veiksmas vyksta šiuolaikinėje Veronoje, dviejų picerijų virtuvėse. Abi kariaujančios šeimos turi po kepyklą. Įsisenėjusi tarpusavio konkurencija, kartais atrodanti visai smagiai, bet kada gali pratrūkti neapykanta (taip ir atsitinka), juk jie – karštakošiai veroniečiai.

Tąsią, lipnią picos tešlą, taip pat gausybę miltų Koršunovas naudoja kaip metaforas. Tešla – ir svaidomasis ginklas, ir galvos dangalas, ir sekso simbolis. Miltai – gyvybės ir mirties substancija. Didžiulis miltų katilas tampa Romeo ir Džuljetos vedybine lova.

Scenoje – dvi milžiniškos virtuvės sienos, užgriozdintos viryklėmis, oro ventiliatoriais, puodais, keptuvėmis ir kitais rakandais. Jūratės Paulėkaitės scenografija primena efektingą Louise Nevelson skulptūrą su gausybe objektų, sudėliotų į stulbinančią visumą.

"Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" svaigina ir drumsčia ramybę. Tai spektaklis, kurio nevalia nepamatyti.

Irene Backalenick

(Connecticut Post, June 15, 2004)

Parengė Inga Žukovaitė

 

Skaitytojų vertinimai


3648. Gerbėja2004-07-08 13:48
Valio OKT ir jo "viešiesiems ryšiams"!

3656. Teatro gerbėjas2004-07-09 10:22
Normalūs visai tie amerikiečių kritikai, pastabūs ir geranoriški:) Tik man liko neaiškūs/nežinomi kai kurie vietiniai jų palyginimai, t.y. nuorodos į Louise Nevelson skulptūrą bei į Tony’o Randall’o Felixą Ungarą. Tai pat, kas tie Laurelio ir Hardy mūšiai su James’u Finlaysonu? Butų malonu, jei kas apšviestų :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
6:15:49 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba