SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-10-25 nr. 540

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Jurgis Kunčinas
Frankfurto vėliavos ir trimitai
16
• Laima Kreivytė
Pasakojimas tęsiasi
17

Muzika 
• Nauja yra nauja?4
• Konferencija, skirta muzikos komponavimo principams
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Žvilgsnis į save
3
• Rita Mikučionytė
Menas iš pykčio
• Monika Krikštopaitytė
Pieštukas kaip pasaulio ašis
1
• Dovilė Tumpytė
Identitetai ironiškai
• PARODOS

Literatūra 
• Peizažas su anglių krūva
 Knyga apie išeivijos dailininkę
• Susitaikymas
• Vytautas Skripka1
• VAKARAI

Teatras 
• Ramunė Balevičiūtė
Džiuginanti teatro kasdienybė
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Lietuviškas pasirinkimas
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Rimantas Stankevičius
Prisiminimai apie Vilnių Bostone
1

Anonsai 
• "Traukos centro" seminaras1
• SP UAB "Lietuvos kinas"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Knyga apie išeivijos dailininkę

knygos

[skaityti komentarus]

Sklaidydamas "Baltų lankų" išleistą monografiją apie Amerikoje gyvenančią išeivijos dailininkę Janiną Monkutę-Marks (sudarytojas Danas Lapkus), keliauji daugiabriaunės biografijos vingiais, kirsdamas kelių dailininkės kūrybą formavusių valstybių sienas, susikoncentruodamas ties užsienio dailės mokyklų ir lietuviškosios tradicijos apraiškomis. Su J. Monkutės-Marks kūryba šių metų gegužės-birželio mėnesį buvo galima susipažinti Kauno M. Žilinsko galerijoje surengtoje retrospektyvinėje tekstilės ir tapybos parodoje "Grįžtu namo".

Dailininkė gimė 1923 m. Radviliškyje, mokėsi Kėdainių ir Kauno gimnazijose, lankė dramos studiją Kauno Valstybės teatre. 1944 m. atsidūrė Sudetuose, Čekoslovakijoje. Ištekėjusi už Martyno Nagio (poeto Henriko Nagio dvynio brolio), patraukė į Austriją. Insbruko universitete studijavo archeologiją, meno istoriją, italų kalbą. Freiburge įsteigtoje Meno ir amatų mokykloje pas Antaną ir Anastaziją Tamošaičius mokėsi tekstilės, lankė Vytauto Kasiulio ir Vytauto Kazimiero Jonyno piešimo studiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, ištekėjo už deimantų verslininko Iros G. Markso. Susipažino su dailininkais Donu Baumu, Claude`u Bentley, Harry Bouras, Haroldu Haydonu, Viktoru Petravičiumi. Apkeliavo su vyru kone visą pasaulį, domisi senaisiais amatais, renka primityviojo meno kolekciją.

Knyga apie J. Monkutę-Marks pratęs išeivijos dailininkams (V. Vizgirdai, V. Petravičiui, V. Ignui, V.K. Jonynui) skirtų monografijų sąrašą. Išeivijos dailė įsilieja į bendrą Lietuvos kultūrą. 2001 m. J. Monkutė-Marks įkūrė Kėdainiuose savo meno galeriją. Išvykdama į Čikagą, Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo du savo tapybos darbus - "Jūreivio nuotykiai" (1964) ir "Eglės vestuvės" (1965).

Knygoje esama keleto skirsnių: kūrybos analizė, biografijos retrospektyva, parodų sąvadas, J. Monkutės-Marks mecenatinės veiklos apžvalga, pačios autorės komentarai, ikonografinė-archyvinė medžiaga. Knygą papildo Juozo Prunskio, Chipo Magnuso, Caros Glatt, Kriso Torkelsono publikacijos Amerikos spaudoje.

Ankstyviesiems J. Monkutės-Marks aliejinės tapybos darbams įtaką darė Leonas Golubas, Seymouras Rossofsky, "Art Brute" dailininkų grupės atstovai. Pastarieji naudojo koliažo techniką, storą dažų sluoksnį, smėlį, gipso gruntą. Nemaža darbų autorė sukūrė amerikietiškojo poparto dvasia, stebėdama A. Warholo, R. Lichtensteino, R. Rauchenbergo eksploatuotus reklaminius motyvus. Kūryboje ji dažnai naudoja kosmogramas, simbolius, astralinius semantinius ženklus, Pietų Amerikos, indų, persų ornamentiką, mandalos konstrukciją, lietuvių tautodailės ar mitologijos motyvus.

Išsėmusi "vienos dimensijos" tapybą, J. Monkutė-Marks ėmėsi tekstilės. Knygoje šis skyrius - svarbiausias. Jos tekstilė išsiskiria erdvinių plokštumų, faktūrų, ritmų įvairove, transformuotų dekoratyvinių išraiškos elementų sinchronija. J. Monkutė-Marks geba dirbti visomis technikomis ir nepatiki jokių darbų kitiems. "Mano šalyje tekstilininkai kartonus dažnai siunčia Malaizijos ar Bankoko amatininkėms. Iš ten grįžta puikiai nuausti ir techniškai atlikti darbai. Aš to nedarau, noriu, kad liktų mano rankų pėdsakai. Profesionalus amatininko triūsas niekada neperduos dailininko dvasios", - sako dailininkė.

Vida Mažrimienė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:12:44 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba