SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-05-04 nr. 754

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Žvaigždžių dulkės
8

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Iš „Sugrįžimų“ dienoraščio
1
• Lietuvos violončelės patriarchas 5
• Saulius Sondeckis
Parnaso viršūnė liko tuščia
1
• Viešnia iš Izraelio su Čiurlionio kvartetu
• Vilniaus festivaliui artėjant
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Universali skulptūros kalba
18
• Vidas Poškus
Šauktukas su meškino ausytėmis
9
 Aistė Paulina Virbickaitė
Ryškus pasveikinimas
7
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Agnė Narušytė
Šerlokas Holmsas, Haris Poteris ir inspektorius Rebusas
4

Teatras 
• Atribojimas
• „Liūdnas dainas iš Europos širdies“ išgirs prancūzų publika
• Lietuvių gastrolės Kroatijoje
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Personažas visada turi būti šiuolaikiškas
• Kelyje į save
• Kita šalis
• Rašytojos Renatos Šerelytės kino portretas 1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Ryškus pasveikinimas

Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio darbų paroda

Aistė Paulina Virbickaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Marius Jonutis. „Du medžiai“. 2007 m.

Vilniaus galerijoje „Meno niša“ – Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio paroda „Labas“. Šiaip viskas kaip ir aišku, gal galima būtų ties šia vieta ir sustoti rašyti. Šie menininkai jau daug metų kuria ir gyvena kartu, yra surengę per trisdešimt parodų Lietuvoje ir užsienyje. Beje, „Meno nišoje“ jų parodos vyksta jau ketvirtą pavasarį – tikslu, jauku (nes įprasta ir pažįstama) ir naudinga – maždaug kaip dizainerių naujų drabužių kolekcijų pavasariniai – rudeniniai pristatymai. Dar žinome, kad Nomeda – geraširdė TV žvaigždė, o Marius rūko pypkę. Apie darbus, kurių stilistika ir temos nesikeičia jau daug metų, taip pat visi žinome – kad linksma, ryšku, keramika, medis. Kad kuriamos figūros ir kartais užrašai. Kad tai – bene vieninteliai menininkai, kurie aiškiai sako, kad kuria pozityvius kūrinius, ir tą galima pajausti. Čia reiktų pripažinti, kad Marčėnaitė ir Jonutis – vieni iš nedaugelio Lietuvos menininkų, aiškiai deklaruojančių požiūrį į savo kūrybą, tikslus ir intencijas. Su jų nuomone galima sutikti arba ne, tačiau aiškaus ir tvirto požiūrio bei mokėjimo jį išreikšti ir kūriniais, ir kalbomis galėtų pasimokyti daugelis. Jau girdžiu, kad sielos gelmės neišmatuojamos, o kūryba neapibūdinama ir darbai kalba patys už save, bet vis tiek manau, kad sveika bent pačiam sau suformuluoti, ką ir kodėl darai. Tada gal mažiau puola depresijos.

Tačiau grįžkime prie parodos. Šį pavasarį nesu įsimylėjusi – greičiausiai todėl bežiūrint į kūrinius neišlindo pokvailė pavasarinė šypsena. Ir patys kūriniai neprivertė manęs bent trumpam pasijusti įsimylėjusia. Žiūrint ir galvojant apie Jonučių parodą, į galvą lindo tokie „nemeilūs“ dalykai kaip ikonografija, artikuliacija, kontekstas, orkestras, archetipas ir t.t. Tokiomis akimis žiūrėti į Jonučių kūrybą irgi visai smagu.

iliustracija
Nomeda Marčėnaitė. „Gėlė“. 2007 m.

Mariaus Jonučio kūryboje labai dažnas Biblijos motyvas. Štai, tarkime, paveikslas, vaizduojantis obelį, aplipusią didžiuliais obuoliais. Paveikslo rėmai – medinė skulptūra (užuomina į barokinius puošnius paveikslus, neretai puošnumu ir ryškumu užgožiančius patį paveikslą?), vaizduojanti nuogus vyrą ir moterį, rankose laikančius po obuolį nuo minėtosios obels. Tokia hedonistinė pirmosios nuodėmės interpretacija. O galbūt galima kalbėti ir apie feministinį temos traktavimą, rodantį, kad nevalia visos kaltės suversti Ievai? M. Jonutis kūryboje gan dažnai vartoja ne tik obuolių bei apsinuoginusių žmonių figūrų, bet ir žuvų, varpų simboliką. Dažnas ir medžio (pasaulio medžio) motyvas, dažnas ir svarbus baltiškosios mitologijos simbolis, kalbantis apie pasaulio sandarą ir harmoniją. Esama užuominų ir į profesionaliąją lietuvių dailę – kalbu apie M.K. Čiurlionio paveikslo „jonutišką“ interpretaciją „Vakaras“.

Nomeda Marčėnaitė nuo keraminių pano perėjo prie keraminių nedidelių statulėlių. Jos kūryboje galime įžvelgti šiuo metu pasaulyje aktualią ir net madingą („go green“) temą.

Atskleisdama žmogaus ir gamtos elementų – gėlių, paukščių, gyvūnų – sintezę, menininkė jautriai reaguoja į ekologines problemas ir kiek hiperbolizuotai reflektuoja nedalomą žmogaus ir gamtos vienovę ar, tiksliau, jos siekiamybę.

 

Skaitytojų vertinimai


10318. Elitinis runkelis2007-05-08 14:12
Nomeda ir minedas jau pradejo surasti sawo stiliu. :))

10319. Elitinis runkelis2007-05-08 14:14
Tiesa, kaip ten ta papugele. ar jau gawo proga wel pasiskraidyti( as cia apie agaporine)

10322. eria :-( 2007-05-08 14:59
Man tai keista, kaip tokie siaubingi kičo kūrėjai iš viso atsiduria 7 meno dienose. Blogis.

10324. geras ponas to eria2007-05-08 16:15
jokie jie ne kičo atstovai. o galų gale kas yra ne kičas?

10327. 3202007-05-08 17:18
kicas buna ir geras. o ce nieko gero

10330. Siūlas2007-05-08 23:15
O man patinka Marcenaite, net per televizijos laida su savo optimizmu. gal todel, kad televizijos daug neziuriu, todel nenusibosta:)ir ju abieju menas yra linksmas - ko daugiau reikia?

11131. paure :-) 2007-10-02 12:35
pakapstykime giliau ir vel nieko nematau gal mastyt ne kapstyt reikia laikas susimastyt vaike kaip paziuresi taip pamatysi

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
6:11:56 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba