SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-02-18 nr. 649

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rūta Taukinaitytė
Po Dovydo žvaigžde
4

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Dainingoji violončelė
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Saint-Saėnsas prancūziškai
1
• Į Vilnių susirinko gabiausi smuikininkai5
• Paskelbti geriausi lietuvių muzikos metų kūriniai1
• Šokio maestro Broniaus Kelbausko šimtmečiui1
• KONCERTAI

Dailė 
• Rita Mikučionytė
Stichijų triumfas
• Rima Povilionytė
Dailė knygų mugėje
1
• Ramina Jurėnaitė
Montažo paradoksai
• Jurga Armanavičiūtė
Menas be komplikacijų
• Vika Ryžovaitė
Kelionė po Japoniją
5
 Rima Povilionytė
Paveikslo laikas
• PARODOS2

Literatūra 
• Įtaigiai apie Leoną Striogą1
• Kalės tranzitas2
• VAKARAI

Teatras 
• "Miestas" kaip dienoraštis4
• Rasa Vasinauskaitė
Poetės vardu
• Vertėją Akvilę Melkūnaitę kalbina Neringa Kažukauskaitė
Prancūzų dramaturgijos aura
1
• Agathos Christie "10 indėniukų" Kauno dramos teatre1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Potsdamerplatz praeivės užrašai
• Atviras laiškas Vilniaus miesto merui2
• Živilė Pipinytė
Holivudas žino, ką daro
• Živilė Pipinytė
Matilda iš Bretanės
1
• Savaites filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Paveikslo laikas

Tatjanos Diščenko paroda "Renesanso sapnai"

Rima Povilionytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tatjana Diščenko. Iš ciklo "Renesanso sapnai"

Kasdienybės ritmas nepaprastai įtraukia. Kiekvieną rytą tarsi sinchroniškai šokantys šokėjai skirtinguose rajonuose, namuose, butuose imame atlikinėti vienodus ritualus. Kojos iškeliamos iš lovos, lūpos pamerkiamos į energijos teikiančio gėrimo puodelį, vanduo apgobia kūną, paskui dėmesį pasiglemžia rytinės žinios, vaikai, nekantrūs skambučiai ir kiti svarbūs – nesvarbūs dalykai, į kuriuos susigeria ir ima tirpti naujos dienos mums skirtas laikas. Iš svaiginančios rutinos trumpam "išjungia" tik netikėta akistata su kitokiu tempu, kitokia erdve. Pasiilgusieji tokio susidūrimo dar gali spėti aplankyti Vilniaus grafikos meno centro galerijoje "Kairė–dešinė" eksponuojamą Tatjanos Diščenko grafikos darbų parodą. Leiskite neskubriam žvilgsniui paklysti kruopščiai išpieštuose miniatiūriniuose peizažuose ir patirkite visai kitu ritmu pulsuojantį, kartais rodos vos vos judantį estampų laiką.

Tatjanos Diščenko paroda pavadinta "Renesanso sapnai". Su praeities epocha Tatjanos darbus sieja daug kas, o ypač kitoks slenkančio laiko suvokimas. Grafikos darbo procesas paverčia grafiką žmogumi, išgyvenančiu kitą laiką, kai palinkęs ties plokštele jis gali valandų valandas medituoti baksnodamas miniatiūrinį vaizdą. Nors grožėdamasis estetiniu atspaudo patrauklumu ir jauti baugią pagarbą begalinei kantrybei bei įnirtingam kruopštumui, grafikos poezija yra ta, kad tau (žiūrinčiajam) neteks patirti to amžino laukimo, su kuriuo grafikos darbas buvo sukurtas. Įsivaizduokite dailininką, kantriai piešiantį smulkiausią piešinį, paskui kantriai perkeliantį jį ant plokštelės, paskui kantriai ją raižantį, zulinantį (grafikų kalba kokybiškas darbo procesas apibūdinamas taip: "prasėdėjau kėdę"), paskui tiksliai matuojantį laiką, kol plokštelė mirksta nuodingoje rūgštyje, paskui vieną, antrą, trečią kartą spaudžiantį ją po presu, paskui laukiantį, kol popieriaus lakštas su atspaudu išdžius (nejučia imi galvoti, kad fotografiją turbūt bus išradę nekantrūs grafikai). Paprastiems mirtingiesiems, t.y. ne grafikams, toks lėtas laikas jau seniai prarastas, likęs praeityje, kaip ir Renesanso epocha. Tačiau Tatjana Diščenko gali ne tik išgyventi praeities laiką, bet ir įstabiai perkelti į savo darbus.

Tatjanos Diščenko kūryba turi savitą, labai nuoseklią kryptį. Jau kelinti metai iš eilės dailininkė vis surengia po parodą, kurioje išplėtojama viena tema, daugybe pavidalų išskleidžiama viena subrandinta idėja. Du naujausios parodos darbai jau buvo eksponuoti metinėje grafikų estampo parodoje. Visi kiti atspaudai rodomi pirmą kartą. Daugumos šios parodos estampų koloritas panašus. Oforto, akvatintos, rezervažo technikomis atliktuose darbuose mainosi melsvai pilki padūmavusio miško atspalviai. Tik keliuose atspauduose "suliepsnoja" ryškūs kitų spalvų akcentai. Dailininkės žvilgsnis judrus. Vieni jos darbų motyvai atrodo tarsi stebimi per mikroskopą, kiti – nutolę nuo mūsų už mylių. Pagrindiniai motyvai – laivai, peizažai, audinių, pastatų dekoro ornamentai, architektūrinės detalės, augalai, faktūros, atskirų objektų studijos. Jie dailininkės ekslibriuose, miniatiūrose, atvirukuose ir didesniuose estampuose dažnai naudojami ir pamėgti. Tik šį kartą Tatjanos darbuose nėra žmonių, juos pakeitė pagal bizantišką kanoną sustingę angelai.

Atsirasti "Renesanso" darbų ciklui impulsą davė Pierro della Francesca, Masaccio, Giotto, Bellini tapyba. Ji, anot dailininkės, atrodo labai grafiška. Ir nors parodos estampų kompozicija, motyvai, perspektyva turi nemažą dozę renesansiškumo, vis dėlto tai nėra tik atsitiktinė formos stilizacija. Dailininkei artimas ankstyvojo Renesanso tapytojų erdvės suvokimas, nuoširdus dėmesys personažams, detalėms, fragmentams, linijos ir dėmės santykio paieškos. Todėl renesansiškų atspindžių galima įžvelgti ir ankstesniuose Tatjanos Diščenko darbuose. Iš dalies tai yra būdingi jos kūrybos bruožai, išskiriantys ją Lietuvos grafikos kontekste. Jos darbuose vaizdai realūs, tačiau su švelnaus naivumo prieskoniu. Ji dėmesingai piešia kiekvieną fragmentą ir patalpina jį į keistą nerealią atmosferą. Rodos, kūrinio erdvėje nevyksta jokia drama. Grafikių Eglės Vertelkaitės ar Birutės Zokaitytės darbuose net į subtiliausius nėrinius visada įsipina keista "trileriška" ir drauge kasdieniška atmosfera, Tatjanos darbuose įsivyravusi ramybė. Čia laikas sustingęs. Jeigu Tatjanos estampai staiga atgytų, jie neturėtų jokio pratęsimo. Niekas neįvyktų. Nebent laivas pasisuptų ant bangų, vėjas sušiurentų medžių lapus, angelas lėtai krustelėtų sparnais, o apvalus vaisius nuriedėtų per paveikslo plokštumą. Tobulas, amžinas štilis, kuriame praeities ritmu skamba viola da gamba grojami garsai... Tačiau dabar jau ateina eilė pasistengti žiūrovui. Yra vienas žiūrėjimo į klasikinės grafikos darbą dėsnis: į jį galima žiūrėti atidžiai arba nežiūrėti iš viso. Nes probėkšmais mestas žvilgsnis, kuriuo esame įpratę rūšiuoti kasdien mus pasiekiančią vizualinę informaciją, yra tuščias. Grafikos kūrinys mėgsta dėmesį. Be jo niekada neatversi subtiliuose niuansuose užkoduoto pasaulio.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 87 iš 87 
6:10:21 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba