SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-02-18 nr. 649

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rūta Taukinaitytė
Po Dovydo žvaigžde
4

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Dainingoji violončelė
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Saint-Saėnsas prancūziškai
1
• Į Vilnių susirinko gabiausi smuikininkai5
• Paskelbti geriausi lietuvių muzikos metų kūriniai1
 Šokio maestro Broniaus Kelbausko šimtmečiui1
• KONCERTAI

Dailė 
• Rita Mikučionytė
Stichijų triumfas
• Rima Povilionytė
Dailė knygų mugėje
1
• Ramina Jurėnaitė
Montažo paradoksai
• Jurga Armanavičiūtė
Menas be komplikacijų
• Vika Ryžovaitė
Kelionė po Japoniją
5
• Rima Povilionytė
Paveikslo laikas
• PARODOS2

Literatūra 
• Įtaigiai apie Leoną Striogą1
• Kalės tranzitas2
• VAKARAI

Teatras 
• "Miestas" kaip dienoraštis4
• Rasa Vasinauskaitė
Poetės vardu
• Vertėją Akvilę Melkūnaitę kalbina Neringa Kažukauskaitė
Prancūzų dramaturgijos aura
1
• Agathos Christie "10 indėniukų" Kauno dramos teatre1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Potsdamerplatz praeivės užrašai
• Atviras laiškas Vilniaus miesto merui2
• Živilė Pipinytė
Holivudas žino, ką daro
• Živilė Pipinytė
Matilda iš Bretanės
1
• Savaites filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Šokio maestro Broniaus Kelbausko šimtmečiui

sukaktys

[skaityti komentarus]

Vasario 18 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į P. Čaikovskio baletą "Gulbių ežeras". Juo teatro baleto vadovybė pažymi pirmojo lietuvių baleto solisto, baletmeisterio, pedagogo Broniaus Kelbausko šimtąsias gimimo metines.

Pirmojo pasaulinio karo metus Kelbauskų šeima praleido Charkove. Nedrąsus berniukas, mokykloje susižavėjęs šokėjais, ir pats panoro juo tapti. Baleto mokslus pradėjo vietinėje baleto mokykloje, kur jo mokytoja atskleidė neeilinius berniuko gabumus šokiui.

Po karo šeimai grįžus į Kauną, jaunuolis atėjo į O. Dubeneckienės baleto studiją, kurioje tuomet šoko aštuonios balerinos. Netrukus B. Kelbauskas šoko pirmuose operų pastatymuose, o 1925 m. ir pirmajame lietuvių baleto – L. Delibes’o "Kopelijos" – pastatyme.

Daug ko jaunasis šokėjas išmoko iš G. Kiakšto, garsaus caro laikų Petrapilio šokėjo, kuris senatvėje buvo grįžęs į Kauną. Elegancijos, artistiškumo B. Kelbauskas pasimokė ir iš Kauno Valstybiniame teatre dirbusio princų karaliumi vadinto A. Obuchovo. Vasaros metu su žmona balerina M. Juozapaityte Paryžiuje lankė žymios paskutinio rusų caro mylimos primabalerinos M. Kšesinskos baleto studiją.

1935 m. su lietuvių baletu gastroliavo Monte Karle, ten solistas su teatro vadovybe pasirašė trijų mėnesių sutartį. Po trupės gastrolių Londone B. Kelbauskas pasiliko šokti žymaus impresarijaus René Bliumo "Ballet russe" trupėje, gastroliavusioje Europos ir Afrikos miestuose. Jis šoko su pasaulinio garso balerinomis: Monte Karle – su N. Kirsanova, Paryžiaus "Grand Opera" – su L. Darsonval. Po paskutinio spektaklio Paryžiuje gavo pasiūlymų šokti Amerikoje, tačiau pasiilgo namų, savojo teatro...

Grįžęs į Kauną, B. Kelbauskas pradėjo reikštis kaip gabus choreografas. Daug įspūdžių jis patyrė nuvažiavęs į Maskvą. Poetas J. Baltrušaitis jį supažindino su kompozitoriumi S. Prokofjevu, tuo metu kūrusiu baletą "Romeo ir Džuljeta". Leningrade (dabar Sankt Peterburge) jam didelį įspūdį paliko žymios baleto pedagogės A. Vaganovos pamokos, siužetiniai rusų kompozitorių baletai (tada vadinti "drambaletais").

Penkiasdešimt metų B. Kelbauskas praleido dirbdamas teatre. Čia jis šoko romantiškus klasikinių baletų princus, temperamentingą ispaną Bazilį "Don Kichote", plastišką negrą "Šecherezadoje", vėliau – aistra kunkuliuojantį chaną "Bachčisarajaus fontane".

Iš jo pastatytų trisdešimties baletų išskirčiau N. Rimskio-Korsakovo "Šecherezadą", B. Asafjevo "Bachčisarajaus fontaną", M. Gliero "Raudoną Aguoną".

Karo metais šaltose teatro patalpose buvo repetuojamas J. Pakalnio baletas "Sužadėtinė", pirmąkart parodytas 1943 m. gruodžio 4 d. Jame choreografas kūrybiškai derino klasikinius ir lietuvių liaudies šokių elementus. 1965 m. jis savitai perstatė J. Gruodžio baletą "Jūratė ir Kastytis".

B. Kelbauskas kūrė šokius ir televizijoje, cirke, Žydų teatre. Iki 1940 m. B. Kelbauskas dėstė ir kūrė šokius Kauno valstybinio teatro baleto studijoje. Jo dėka atsiskleidė balerinų G. Sabaliauskaitės, T. Sventickaitės, V. Radzevičiūtės, M. Galočkinaitės talentas, baleto solistų A. Liepinio, S. Bilidos individualybės.

Bronius Kelbauskas buvo pirmasis "Gulbių ežero" princo Zygfrydo vaidmens atlikėjas, tad šis spektaklis – gražus prisiminimas apie vieną žymiausių ir talentingiausių lietuvių baleto korifėjų.

Aliodija Ruzgaitė

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 87 iš 87 
6:10:09 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba