SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-06-06 nr. 805

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiva Šabasevičienė
Dievo ir mirties temomis
5

Muzika 
• Jūratė Vičienė
Benedicta sit Sancta Trinitas
 Inga Jasinskaitė-Jankauskienė
Kilmingosios Lietuvos mohikanas
2
• Muzikinė popietė Leonui Povilaičiui atminti4
• Prasidėjo 13-asis Pažaislio muzikos festivalis
• Vasaros šokio mokykla „Vilniaus šokio spaustuvė“
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Meniški juokeliai
7
• Aistė Stakėnaitė
Arbata kiškio lūpose
1
• Vidas Poškus
1863-ieji
1
• Lietuvių menininkų paroda „Kitur. Elsewhere“8
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Turkijos kultūros visuomenė pagerbė Eimuntą Nekrošių
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Meilė, cigaretės ir seksas5
• Jubiliejinis „Kinas“
• Živilė Pipinytė
Džounsas, Indiana Džounsas
• Filmas „Aš esi tu“ Tokijuje tapo lietuvių kino ambasadoriumi1
• Filmas „Kolekcionierė“ dalyvaus Karlovy Varų festivalyje
• Pagrindinis prizas – lietuvių moksleivių filmui
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
• Judith Lewonig
Programa fiksuota 90 procentų
1

Miesto veidas 
• Nerijus Milerius
Ar gyvename mieste?
10

Polemika 
• Agnė Narušytė
Šeima ir mokslas
11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Kilmingosios Lietuvos mohikanas

Knyga apie smuikininką Jurgį Fledžinską

Inga Jasinskaitė-Jankauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Skubu pasidžiaugti ir rekomenduoju vasaroti susiruošusiems atostogautojams teatrologės Audronės Girdzijauskaitės knygą „Jurgis Fledžinskas“ (knygos idėjos autorė ir sudarytoja – Audronė Girdzijauskaitė. Vilnius, „Gairės“, 2008, 376 p.). Tai puikus skaityti ir vizualiai pasigrožėti, gausiai iliustruotas nuotraukomis leidinys, skirtas pagerbti šį puikų muziką – smuikininką ir dirigentą. Knyga išleista kartu su kompaktine plokštele, kurioje skamba J. Fledžinsko solo įrašai iš gausios Lietuvos radijo fonotekos. Šiame išskirtiniame leidinyje piešiamas nepaprastai turtingos asmenybės, tikro pagal kilmę, o kartu ir dvasios aristokrato paveikslas su išorinio lengvumo, galantiškumo, žaismingumo ir išminties bei įžvalgumo bruožais. Išvaizdos ir būdo eleganciją, aristokratiškumą J. Fledžinskas paveldėjo iš savo protėvių“.

A. Girdzijauskaitė atliko labai svarbų darbą – J. Fledžinsko gyvenimo istoriją pavertė langu, pro kurį praeitį regime tarsi gyvą – matome gyvenusius žmones, girdime jų kalbas (pirmasis knygos skyrius vadinasi „Iš pokalbių ir prisiminimų“). Kalbėdami apie J. Fledžinską, A. Girdzijauskaitės pašnekovai pasakoja turtingas savo gyvenimo istorijas ir žodžiais spalvina knygoje esančius paveikslėlius-nuotraukas, o čia – J. Fledžinsko tėvai, protėviai, ramus ir gražus jų gyvenimas. „Po pietų, – sako Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė, – tėvas paprastai eidavo į savo kabinetą, bet kartais sustojęs prie verandos laiptų ir žiūrėdamas į tolimus laukus prasitardavo, kad iš visų aplinkinių gyvenimų mūsų gyvenimas esąs geriausias, nes mes nepriklausome nuo kitų. Panašūs prasitarimai dvelkė jausmu, kad gyvenimas jam yra skyręs daugiau, nei jis tikėjosi. Tėvas dažnai kalbėdavo, kaip lengva žemę nuniokoti, kad tie, kurie negerbia žemės, neturėtų jos ir paveldėti.“ (p. 25–26)

Meniniame A. Girdzijauskaitės inicijuotame „teatrališkame“ vyksme (juk A. Girdzijauskaitė – teatro žmogus!) dalyvauja Lietuvoje, Amerikoje ir Kanadoje gyvenantys J. Fledžinsko šeimos nariai, jaunystės draugai, buvę studentai, kolegos, prisimenantys linksmą smuikininko būdą, išdaigiškumą, nelietuvišką, suprask, nekaimišką laikyseną (Donato Katkaus žodžiai). „Jei tikėti legenda, – pokštauja J. Fledžinskas „Autobiografijoje“, – mano raudonkojis skrido link Šiaulių, bet išsigandęs Nuroko ir Frenkelio fabrikų piktai rūkstančių kaminų, pasuko atgal ir išmetė mane į ežerą, kuris priklausė Ginkūnų dvaro valdovams.“

iliustracija

Kita vertus, už lengvų pasakojimuose žvilgančių pasažų regime bajoriškai tvirtą, stoiško charakterio, nenuleidžiantį rankų ir visada pakelta galva, negandas su išmone sutinkantį žmogų. J. Fledžinsko žmona Kornelija Kalinauskaitė prisimena: „Gyvenom iš kortelių, kurių davinys buvo labai menkas (tai buvo 1947-ieji, – I. J.), o dar reikėjo eilėse prie maisto stovėti. Jurgis savo kortele dalijosi su pusbroliu Andrium Kurkausku, buvusio Klaipėdos gubernatoriaus sūnumi, kuris buvo politiškai persekiojamas ir slapstėsi Jurgio kambarėlyje. Aišku, Jurgis gyveno pusbadžiu, o tai skatino išradingumą; su Andrium jie štai ką sugalvojo: vaistinėje nusipirkus žuvų taukus maišyti su miltais ir kepti tokias lepioškas krosnyje. Tas gelbėjo nuo visiško bado.“ (p. 40)

XX a. antrosios pusės atlikėjams J. Fledžinskas buvo idėjinis ir meninis vadas – guru, su kuriuo daug bendrauta, mokytasi ne tik specialybės subtilybių, bet ir gyventi. Minėtieji radijo fonotekos įrašai – tai nedidelė muziko atlikėjo veiklos dalis. J. Fledžinsko studentų, kolegų atlikėjų būrys buvo gausus. D. Katkus savo dėstytoją įžvalgiai vadina styginių pedagogikos „chirurgu“, kuris „juste juto savo mokinius“. Kompozitoriaus Vytauto Barkausko teigimu, „tarp studentų ir dėstytojų jis tikrai nebuvo pilkas, eilinis“ menininkas, mokėjo bendrauti ir pasižymėjo korektiškumu. J. Fledžinskas buvo vienas iš tų Lietuvos kilmingųjų, galėjęs ir tarybiniais metais darbuotis bei dalintis patirtimi su aplinkiniais.

Apie gyvą ir šiltą J. Fledžinsko būdą byloja jo laiškai, pilni taiklių pastabų ir humoro. Pavyzdžiui, viename iš laiškų kompozitoriui Eduardui Balsiui jis trykšta emocijomis: „Kas tai per laiškas – kas sakinys vis su šauktuku! Jei aš tiek šaukčiau, tikrai visą miegantį namą pakelčiau. Tokiu būdu aš noriu parašyti dar vieną malonų, bet didelį šauktuką prie prisiminimų – prie Adamkevičių, kurių lizduke taip jaukiai praleidom tuos kelis vakarus!“

Šį nedidelį knygos „Jurgis Fledžinskas“ pristatymą norėtųsi baigti D. Katkaus žodžiais: „Jis įrodė, kad yra fundamentalus ryšys tarp žmogaus individualybės ir jo meno vertės, jo raiškos. Ir kaip tik tuo jis įsirėžė į Lietuvos kultūros dvasinį palikimą.“

 

Skaitytojų vertinimai


14265. šaukštas deguto2008-06-08 23:13
Ne smuikininkas juk buvo, o altistas...

14333. Partizanas2008-06-15 12:29
Net ne šaukštas - jeigu A. Girdzijauskaitė taip vardina... Tai jau košmaras

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
6:06:54 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba