SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-06-06 nr. 805

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiva Šabasevičienė
Dievo ir mirties temomis
5

Muzika 
• Jūratė Vičienė
Benedicta sit Sancta Trinitas
• Inga Jasinskaitė-Jankauskienė
Kilmingosios Lietuvos mohikanas
2
• Muzikinė popietė Leonui Povilaičiui atminti4
• Prasidėjo 13-asis Pažaislio muzikos festivalis
• Vasaros šokio mokykla „Vilniaus šokio spaustuvė“
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Meniški juokeliai
7
• Aistė Stakėnaitė
Arbata kiškio lūpose
1
• Vidas Poškus
1863-ieji
1
• Lietuvių menininkų paroda „Kitur. Elsewhere“8
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Turkijos kultūros visuomenė pagerbė Eimuntą Nekrošių
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Meilė, cigaretės ir seksas5
• Jubiliejinis „Kinas“
• Živilė Pipinytė
Džounsas, Indiana Džounsas
• Filmas „Aš esi tu“ Tokijuje tapo lietuvių kino ambasadoriumi1
• Filmas „Kolekcionierė“ dalyvaus Karlovy Varų festivalyje
• Pagrindinis prizas – lietuvių moksleivių filmui
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
• Judith Lewonig
Programa fiksuota 90 procentų
1

Miesto veidas 
 Nerijus Milerius
Ar gyvename mieste?
10

Polemika 
• Agnė Narušytė
Šeima ir mokslas
11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Miesto veidas

Ar gyvename mieste?

Viešosios kultūrinės ir socialinės erdvės

Nerijus Milerius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tomas Vyšniauskas. Vilniaus Arkikatedros varpinė. 2004 m.

Miesto gyvenimas verda ne vien pastatuose, bet ir erdvėse tarp pastatų. Būtent viešosios miesto erdvės, apglėbiančios privataus gyvenimo saleles, užtikrina miestietiško gyvenimo turtingumą ir intensyvumą. Deja, stebint gyvenimą Lietuvos miestuose atrodo, kad Lietuvos miestų viešosios erdvės priešiškos miestiečiams, o miestiečiai priešiški miestų viešosioms erdvėms.

Miesto viešųjų erdvių gyvybingumą parodo tose erdvėse plėtojamos veiklos ir praktikos. Nuo senų laikų gyvybingame mieste miestelėnai vaikštinėja, kalbasi ir ginčijasi, prekiauja ir derasi, dirba ir linksminasi. Tačiau viešojo gyvenimo formos skirtingais laikais ir skirtinguose politiniuose režimuose skiriasi. Paryžiuje gyvenančio grafiko Žibunto Mikšio nuomone, tarpukario Kauno atmosferą kūrė žydai – jie gyveno mieste. Tarpukario miesto gyvenimo ritmą ir viešojo gyvenimo formų įvairovę suardė karas ir sovietinė tvarka, miesto gyvenimą suvedusi į griežtai reglamentuotas, paradines ir utilitarines veiklas.

Architektas Marius Šaliamoras neseniai papasakojo paprastą, tačiau sovietinių laikų viešosios erdvės modelį idealiai nušviečiantį nutikimą. Kartą prie jo, Vilniaus centre sėdėjusio ant šaligatvio ir braižiusio eskizus, prisėdo mokyklos laikų bendramokslė. Pasirodžiusi milicija „dirbančio“ menininko nelietė, tačiau už viešosios tvarkos pažeidimą suėmė jo pašnekovę.

Pagal sovietinį viešumoje toleruojamų veiklų supratimą, sėdėti miesto centre ant šaligatvio „nieko neveikiant“ – draudžiama. Kaip draudžiama daugybė kitų laisvų ir neformalių pasisėdėjimų, pasivaikščiojimų ir pasikalbėjimų. Angliškasis Haid parkas – laisvos minties raiškos erdvė – sovietiniuose miestuose buvo neįmanomas ne vien dėl to, kad laisva mintis buvo represuojama, bet ir todėl, kad priekabiai, o kartais ir komiškai ribota neformali vieša fizinė raiška. Todėl sovietinių laikų haid parkai – laisvos minties zonos – buvo išsidėstę ne miestų aikštėse ir skveruose, bet privačiose erdvėse – butuose, virtuvėse. Kad ir kaip būtų keista, tačiau komunalinio buto virtuvė (kuchnia) – erdvė, pagal apibrėžimą turinti būti privati, anais laikais daug kam atstojo viešosios erdvės, kur bendraujama, kalbama ir ginčijamasi, funkciją.

Atgavus Nepriklausomybę, nuo griežtų reglamentų „išlaisvinamos“ ir mūsų miestų viešosios erdvės. Tačiau ar į viešąsias erdves sugrįžo gyvenimo formų ir stilių įvairovė? Abejotina. Taip, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje niekas nesuims už tai, kad prisėsi prie gatvėje eskizus paišančio bičiulio. Tačiau gali būti suimtas už tai, kad protestuoji prieš Tibeto okupaciją, kaip kadaise buvo suimta rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Sovietiniais laikais viešosiose erdvėse būtent politinė raiška buvo maksimaliai reglamentuota. Dabar nebėra represuojančio režimo, tačiau į viešas politines akcijas miesto erdvėse vis dar žiūrima įtariai. Atrodytų, kad bent neformalios laisvalaikio praktikos nebėra ribojamos. Tačiau faktai, kai miesto valdžia kyla į karą su miesto aikštėse riedlentėmis ir dviračiais važinėjančiais vaikais ir jaunimu, rodo ką kita.

Geriausias būdas išspręsti problemas – neleisti joms pasirodyti. Ironiškai kalbant, grublėtas Vilniaus rotušės aikštės grindinys – geriausias būdas išvengti riedlentininkų, nes ant tokio grindinio važinėti neįmanoma. Kartais atrodo, kad Lietuvos miestų aikštės ir skverai tvarkomi ar pertvarkomi taip, kad juose nebūtų gyvenama. Lietuvos miestų viešosios erdvės vis dar neatsikratė nenatūralios, paradinės elgsenos etikečių.

Kaip transformavosi Lietuvos miestų socialinės ir kultūrinės erdvės? Koks socialinių ir kultūrinių viešųjų erdvių vaidmuo Lietuvos miestų urbanistiniame audinyje? Kiek ir kaip viešąsias erdves formuoja profesionalai? Kiek viešųjų erdvių gyvybingumą užtikrina spontaniškos neformalios miestietiško gyvenimo būdo praktikos?

Siekiant apsvarstyti šiuos klausimus, birželio 12 d. 18 val. Vilniaus universiteto Senato salėje rengiamas seminaras „Lietuvos miestai: viešosios kultūrinės ir socialinės erdvės“.

Seminaras yra ketvirtasis diskusijų ciklo „Rytų ir Centrinės Europos miestų kaita: sociokultūriniai, urbanistiniai, etniniai aspektai“ renginys.

 

Skaitytojų vertinimai


14284. pusiau i tema2008-06-10 00:27
Noreciau paklaust, ka manote apie taikius vakarus, pvz. ant Barbakano kalnelio, kai sedi zmones -ilsisi ir geria/negeria alu. Ateina dede policininkas ir vaidina, kad gaudo, bet eina taip letai, kad visi spetu paslepti ka nereikia. Juokinga ir vieniems, ir kitiems. Zaliems net nejauku truputi. Nesu uz viesa alkoholizma, bet alus vakare gal yra nevisai tai? nes kodel tai taip panasu i spektakli?

14285. ausis2008-06-10 00:28
o galima gert viesai isidejus buteli i nepermatoma maiseli? kaip amerikietiskuose filmuose?

14286. rododendras2008-06-10 00:32
man patinka kai italijos mazuose miestukuose prie namu issinesamos kedes. Ant ju dazniausiai sedi koks nors senolis ir sypsosi savo bedante zypsena, prisimindamas kaip kazkada jo kiemas buvo jo. dabar tik kede. Kaip as atrodyciau su kede prie namo? Uzupyje ir zverynuose - normaliai. Antakalnyje ir zirmunuose - nelabai. Centre ir virsuliskese - idotiskai.

14287. Tania 2008-06-10 00:34
pasiilgstu dideliu shachmatu (dydzio su lyg zmogaus pusiauju) kur budavo stovyklose. Zinoma, kokioj nors Katedros aikstej tai atrodytu siurrealistiskai.

14288. Inka2008-06-10 00:35
o man patinka bobutes, kurios prie parduotuviu pardavineja gelytes... issirenku mieliausia ir perku. cia mano inasas i penciju fonda. ir namie grazu

14289. hm2008-06-10 00:39
virtuves dabar nebe madoj.

14290. zose2008-06-10 00:43
i gatves einama parukyt, nes viduj negalima. man atrodo nebera tokios aiskios skirties tarp viesos/privacios erdves. Yra dar tarpine - kavines (ypac lauko) su savo pastoviu tipu bendruomenem. jose valgoma, geriama, rukoma. galetu but ir daugiau veiklos.

14291. rr2008-06-10 00:44
zinau, kad Japonijoj yra vieta, kur karta per menesi susirenka zmones paklausyt pristatomu ideju: architekturos, kelioniu ispudziu arba meno ... galetu ir Lietuvoj but

14292. o galetu2008-06-10 00:47
gatvese sokti flamenko arba tango... blogiausia kad viskas baigtusi polkom su raguciais ir tais paciais policininkais kovojanciais su triuksmu

14338. jv2008-06-16 22:10
Tai kad nera MIESTIECIU, TIK PRAEIVIAI.O praeiviai pikti, erdviu net ir pastebeti nesiruosia.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
6:06:45 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba