SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-06-06 nr. 805

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiva Šabasevičienė
Dievo ir mirties temomis
5

Muzika 
• Jūratė Vičienė
Benedicta sit Sancta Trinitas
• Inga Jasinskaitė-Jankauskienė
Kilmingosios Lietuvos mohikanas
2
• Muzikinė popietė Leonui Povilaičiui atminti4
• Prasidėjo 13-asis Pažaislio muzikos festivalis
• Vasaros šokio mokykla „Vilniaus šokio spaustuvė“
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Meniški juokeliai
7
 Aistė Stakėnaitė
Arbata kiškio lūpose
1
• Vidas Poškus
1863-ieji
1
• Lietuvių menininkų paroda „Kitur. Elsewhere“8
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Turkijos kultūros visuomenė pagerbė Eimuntą Nekrošių
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Meilė, cigaretės ir seksas5
• Jubiliejinis „Kinas“
• Živilė Pipinytė
Džounsas, Indiana Džounsas
• Filmas „Aš esi tu“ Tokijuje tapo lietuvių kino ambasadoriumi1
• Filmas „Kolekcionierė“ dalyvaus Karlovy Varų festivalyje
• Pagrindinis prizas – lietuvių moksleivių filmui
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Lincas – Vilniaus partneris 2009-aisiais 
• Judith Lewonig
Programa fiksuota 90 procentų
1

Miesto veidas 
• Nerijus Milerius
Ar gyvename mieste?
10

Polemika 
• Agnė Narušytė
Šeima ir mokslas
11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Arbata kiškio lūpose

Vaikų keramikos paroda „Arbatinukas ir puodelis“ Vilniaus centre

Aistė Stakėnaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Greta Masoit
(15 m.). „Kiškis ir keturios burtinininko skrybėlės“. 2007 m.

T.J. Daunoros nuotr.

Pamenate Vytautės Žilinskaitės apysaką apie snaigę, kuri nesutirpo? Visos snaigės ištirpsta, kai tik prisiliečia prie žemės, o štai viena nenori sutirpti ir lieka gyventi žemėje... Tai pasaka apie laiką, kuris ėmė ir nepasibaigė. Artėjant lietuviškai vasarai, Vilniaus miesto centre, priešais buvusį „Vaikų pasaulį“, stikliniuose perregimuose kubuose apsigyveno Senis Besmegenis. Čia pat į praeivius žvelgia ir milžiniškas kiškis, iššokęs iš fokusininko skrybėlės ar ką tik atliuoksėjęs iš Lewiso Carrollo stebuklų šalies. Rudas meškutis mojuoja ranka, vietoje nenustygsta šokanti morka, mėlynu skėtuku pasipuošusi šypsosi japonė.

„Labiausiai mane žavi vaikų idėjos; pirmenybę visada teikiame lipdymo spontaniškumui, – sako po atviru dangumi nuo gegužės 10 d. vykstančios parodos sumanytoja, keramikos mokytoja Ona Grigaitė. – Pirmiausiai aiškinamės užduotį: sukurti vienintelį nepakartojamą arbatinuką su puodeliu. Niekur nematytą negirdėtą, kuris nustebintų.“

Paroda „Arbatinukas ir puodelis“ yra vienus metus trunkančių keramikos pamokų, vykstančių dailės mokykloje Naujojoje Vilnioje, rezultatas. Ankstesnės šios J. Vienožinskio dailės mokyklos filialo jaunųjų keramikų parodos būdavo dedikuotos vasario 16-ajai. Parodoje „Arbatinukas ir puodelis“ natūraliai nebelieka politinių aktualijų refleksijų. Šį kartą pristatoma 14 keraminių kompozicijų – 14 jaunosios kartos pasakojimų, kuriuose vaikystės pasakų motyvai įpinami į kasdienybės ritualus. Visi keramikos darbai – niuansuoti, charakteringi, žaižaruojantys spalvomis ir idėjomis, o kartu išsaugantys dailiosios keramikos mene užkoduotą funkcionalumą. Arbata juk ne tik šildantis, gydantis gėrimas, tai ir bendravimo būdas. Įgyvendindami pasirinktą užduotį vaikai dažniausiai pasirenka mums neįprastą, netradicinę arbatinuko ir puodelio formą. Arbata pilama iš kiškio lūpų, oranžinėmis dėmelėmis išmarginto dramblio straublio (R. Kundrotaitė, 16 m., „Drambliukas“, 2007) ar mojuojančio meškiuko letenėlės (J. Lukašenko, 13 m., „Meškiukas uogautojas“, 2008); geriama iš gramofonų (V. Rudenia, 16 m., „Morkos ir gramofonai“, 2008), burtininko skrybėlių. Tradicinės formos indai, išlipdyti besmegeniais (J. Usevič, 13 m., „Besmegenis“, 2008) ir vyšnių uogomis (A. Dilytė, 13 m., „Japonė su vyšniom“, 2008), žavi savo spalvingumu ir spalvų deriniais. Arbatinukas ir puodelis pakartoja vienas kitą (K. Tamulis, 17 m., „Žuvis ir žuveliukas“, 2007), yra susiję vienas su kitu siužetiškai (G. Masoit, 15 m., „Kiškis ir keturios burtininko skrybėlės“, 2007) ir lipdybos būdu bei spalvų sinchronizmu.

Nuosekliai dirbanti jauna mokytoja Ona Grigaitė, pristatydama jaunųjų kūrėjų darbus viešumoje, siekia megzti dialogą tarp kūrėjų ir visuomenės. Ir nesvarbu, kad galbūt ne visi mokiniai ateityje taps didžiais menininkais. Svarbu, kad šie jaunosios kartos atstovai jau atrado kūrybą kaip savasties išraiškos formą, viešą ir atvirą savistabos procesą. Vaikų kūrybinė veikla, nenukreipta į didžiųjų gyvenimo tiesų ir prasmių paieškas, organiškai įsilieja į miesto mozaiką.

Trečioji Onos Grigaitės mokinių vaikų paroda pirmą kartą vyksta viešoje erdvėje. Tai erdvė, kuri nereikalauja ypatingų pranešimų ar laikysenos, joje tiesiog galima būti savimi. Čia prisėdus, besišnekučiuojant, praeinant, stabtelint, atidžiau pažvelgiant, neįkyriai ir paprastai dėliojamos prasmės. Miesto ritmų eilėse suskamba dar viena melodija. Neįpareigojanti, bet nepaprasta. Sugalvotos vaikų istorijos atsispindi stiklinėse vitrinose ir skleidžiasi miesto erdvėse, nešdamos lengvą arbatos kvapo šleifą.

 

Skaitytojų vertinimai


14297. Kristė2008-06-10 13:40
Gal tokį straipsnį geriau dėti į Lietuvos ryto priedą vaikams? Nesuprantu koncepsijos. Jo, matyt aistė ne ten nusiuntė..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
6:06:43 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba