SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-07-30 nr. 625

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rūta Taukinaitytė
Paryžius – Beržoras, arba Netušti buteliai
3

Muzika 
• Skirmantė Valiulytė
Tiltai į naująją muziką
1
• Pasaulio litvakų kongreso kultūrinė programa
• Kamerinės muzikos festivalis Kuršių nerijoje
• Jidiš filmų festivalis "Skalvijos" kino centre1
• Haydno "Pasaulio sutvėrimas" "Kristupo vasaros festivalyje"2
• KONCERTAI

Dailė 
• Lina Jakeliūnaitė
Lūžtanti šviesa
3
• Paulius Normantas apie karo pėdsakus6
• Gabrielė Kuizinaitė
Samių gyvenimas iš arti
1
• Ona Gaidamavičiūtė
Suskilęs pasaulis
• Ona Gaidamavičiūtė
Idėjos sienoms
• Monika Krikštopaitytė
Optinė klasika
14
 Vida Mažrimienė
Ženklų kalba
4
• PARODOS

Literatūra 
• Joan Acocella
Užblokuota
5

Teatras 
• Vienas ir nuogas Peras Giuntas5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kiekvienam – savas Artūras
• Pailsėkime nuo įžymybių1
• Juodkrantėjė vėl bus kuriami filmai1
• Savaitės filmai5
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Daiva Lapėnaitė
Šiuolaikinio meno instaliacija sudrumstė miesto ramybę
7
• Ordos iš Rytų2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios2

Dailė

Ženklų kalba

Dalios Mataitienės kūrybos paroda Kauno paveikslų galerijoje

Vida Mažrimienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dalia Mataitienė. "Išskaidyta erdvė"

Rašyti apie scenografą – reiškia atrasti jo vietą šalia dramaturgo, aktorių, režisieriaus, kompozitoriaus sudėtingoje teatro mašinoje, kur visi mechanizmai turi veikti sutartinai, pabrėždami idėją, dramatinį ar filosofinį kūrinio charakterį. Scenografija, kaip joks kitas menas, kaupia stilių susipynimo patirtį. Meno istorijoje gausu pavyzdžių, kai scenografijos aukštumų pasiekiama gerokai pažengus kitais meno takais. Scenografė A. Ekster ilgą laiką tapė molbertinius kūrinius, keramika jai buvo uždarbio šaltinis, tačiau būtent A. Ekster tapyboje A. Tairovas įžvelgė naujo kamerinio teatro kontūrus. L. Bakstas rengė tapybos ir piešinių parodas Sankt Peterburge, Berlyne, Paryžiuje, Romoje, kol pagaliau savo pašaukimą įgyvendino teatro dailėje. Netikėtos sandūros su teatru ženklina ir A. Galdiko, P. Kalpoko, S. Ušinsko, T. Kulakausko biografijas. "Teatras – ženklų kalba erdvėje. Aktoriaus judesys – taip pat ženklas, įpintas į bendrą scenos spalvų ir šviesų plastiką.... Tuo nuostabi ši Melpomenės mūza, kad ji į vieną erdvę suveda įvairių meno raiškų formas", – sako dailininkė Dalia Mataitienė, surengusi kūrybos parodą "Ženklai erdvėje" Kaune. Šis miestas – D. Mataitienės biografijos dalis: čia 1954 m. baigta dailės mokykla, Kauno dramos teatre sukurtos dekoracijos J. Vaitkaus spektakliams "Ričardas II", "Strazdas – žalias paukštis" ir daugeliui kitų, daugiau nei dvidešimt metų triūsta Rumšiškių klojimo teatrui. Žvalgantis po D. Mataitienės kūrybą nekyla abejonių, kad jos inspiracijos šaltinis – teatras.

Žiūrovas, matydamas D. Mataitienės kūrinius ne teatro scenoje, patenka į naujų įspūdžių ratą. Čia režisieriumi tampa pati dailininkė. Dviejų salių ekspozicija prabyla kondensuota kalba, apimančia ne tik ekskursus į praeitį, bet ir formuodama dar vieną scenografinį reginį. Jame darniai dera abstrahuotos plokštumos, reljefiškos faktūros "Valdovo" draperijos, "Strazdo – žalio paukščio" poetika ir konceptualumas. Renesanso dirbtuvės paslaptimi alsuoja metaforiškas ciklas: "Septyni lino posmai", "Septyni kanonai", "Septyni pietų kryžiaus ženklai", "Septyni sudužusios simetrijos atspindžiai", "Išskaidyta erdvė", "Adventus". Kompozicijos grindžiamos teatro dominante, simbolika, ženklo segmentiškumu ir nacionalumu. Tūrinės erdvinės dimensijos kontrastuoja su dekoratyvinėmis plokštumomis, optinius efektus dar labiau paryškina specialiai sukurtas S. Valiaus apšvietimas. Fone skamba R. Mažulio muzika, jungianti sakralinės ir elektroninės muzikos elementus. Ekspozicija kelia įvairių poetinių, muzikinių asociacijų, atveria biblinių reikšmių ir antikinio mitologizmo, lietuvių liaudies pasakų ir papročių simboliką... Kondensuota meninė raiška nacionalinio paveldo sanklodas susieja su modernistinio meno samprata. Abstrahuota ženklų kalba D. Mataitienės darbuose tampa vienas kitą užklojančiais švytinčiais objektais, sukuriančiais keleto sluoksnių iliuziją. Apipavidalinant "Ričardą II" dramatiškai aurai sukurti dailininkei prireikė daug raudonos spalvos. Šiandieninėje parodoje dominuoja gili juoda, teigianti taurią rimtį ir susikaupimą.

 

Skaitytojų vertinimai


5028. vzdn2005-05-28 11:46
bloga

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
6:05:23 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba